Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Š. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų I. G. ir Š. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „E. s. o.s“, trečiajam asmeniui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau ir VERT) dėl saulės elektrinės generacijos galios priskyrimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovai I. G. ir Š. G. pateikė teismui ieškinį atsakovei AB „E. s. o.“, trečiajam asmeniui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl saulės elektrinės generacijos galios priskyrimo ir žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovų ieškinį.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Iš bylos medžiagos (ieškinio priedų) matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau ir VERT), išnagrinėjusi I. G. pagal įgaliojimą atstovaujančios Š. G. vartojimo ginčą, kilusį tarp pareiškėjo ir AB „E. s. o.“ dėl prijungtos saulės elektrinės adreso pakeitimo 2026 m. gegužės 8 d. nutarimu atmetė pareiškėjo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teisme 2026 m. birželio 5 d. gautas ieškovų I. G. ir Š. G. ieškinys atsakovei AB „E. s. o.“, trečiajam asmeniui VERT dėl saulės elektrinės generacijos galios priskyrimo ir žalos atlyginimo, ir jame ieškovai, be kita ko, prašė panaikinti VERT 2026 m. gegužės 8 d. nutarimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VERT 2026 m. gegužės 8 d. nutarimas nėra apskundimo objektas ir vienas iš ieškovų reiškiamų reikalavimų negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalį vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Teismo vertinimu, pats ginčas yra kilęs tarp vartotojo (-ų) ir paslaugų tiekėjo ir toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (VTAĮ 20 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1584-1060/2024 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio priėmimo, atsižvelgiant į teismo pareigą siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnio 1 dalis), svarstytinas klausimas ar ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų ieškinio pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad iš pateikto ieškinio yra visiškai neaiškus ieškovų siekis (reikalavimai) ir nurodytos faktinės aplinkybės, todėl teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovų ieškinys turi procesinių trūkumų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiems trūkumams pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų (ieškinio) trūkumų šalinimo institutą, o ne iškart atsisakyti priimti ieškinį. Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovų ieškinio įvairių trūkumų egzistavimo, kadangi ieškovai skunde nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tokių trūkumų ir ieškinio priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto Š. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti ieškovų I. G. ir Š. G. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.