Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-1028-650/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-28
Bylos Nr.: e2S-1028-650/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07807-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Atsakovas: L. P.-G.
Ieškovas: K. G., D. G., H. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1028-650/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07807-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.; 2.3.4.4.3. 3.3.1.14; 3.3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P.-G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. G., D. G. ir H. G. ieškinį atsakovei L. P.-G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. G., D. G. ir H. G. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl tėvo K. G. bendravimo su nepilnamete dukra R. G., bei papildomai nustatyti senelių D. G. ir H. G. bendravimo su vaikaite R. G. sąlygas ir tvarką.

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovams dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

2026 m. rugpjūčio 12 d. teisme gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ieškovas K. G. turi teisę proceso metu kiekvieną pirmadienį pasiimti dukrą R. G. iš ugdymo įstaigos, o antradienį nuvesti į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo pirmadienio 12.00 val. iki antradienio 12.00 val.), taip pat kiekvieną antradienį pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, o trečiadienį nuvesti į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo antradienio 12.00 val. iki trečiadienio 12.00 val.).

Nurodė, kad ieškovas K. G. nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio dirba 0,5 etatu lektoriumi (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini). Mokslų metų laiku (duomenys neskelbtini) fakultete kiekvienos savaitės ketvirtadieniais, penktadieniais veda 1, 2 kursų studentams užsiėmimus. Anksčiau atsakovė buvo sutikusi atsižvelgti į ieškovo papildomą darbą (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. rugsėjo buvo leidusi jam matytis su dukra kitu patogiu metu, o būtent nepertraukiamai nuo pirmadienio iki trečiadienio, vietoje antradienio – trečiadienio ir ketvirtadienio – penktadienio, tačiau nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio atsakovė leidžia matytis su mažamete dukra darbo dienomis tik antradieniais – trečiadieniais ir ketvirtadieniais – penktadieniais. Tokiu būdu po vasaros atostogų, dėl papildomo akademinio darbo (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. jis vėl nebegalės matytis su mažamete dukra ketvirtadieniais – penktadieniais, dėl ko nukentės tiek jo, tiek nepilnametės dukros interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, prašė jo netenkinti, nes juo siekiama nepagrįstai pakeisti teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Be to tokiu prašymu siekiama, kad teismas iš anksto pasisakytų dėl bylos esmės, jos dar neišnagrinėjęs. Ieškovas negali įgyvendinti teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos dėl savo asmeninių, subjektyvių ir kintančių darbinių interesų, o ne dėl objektyvių aplinkybių. Prašymas kaitalioti mažametės dienotvarkę pažeidžia vaiko interesą į stabilų, saugų ir prognozuojamą gyvenimo ritmą. Turėtų būti teikiamas prioritetas vaiko interesams, o ne tėvo darbinio tvarkaraščio patogumui. Dukra nuo rugsėjo pirmos dienos pradeda naujus mokslo metus naujoje ugdymo įstaigoje, todėl jai šiuo laikotarpiu ypatingai svarbus pastovus ir stabilus rėžimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti tokią laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką: K. G., gim. (duomenys neskelbtini) turi teisę kiekvieną pirmadienį pasiimti dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos ir antradienį ją nuvesti į ugdymo įstaigą (o dukrai ugdymo įstaigos nelankant – bendrauti nuo pirmadienio 12.00 val. iki antradienio 12.00 val.), taip pat kiekvieną antradienį pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos ir trečiadienį ją nuvesti į ugdymo įstaigą (o dukrai ugdymo įstaigos nelankant – bendrauti nuo antradienio 12.00 val. iki trečiadienio 12.00 val.).

Teismas nurodė, kad iš pateiktų bylos duomenų matyti, kad šalys (buvę sutuoktiniai) bendru sutarimu buvo pakoregavusios 2024 m. sausio 30 d. teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir atsižvelgdamos į ieškovo darbą (duomenys neskelbtini) buvo sutarusios, kad jis su dukra bendrautų nuo pirmadienio iki trečiadienio, vietoje antradienio – trečiadienio ir ketvirtadienio – penktadienio. Šios tvarkos laikėsi apie metus laiko, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. rugsėjo mėnesio.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, prioritetinė reikšmė visais atvejais teikiama geriausiems vaiko interesams ir jo teisei palaikyti visavertį bei reguliarų ryšį su abiem tėvais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametė R. G. nori bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai jai yra reikšmingi jos gyvenime, turi svarbius vaidmenis vaiko vystymuisi, raidai ir psichologinei savijautai, todėl turi būti sudarytos realios, o ne formalios sąlygos išlaikyti nuolatinį ir pakankamos apimties ryšį su tėvu.

