Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą dėl antstolės G. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. V., R. R., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateiktu skundu skundžia antstolės G. V. veiksmus, prašydama panaikinti areštą antstolės areštuotam turtui, nurodydama, kad ji su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vykdomu išieškojimu nieko bendro neturi ir neprisiims kito asmens skolų. Skunde nurodo, kad 2026 m. liepos 21 d. susipažino su jai atsiųstu turto arešto dokumentu ir 2026 m. liepos 24 d. pateikė antstolei skundą.

Motyvuojamoji dalis

iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės G. V. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0112/26/00959 ir Nr. 0112/26/01105 dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. R. atitinkamai išieškotojos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ir išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas R. R. ir pareiškėja D. R. yra sutuoktiniai, 2026 m. gegužės 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-26-112-21872 areštavo santuokos metu įgytu laikomą turtą: R. R. vardu registruotą kelių transporto priemonę, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), D. R. vardu registruotą negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. R. ir D. R. vardu registruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir R. R. vardu registruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu apribota disponavimo turtu teisė.

Suinteresuotas asmuo antstolė G. V. 2026 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-26-112-32868 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis R. R. yra vedęs, santuoka su pareiškėja sudaryta (duomenys neskelbtini), Vedybų sutarčių registre nėra registruota vedybinių ar povedybinių sutarčių R. R. vardu, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodyta, kad santuokos metu įgytas turtas būtų vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Antstolė pažymėjo, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl, skolininko daliai esant nenustatytai, pagrįstai areštuotas bendras turtas ir pradėta skolininko dalies nustatymo procedūra. 2026 m. liepos 21 d. skolininkui buvo išsiųsta nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo forma. Antstolės vertinimu, turto areštu nesiekiama R. R. prievolių padaryti bendromis sutuoktinių prievolėmis, o siekiama nustatyti R. R. priklausančią dalį bendrame turte ir tik į šią dalį nukreipti išieškojimą.

Suinteresuotas asmuo NMA pateikė nuomonę dėl skundo, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą ir skolininko dalies bendrame turte nustatymo tvarką, pareiškėjos vardu registruotas turtas buvo areštuotas teisėtai ir pagrįstai, todėl antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. NMA pažymėjo, kad, skolininkui pateikus nustatytos formos sutikimą ir nustačius skolininkui bei pareiškėjai tenkančias turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, atsirastų pagrindas spręsti dėl pareiškėjai tenkančios turto dalies arešto panaikinimo. NMA prašo sprendimą byloje priimti pagal byloje esančius duomenis.

Suinteresuotas asmuo R. R. nuomonės dėl skundo nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas grindžiamas teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o veikimas viršijant įgaliojimus (ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Teismas, išnagrinėjęs vykdomųjų bylų Nr. 0112/26/00959 ir Nr. 0112/26/01105 medžiagą, kuriose antstolė G. V. vykdo skolų išieškojimą iš skolininko R. R. NMA ir UAB „Legal Balance“ naudai, nustatė, kad skolininkas ir pareiškėja yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini), duomenų apie jų sudarytą vedybų ar povedybinę sutartį nėra. Antstolė 2026 m. gegužės 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-26-112-21872 areštavo santuokos metu įgytu laikomą skolininko ir pareiškėjos turtą, tarp kurio yra tiek skolininko vardu, tiek pareiškėjos vardu, tiek abiejų sutuoktinių vardu registruoto turto. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2026 m. liepos 21 d. antstolė skolininkui išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo formą ir nustatė 20 dienų terminą jai pateikti; 2026 m. liepos 31 d. patvarkyme antstolė nurodė, kad šis terminas dar nėra pasibaigęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priskiriamas, be kita ko, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalytas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, taip pat jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punkte taip pat reglamentuojamas skolininkui priklausančios dalies bendrame turte nustatymas ir atitinkamo sutikimo pateikimo tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju antstolė, areštuodama bendrą turtą, veikė ne savo nuožiūra, o vadovaudamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios tokį procesinį veiksmą numato tais atvejais, kai skolininko dalis bendrame turte nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo esminis argumentas, kad turto areštas turi būti panaikintas vien todėl, jog ji nėra NMA skolininkė ir neprisiima R. R. skolų, nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo. Vertinant šį argumentą būtina atskirti prievolės subjektą nuo turto, kurio atžvilgiu įstatymas leidžia atlikti vykdymo veiksmus. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra R. R. prievolių skolininkė, savaime nereiškia, jog vykdymo procese negali būti areštuotas turtas, priklausantis skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėja. Bylos duomenimis, pareiškėjos ir skolininko (duomenys neskelbtini), o areštuotas turtas registrų duomenimis įgytas ar įregistruotas jau santuokos metu: transporto priemonės pirmosios registracijos data yra 2005 m. gegužės 18 d., pareiškėjos vardu registruotas garažas įgytas pagal 2002 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko vardu įregistruotas pagal 2014 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją ir patvirtinančių, kad areštuotas turtas yra išimtinai pareiškėjos asmeninė nuosavybė, byloje nepateikta. Todėl vien aplinkybė, kad dalis turto Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos vardu, nesudaro pagrindo šį turtą laikyti jos asmenine nuosavybe ir panaikinti jam taikytą areštą.

Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, pabrėžia, kad bendro sutuoktinių turto areštas nagrinėjamu atveju nereiškia, jog pareiškėjai perkeliama asmeninė R. R. prievolė ar kad išieškojimas jau nukreiptas į pareiškėjai priklausančią turto dalį. CPK 666 ir 667 straipsniuose nustatyta tvarka skirta būtent tam, kad, esant nenustatytai skolininko daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtų nustatyta skolininkui priklausanti jo dalis ir tik į šią dalį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė šią įstatyme nustatytą procedūrą pradėjo, 2026 m. liepos 21 d. išsiųsdama skolininkui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Taigi pareiškėjos teiginys, kad ji nėra skolininkė ir neprisiims kito asmens skolų, savaime nesudaro pagrindo panaikinti visam bendram turtui taikytą areštą skolininko dalies nustatymo procedūros metu.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė G. V., areštuodama bendru sutuoktinių turtu laikomą turtą ir pradėdama skolininkui R. R. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo procedūrą, atliko CPK 666 ir 667 straipsniuose tiesiogiai numatytus vykdymo veiksmus, neperžengė jai suteiktų įgaliojimų ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Dėl to pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. R. skundą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.