Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Eglei Gedgaudienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, G. B., G. B., išvadą teikiančiai institucijai VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui dėl G. B. pripažinimo neveiksnia ir globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad situacija yra žinoma, globėju bus siūlomas pareiškėjas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pareiškėjo prašymą palaikė, teismui paaiškino, kad G. B. būklė buvo įvertinta jos namuose, ligonė prasmingam kontaktui neprieinama, atsako į kai kuriuos klausimus, bet dažnai ne į temą, nežino, kokia valiuta, nesupranta klausimų apie turtą ir nuosavybę, į juos neatsako. Visus ligonės priežiūros darbus atlieka sūnus, G. B. nuolat reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnūs. G. B. sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). G. B. yra neįgali, serga (duomenys neskelbtini), jos dalyvumo lygis 20 proc. V. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota ir G. B. gyvenamoji vieta. Pagal sveikatos būklę V. B. gali būti globėju.

Pagal išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą G. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); pilietinių teisių įgyvendinimo sritis, viešojo administravimo sritis (dokumentų išsiėmimas).

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra duomenų apie G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pateiktus išankstinius nurodymus.

Iš 2026-06-17 teisme gauto 2026-04-15-05-15 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais,; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ar/ar mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių, asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, pilietinių teisių srityje, viešojo administravimo srityje (dokumentų išsiėmimas).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 2.10 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio, reglamentuojančio fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje; kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96, ; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 43 punktas).

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija). Ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).

EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant.

Konkrečioje nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pabrėžtina, kad tos asmens teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos. Taip pat teismas procesiniame sprendime neturėtų asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Tiek įstatymas, tiek teismų praktika įpareigoja teismą asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kategorijos bylose būti aktyviu, prieš apsisprendžiant dėl poreikio riboti asmens veiksnumą tam tikrose srityse ir skirti globą, nustatyti du kriterijus – medicininį ir juridinį, o juos nustatydamas negali daryti prielaidų – byloje esantys įrodymai turi neabejotinai patvirtinti būtinybę taikyti tokią kraštutinę priemonę.

Pareiškėjas prašė teismo pripažinti G. B. neveiksnia turtinių santykių srityse: pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinio ir valstybinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, pati G. B. jau nebegeba nei skaityti, nei rašyti, t.y. nei kreiptis dėl išmokų, nei jas panaudoti savo reikmėms ji negali, todėl būtent šioje srityje yra aktualu, kad kas nors šiuos būtinus veiksmus atliktų už ją, todėl šioje srityje jos veiksnumas apribotinas.

Atitinkamai dėl savo negalios G. B. negali pati pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu ar jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, tai už ją gali padaryti kitas asmuo, todėl šioje srityje jos veiksnumas taip pat apribotinas, kaip ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nes jokių sprendimų, susijusių su turtu, daryti negali.

Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra)- ši sritis yra aktuali, nes kaip nustatyta byloje, savitvarkos įgūdžiai yra išnykę, todėl šioje srityje reikalingas jos veiksnumo ribojimas.

Sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas)- kaip nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo metu, G. B. savo sveikatos būkle pasirūpinti savarankiškai negali.

Dėl pareiškime nurodytos viešojo administravimo srities, tai teismo vertinimu tokios būklės asmuo, kokios šiuo metu yra G. B., negali išreikšti ar deleguoti kažkokių pageidavimų viešojo administravimo institucijoms, vienintelė aktuali šioje vietoje sritis yra asmens dokumentų išėmimas, jei pasibaigtų asmens dokumento galiojimas todėl ši sritis sukonkretintina iki asmens dokumentų tvarkymo srities, kurioje ji pripažintina neveiksnia, nes pati nesugebėtų nustatyti, kad pasibaigė dokumentų galiojimas, ir keiptis dėl naujo dokumento išdavimo.

Sprendžiant dėl pilietinių teisių įgyvendinimo srities balsavimo teisės, tai ši sritis, kaip nurodoma aukščiau cituojamoje teismų praktikoje, priklauso toms asmens teisėms, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, be to, pažymėtina, kad apribojimą neveiksniam asmeniui balsuoti numato LR Konstitucija, todėl šio apribojimo individualizuoti teismo vertinimu nėra būtina.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į tai, kad G. B. dėl psichikos ligos nesugeba išreikšti savo valios, pasirūpinti savo poreikiais, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų sritis;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimu- pardavimu, nuoma, dovanojimu, įkeitimo sandoriais);

nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

paveldėjimo teisinių santykių sritis (palikimo priėmimas, testamento sudarymas).

savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

asmens dokumentų tvarkymo srityje.

Priimti nutartį pradėti globos paskyrimo procesą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.