Nurodė, kad teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka numato tėvo bendravimą su dukra darbo dienomis antradienį – trečiadienį ir ketvirtadienį – penktadienį. Tačiau nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. dėl ieškovo darbo (duomenys neskelbtini), objektyviai pasunkėja (pasidaro neįmanoma) jo galimybė pasinaudoti ketvirtadienio – penktadienio bendravimo laikotarpiu. Formalus šiuo metu nustatytos tvarkos laikymasis tokiomis aplinkybėmis reikštų, kad iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės sumažėtų faktinis tėvo ir dukros bendravimo laikas.

Teismas pažymėjo, kad prašoma laikina bendravimo tvarka nėra nauja ar vaikui neįprasta. Šalys, atsižvelgdamos būtent į ieškovo darbo kitame mieste aplinkybes, bendru sutarimu jau buvo pakeitusios teismo sprendimu nustatytą tvarką ir beveik vienerius metus, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugsėjo mėnesio, tėvas su dukra darbo dienomis bendravo nuo pirmadienio iki trečiadienio. Taigi ši aplinkybė patvirtina faktą, kad tokia bendravimo tvarka buvo praktiškai įgyvendinama pakankamai ilgą laiką ir šalys pačios buvo pripažinusios ją tinkama konkrečiomis ieškovo darbo aplinkybėmis. Be to, teismo sprendimu patvirtintos sutarties 6 punkte pačios šalys numatė galimybę, atsiradus objektyvioms priežastims, koreguoti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovo darbo grafikas, dėl kurio jis ketvirtadieniais ir penktadieniais turi būti kitame mieste, vertintinas kaip aplinkybė, į kurią pagrįstai gali būti atsižvelgiama organizuojant bendravimą taip, kad būtų užtikrintas ne tik nustatytos tvarkos formalus egzistavimas, bet ir realus jos įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės nepadidina tėvui nustatyto bendravimo su dukra apimties, o perkelia bendravimo laiką į tas savaitės dienas, kuriomis jis objektyviai gali jį įgyvendinti. Vietoje antradienio – trečiadienio ir ketvirtadienio – penktadienio būtų nustatytas bendravimas pirmadienį – antradienį ir antradienį – trečiadienį. Tokia priemone nėra siekiama iš anksto išspręsti ginčo iš esmės ar suteikti vienai iš šalių nepagrįstą pranašumą – ja siekiama iki galutinio teismo sprendimo išsaugoti faktiškai įgyvendinamą tėvo ir dukros bendravimo apimtį.

Nurodė, kad Atsakovės argumentai dėl būtinybės užtikrinti vaikui stabilų, saugų ir prognozuojamą gyvenimo ritmą savaime nepaneigia prašomos laikinos tvarkos atitikties vaiko interesams. Ieškovas neprašo išplėsti bendravimo apimties ar nustatyti iš esmės kitokio bendravimo modelio – prašoma perkelti vieną iš nustatytų bendravimo laikotarpių į kitas darbo savaitės dienas. Aplinkybė, kad nuo rugsėjo mėnesio šalių dukra pradės lankyti naują ugdymo įstaigą ir jai bus reikalingas stabilus režimas, taip pat savaime neleidžia spręsti, jog prašoma tvarka trukdys jos adaptacijai ar ugdymo procesui. Bendravimo pradžia ir pabaiga derinama su ugdymo įstaigos lankymu, todėl nėra duomenų, kad dėl laikinos tvarkos būtų pažeidžiamas vaiko mokymosi ar poilsio režimas.

