Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ilonos Jakubėnienės ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes skirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. lapkričio 17 d. veikos) tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, bei šią subendrintą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, skirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. lapkričio 14 d. veika), jam skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu subendrinta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda ir E. B. skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 14 d., 23.53 val. iki 2026 m. lapkričio 16 d., 12.20 val., t. y. (dvi paros). Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, civilinio ieškinio, procesinių išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę, taikyti laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą, arba skirti kitą bausmės rūšį, bei pašalinti aplinkybę dėl pripažinimo recidyvistu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl pripažinimo recidyvistu

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo pašalinti aplinkybę dėl pripažinimo recidyvistu, nes prokuroras nei pareiškime dėl pagreitinto proceso nei baigiamojoje kalboje klausimo dėl pripažinimo recidyvistu nekėlė. Jo teisės buvo pažeistos, nes jis neturėjo galimybės gintis nuo recidyvisto statuso.

BK 60 straipsnyje nustatytas išsamus baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas ir nurodyta, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-489/2019, 2K-304-648/2019, 2K-116-697/2021, 2K-29-976/2022).

Teisėjų kolegija, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pažymi, kad baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Minėtame kaltinamajame akte, kuris nuteistajam buvo įteiktas 2026-03-31 pasirašytinai, matyti, kad yra išvardinti visi nuteistojo E. B. teistumai, be to, kaltinamajame akte nurodyta ir atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Be to, prokurorė baigiamųjų kalbų metu pirmos instancijos teisme prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Minėti duomenys patvirtina, kad E. B. viso proceso metu buvo žinoma apie jo ankstesnius teistumus, aplinkybę, kad jis anksčiau yra teistas, teisiamajame posėdyje nurodė pats nuteistasis. Todėl esant šioms aplinkybėms, nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jo teisės buvo pažeistos, nes jis neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo recidyvisto statuso, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026).

Šiuo atveju matyti, kad E. B. šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuo 2024-11-01 įsigaliojus BPK pakeitimams, BPK 307 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamojo įsakymo aprašomojoje dalyje teismas pažymėjo, kad E. B. BK 27 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme yra recidyvistas ir toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad E. B. linkęs daryti nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, tačiau šio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje atskiras sprendimas asmenį pripažinti recidyvistu, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nėra priimtas. Vėlesniame Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendyje sprendimas asmenį pripažinti recidyvistu buvo priimtas, tačiau minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2025 m. gruodžio 4 d., o šiuo skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2025-11-14 iki 2025-11-17, t. y. minėtu laikotarpiu nuteistasis dar nebuvo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu, todėl šioje baudžiamojoje byloje asmeniui taikyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad asmuo nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, teisinio pagrindo nebuvo.

Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas panaikinant jam taikytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi asmuo nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu.

Dėl laisvės atėmimo bausmės švelninimo ar kitos bausmės rūšies paskyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra lemiama bausmės paskirties tikslų visumos (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai) ir yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. už šių nusikalstamų veikų padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė nuo vienerių metų trijų mėnesių iki vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. lapkričio 17 d. veikos) apėmimo būdu ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. lapkričio 14 d. veika), ir skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, sumažinta iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu subendrinta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda.

Nuteistasis apeliaciniame skunde išreikštą prašymą skirti švelnesnę ar kitos rūšies bausmę, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą grindžia tuo, kad jis kaltę visiškai prisipažino, davė nuoširdžius parodymus, smurtas buvo susijęs su alkoholio vartojimu, epizodinis, neplanuotas iš anksto. Be to, jis neseniai grįžo į darbo rinką, stengiasi gydytis nuo priklausomybės, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, stengiasi keisti gyvenimo būdą, augina mažamečius vaikus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį – padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vertino nuteistojo asmenybę – teistas 11 kartų (2 t., b. l. 105-120, 121-126), linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, nuo 2020 m. net 4 kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą. Paskutinius kartus nuteistas 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu už smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios G. D. atžvilgiu, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 141-146), yra dirbantis (2 t., b. l. 138-140). Be to, asmuo prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmos instancijos teismas pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau šiuos nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, todėl ši aplinkybę buvo pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti.

Šių duomenų visumos pagrindu teismas E. B. skyrė griežčiausią straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas didesnį bausmės dydį nei sankcijos vidurkis. Nuteistajam kaltu prisipažinus visiškai, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Sumažinta bausmė nuteistajam visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-07-04 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda.

Iš naujo įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro neabejotiną pagrindą spręsti, jog jis, nepaisant ankstesnių teistumų ir teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių, išvadų nedaro ir realiai pasitaisyti nesistengia. E. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 11 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė šeštą kartą, be to, ketvirtą kartą šie nusikaltimai yra padaryti prieš tą pačią nukentėjusiąją G. D. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos nusikaltimus, už kurių padarymą buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė dar neįsiteisėjus 2025-07-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiui, kai tuo metu vyko apeliacinio skundo nagrinėjimas, taigi yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir teigiamų išvadų nepadarė, todėl tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Atsižvelgiant į nuteistojo cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį E. B. paskirta bausmė nei jos rūšimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta. Įvertinus pasikartojantį nuteistojo nusikalstamumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo patikėti nuteistojo teiginiais, kad jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, visiško sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-07-04 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL (1 900 eurų) dydžio baudą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesnės paskirtos bausmės, konstatuotina, kad bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apelianto skunde išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.)).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis padarė tris baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. B. dėl menkaverčių priežasčių panaudodamas fizinį smurtą kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą bei grasino nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas buvo įvertinta apylinkės teismo, nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo svarbu paminėti tai, kad nuteistasis praeityje Lietuvos Respublikoje yra teistas 11 kartų, o šis jo teistumas – dvyliktas, be to jis yra teistas ir užsienio valstybėje. Nuteistajam ne kartą buvo skirtos ir švelnesnės už laisvės atėmimą – baudos, arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau jos nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis nusikalsdavo pakartotinai. Be to, keturi paskutinieji nuteistojo teistumai yra susiję su fizinio smurto panaudojimu, nes jis jau tris kartus buvo teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, du kartus teistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vieną kartą už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Be to, asmuo yra teisiamas 4 kartą už fizinio smurto panaudojimą tos pačios nukentėjusiosios G. D. atžvilgiu, minėti nusikaltimai buvo padaryti nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą dėl analogiškų veikų.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023, 2K-283-697/2024). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, pateikė aiškius motyvus, dėl kokių priežasčių nutarė E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Apeliacinės instancijos teismas apibendrintai akcentuoja, kad nuteistojo nusikalsti linkusi asmenybė, sistemingas nusikalstamų veikų turinčių smurtinį pobūdį, bei administracinių nusižengimų darymas, turima priklausomybė alkoholiniams gėrimams ir menkos pastangos ją spręsti, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų švelnesnių bausmių teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjimas, šių įvykdytų nusikaltimų pavojingumas ir pobūdis, pagrįstai leido spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas nurodant konkrečius ir aiškius procesinio sprendimo motyvus, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 8 d. pažyma Nr. APD-2026-10273 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 117). Pažymoje nurodyta, kad E. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 129,17 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. B. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja. Taigi, apeliaciniame procese gynėja buvo paskirta ne nuteistojo E. B., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. B. skundą, kuris tenkinamas iš dalies, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po šio nuosprendžio paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko E. B. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos.

Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti E. B. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. B. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.