Teismas konstatavo, kad ieškovo darbo grafikas nagrinėjamu atveju nelaikytinas vien jo asmeninio patogumo ar subjektyvių interesų klausimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ketvirtadieniais ir penktadieniais (duomenys neskelbtini) vykdo akademinę veiklą, todėl ši aplinkybė tiesiogiai lemia jo objektyvias galimybes tomis dienomis įgyvendinti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Be to, tai nėra naujai atsiradusi ar vien siekiant pakeisti bendravimo tvarką nurodyta aplinkybė – būtent dėl tokio ieškovo darbo pobūdžio šalys jau anksčiau buvo bendru sutarimu pakoregavusios bendravimo tvarką ir maždaug vienerius metus jos laikėsi.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašoma nustatyti lakina bendravimo su dukra tvarka prieštarautų vaiko interesams, trikdytų dukros ugdymo procesą ar keltų kitų neigiamų pasekmių. Priešingai, bendravimo pradžia ir pabaiga siejama su ugdymo įstaiga, o jos nelankymo atveju aiškiai nustatomas bendravimo laikas. Be to, analogiškos struktūros bendravimo tvarka tarp šalių jau buvo faktiškai taikoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) L. P.-G. prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti; sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties skubų vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovės L. P. atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties; priimti su atskiruoju skundu teikiamus du dokumentus – ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir išrašą iš banko sąskaitos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė įsiteisėjusį teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą nutartimi, kuri priimta nustatant laikinąją apsaugos priemonę – taigi teismas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą ne galutiniu sprendimu pakeitė įsiteisėjusį teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą, - nors įsiteisėjusiu teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu yra sureguliuota ieškovo K. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Teismo nutarties rezoliucinė dalis sutampa su ieškovų vienu iš ieškinio pareikštų reikalavimų, o taip pat ja faktiškai išspręstas atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje. Taigi bylos neišnagrinėjus iš esmės, per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, teismo nuspręsta tiek dėl ieškinio vieno iš reikalavimų, tiek dėl priešieškinio vieno iš reikalavimų. Teismo nutartis, nors joje nurodyta, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė, pagal turinį savo esme bei išspręstą klausimą yra dalinis sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad 2024 m. sausio 30 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties 6 punkte pačios šalys numatė galimybę, atsiradus objektyvioms priežastims, koreguoti nustatytą bendravimo tvarką, nesudaro pagrindo šalims nesusitarus dėl vaiko bendravimo su tėvu paprastomis dienomis pakeitimo teismui nutartimi, per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pakeisti įsiteisėjusį teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą.

Teismas nutartimi faktiškai iš esmės išspręsdamas dalį šalių ginčo neprašė valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados bei jos negavo, - nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.178 straipsnio 2 dalį ji privaloma.

Teismo prielaida, kad 2024 m. rugsėjo mėn. – 2025 m. rugsėjo mėn. taikyta bendravimo tvarka (pirmadieniais – trečiadieniais) buvo sėkminga ir priimtina ieškovo K. G. ir atsakovės vaikui, neatitinka tikrovės. Iki 2024 m. rugsėjo mėn. vaikas nebuvo su tėvu praleidęs daugiau negu vieną naktį iš eilės. Tėvo prašymu, prisitaikant prie jo darbo (duomenys neskelbtini), sukeitus ketvirtadienius su pirmadieniais, vaikui susidarė visiškai naujas, neįprastas laiko blokas, apimantis dvi nakvynes pas tėvą (iš viso tris dienas be mamos), prie ko vaikas nebuvo įpratęs. Būtent minėtu laikotarpiu vaiko patiriamas nerimas ir streso lygis itin suintensyvėjo. Vaikui pasireiškė stiprios psichosomatinės streso reakcijos – nepagrįstai dažnas šlapinimasis.

Teismo nutartyje minimas laikinas susitarimas galiojo tik nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugsėjo mėn., taigi jis nustojo galioti prieš beveik metus. Tuo tarpu jau ištisus metus – nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. rugsėjo – ieškovas K. G. ir atsakovė faktiškai laikosi ir taiko tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, o darbo dienomis – antradieniais, kai pasiima ją iš ugdymo įstaigos. Vaikas jau visus metus gyvena pagal šį nusistovėjusį ir jam saugesnį ritmą.

Teismas neįvertino aplinkybių, kurios rodo, kad vaiko bendravimą su tėvu ieškovai neretai nori pakeisti vaiko bendravimu su seneliais. Tėvas siekia plataus bendravimo grafiko ne tam, jog pats asmeniškai rūpintųsi vaiku, o ketindamas perleisti faktinę priežiūrą ir auklėjimą savo tėvams (seneliams).

Nors teismo nutartyje nurodyta, jog šiuo atveju nėra siekiama vaiko dienotvarkę besąlygiškai pritaikyti prie tėvo darbo grafiko, o siekiama suderinti šias aplinkybes taip, kad dėl ieškovo darbo ketvirtadieniais ir penktadieniais nesumažėtų teismo sprendimu jam nustatyta bendravimo su dukra apimtis, tačiau šios nutarties turinys byloje priešingai – vaiko bendravimo laiko kaitaliojamas išimtinai priklauso nuo tėvo sąmoningų pasirinkimų. Jei ieškovo K. G. asmeninis patogumas (pvz., paskaitų grafikas (duomenys neskelbtini)) kertasi su nepilnamečio vaiko interesu turėti stabilią dienotvarkę ir režimą, teismas turėjo teikti pirmenybę vaiko interesams, o ne tėvo darbinio tvarkaraščio patogumui. Ieškovo K. G. sprendimas prisiimti papildomus darbinio krūvio įsipareigojimus kitame mieste ((duomenys neskelbtini)) nėra neišvengiama aplinkybė, o jo paties laisvas ir sąmoningas pasirinkimas, padarytas žinant teismo įsiteisėjusiu sprendimu jau nustatytą bendravimo su mažamete dukra tvarką. Ieškovas K. G. pasirinkdamas papildomą darbą kitame mieste privalo savo darbotvarkę derinti prie nepilnamečio vaiko poreikių ir galiojančios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos tvarkos.

Vaiko laiko leidimo pas tėvus nuolatinis kaitaliojimas kiekvieną savaitę, kaip nuspręsta teismo nutartimi, prieštarauja vaiko geriausiems interesams bei pažeidžia tinkamą vaiko raidą bei ugdymąsi, - ypač šiuo individualiu atveju, kai tarp šalių yra išlikęs nesikalbėjimas, priekaištai ir panašiai. Teismo psichologės A. A. išvadoje pabrėžta, jog prioritetas šiuo metu turėtų būti skiriamas vaiko emocinės psichologinės būsenos stiprinimui.

Atsiliepimas

Ieškovas K. G., D. G. ir H. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma ne tik pakoreguoti tėvo bendravimo su dukra tvarką darbo dienomis, bet ir patikslinti savaitgalius, taip pat aktyviau įtraukti į bendravimą ir senelius D. G., H. G.. Atsakovė priešieškiniu prašo ypatingai apriboti K. G. bei senelių D. G., H. G. teisę matytis su mažamete R. G. bei padidinti išlaikymą dukrai. Taigi, teismas, nustatydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė tik tėvo bendravimo tvarką su dukra ir tik darbo savaitės apimtyje. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis negali būti vertinama kaip dalinis sprendimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsnio 1 dalį.

Atskirajame skunde nenurodyta nei įstatymo, nei kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik po valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados pateikimo į bylą.

Atskirajame skunde pabrėžiama, kad mergaitė jau visus metus gyvena pagal nusistovėjusią tvarką, todėl būtina užtikrinti šią rutiną ir toliau. Tačiau bendravimo pastovumo akcentavimas paremtas subjektyviu atsakovės požiūriu bei noru sukelti ieškovams kuo daugiau nerimo ir skausmo.

Nors atsakovė siekia, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka atitiktų faktinę tikrovę ir paties tėvo galimybes, tačiau teismas Nutartimi būtent ir atsižvelgė į K. G. užimtumą darbe ir todėl nustatė, kad darbo savaitės metu jis gali matytis su dukra pirmadieniais - trečiadieniais, t. y. tuo metu kai nedirba (duomenys neskelbtini) ir turi realią galimybę matytis su savo dukra.

Apeliantės pozicija, kad tėvas savo darbinę veiklą visais atvejais privalo derinti prie nepilnamečio vaiko poreikių ir galiojančios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos tvarkos, ignoruoja gyvenimo realijas bei buvusio sutuoktinio (nepilnamečio vaiko tėvo) teisę prašyti keisti nustatytą tvarką dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 str. 3 d., 3.169 str. 3 d., 3.170 str. 4 d., 3.201 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. gruodžio 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir išrašą iš banko sąskaitos už laikotarpį 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. Nurodė, kad pateikdama du dokumentus atsakovė nepiktnaudžiauja – šių dokumentų apimtis nėra didelė, apie juose fiksuotus duomenis ieškovui K. G. žinoma, o jų pateikimo būtinybė kilo teismui priėmus 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su 2024 metais susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis atsakovė grindžia savo poziciją, tačiau šie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir nepatvirtina bei nepaneigia aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimo.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-797/2024, buvo nutraukta K. G. ir L. P. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta jų sudarytą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią tėvas K. G. su nepilnamete dukra R. G. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; kiekvieną antradienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, o trečiadienį nuveda į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo antradienio 12.00 val. iki trečiadienio 12.00 val.; kiekvieną ketvirtadienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, o penktadienį nuveda į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo ketvirtadienio 12.00 val. iki penktadienio 12.00 val. (4.1. – 4.3. punktai). 6 punktu šalys susitarė, jog atsiradus objektyvioms priežastims, dėl kurių yra poreikis koreguoti nustatytą bendravimo tvarką, viena kitą apie tai informuoja nedelsiant įprastomis šalių bendravimo priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė įsiteisėjusį teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nurodytiems subjektams kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti, įstatymas įtvirtina galimybę keisti jau nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o tokia galimybė saistoma pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios nėra įstatyme detalizuotos.

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovai K. G., D. G. ir H. G. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl tėvo K. G. bendravimo su nepilnamete dukra R. G., bei papildomai nustatyti senelių D. G. ir H. G. bendravimo su vaikaite R. G. sąlygas ir tvarką. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovams dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovai taip pat pateikė teismui prašymą laikinai sureguliuoti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovo K. G. darbinėje srityje. Taigi, kilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovės dėl bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-797/2024 patvirtinat šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal proceso teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nėra draudžiama teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sureguliuoti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikinai sureguliuoti kilusį ginčą tarp buvusių sutuoktinių, vadovaudamasis proceso normose įtvirtintomis galimybės šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašant ieškovui.

CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 28 punktas). Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką apribojimai vienam iš tėvų bendrauti su vaiku taikomi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177- 969/2020, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, o apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo K. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeistų geriausius vaiko interesus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su ieškovo darbiniais įsipareigojimais ir tarp šalių kilusiais nesutarimais dėl bendravimo su vaiku organizavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio papildomai dirba lektoriumi universitete (duomenys neskelbtini), kur mokslo metų laikotarpiu ketvirtadieniais ir penktadieniais veda užsiėmimus studentams. Atsižvelgdama į šiuos įsipareigojimus, atsakovė nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. rugsėjo mėnesio buvo sutikusi, kad ieškovas su dukra nepertraukiamai bendrautų nuo pirmadienio iki trečiadienio, tačiau nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio tokios galimybės nebesuteikė, reikalaudama laikytis anksčiau nustatytų bendravimo laikotarpių – nuo antradienio iki trečiadienio ir nuo ketvirtadienio iki penktadienio. Dėl to, prasidėjus naujiems mokslo metams nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., ieškovo K. G. galimybės bendrauti su dukra ketvirtadieniais ir penktadieniais dėl jo darbinių įsipareigojimų būtų objektyviai apsunkintos. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir šalių nesutarimus, sudaro prielaidas užtikrinti stabilesnį, nuoseklesnį ir realiai įgyvendinamą vaiko bendravimą su ieškovu, išvengiant nepagrįsto jų tarpusavio ryšio ribojimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad vaiko gyvenamosios aplinkos kaitaliojimas prieštarauja geriausiems vaiko interesams, neigiamai veikia jo emocinę būklę, raidą ar ugdymosi procesą. Pažymėtina, kad ir pagal anksčiau nustatytą bendravimo tvarką ieškovas K. G. su nepilnamete dukra bendravo kas antrą savaitgalį, taip pat kiekvieną savaitę nuo antradienio iki trečiadienio ir nuo ketvirtadienio iki penktadienio, užtikrindamas vaiko priežiūrą bei nakvynę savo gyvenamojoje aplinkoje. Taigi vaiko buvimas pas ieškovą ir jo kasdienės rutinos organizavimas nėra naujos aplinkybės, atsiradusios pakeitus laikiną bendravimo tvarką. Priešingai, šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su dukra bendrauja nuo pirmadienio iki trečiadienio, sudaro galimybę užtikrinti nuoseklesnį bendravimą, atsižvelgiant į ieškovo darbinius įsipareigojimus. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas negalėtų užtikrinti tinkamo vaiko dienos ir poilsio režimo, sudaryti sąlygų ugdymuisi ar patenkinti kitų kasdienių vaiko poreikių. Vien apeliantės nurodomos prielaidos dėl galimo neigiamo gyvenamosios aplinkos keitimo poveikio vaikui, nesant jas pagrindžiančių konkrečių duomenų, nėra pakankamos konstatuoti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo ją keisti.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės buvo išspręsta dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, todėl ši nutartis pagal savo turinį prilygintina daliniam sprendimui. Pažymėtina, kad pagal CPK 261 straipsnio 1 dalį daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo, kai byloje pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka vieno ar kelių reikalavimų arba jų dalies pagrįstumui įvertinti. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai sureguliuoti ginčo šalių teisinius santykius iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nesprendžiant pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma ne tik pakeisti tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką darbo dienomis, bet ir patikslinti bendravimo savaitgaliais tvarką bei nustatyti vaiko bendravimo su seneliais galimybes. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, siekia apriboti tėvo ir senelių bendravimą su nepilnamete bei padidinti vaikui priteistą išlaikymą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinai sureguliavo tik tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką darbo dienomis, nespręsdamas kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės turinys iš dalies sutampa su vienu iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, savaime nereiškia, jog šis reikalavimas jau išspręstas iš esmės. Skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra laikino pobūdžio, gali būti keičiama pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms ir neužkerta kelio bylą nagrinėjančiam teismui, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatyti kitokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Svarbu pažymėti, kad šiuo konkrečiu atskirojo skundo nagrinėjimo atveju susidarė specifinė situacija, nes civilinėje byloje jau yra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintą ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-797/2024 nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 4.1., 4.2., 4.3. punktus ir nustatė tokią bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val., visą sekmadienį ir iki pirmo pirmadienio, įsipareigojant pirmadienį nuvesti dukrą į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jei dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas bendrauja su dukra nuo šeštadienio 12.00 val. iki pirmadienio 12.00 val.); kiekvieną pirmadienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, o antradienį nuveda į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo pirmadienio 12.00 val. iki antradienio 12.00 val.); kiekvieną antradienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, o trečiadienį nuveda į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu dukra ugdymo įstaigos nelanko, tėvas su dukra bendrauja nuo antradienio 12.00 val. iki trečiadienio 12.00 val.); pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-797/2024 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisė iš atsakovo (pagal priešieškinį) K. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismo sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ir nors minėtas sprendimas dar neįsiteisėjęs (nėra pasibaigęs apskundimo terminas), tačiau tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės tokią pačią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką darbo dienomis, kokia buvo nustatyta skundžiama nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. numatė ieškovo bendravimą su dukra kiekvieną savaitę nuo pirmadienio iki trečiadienio, kartu papildomai sureguliuodamas bendravimo tvarką kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgaliais nuo šeštadienio iki pirmadienio. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažino pagrįstu iš esmės analogišką ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra darbo dienomis modelį, papildomai sustiprina išvadą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovė atskiruoju skundu, be kita ko, prašė sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties skubų vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties. Atsakovei išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio atskirąjį skundą, teisės yra imperatyviai apibrėžtos CPK 337 straipsnyje. Paminėtas įstatymo straipsnis nesuteikia apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, teisės sustabdyti apeliacijos objektu esančios nutarties vykdymą, kokią teisę turi kasacinis teismas, vadovaujantis CPK 363 straipsnio 1 dalimi. Svarbu pažymėti, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, remdamasis tuo, kad byla buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, išnagrinėjo minėtą atsakovės L. P. prašymą dėl nutarties skubaus vykdymo sustabdymo ir šį prašymą atmetė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, teisinio reglamentavo priėmė nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančią nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė