- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- BIK-757/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42030-2023-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Darius Kantaravičius (pran.), Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- E. Š.
- Kategorijos
Pareiškimas Nr. DOK-3277/2026 Byla Nr. BIK-757/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42030-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjo) ir Aleno Piesliako, išnagrinėjo nuteistojo E. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylai aktualūs teismų priimti procesiniai sprendimai
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl monitorių) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl motociklo variklio) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. birželio 24 d. E. Š. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Lexus“) išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas: 1) nuosprendžio dalis dėl E. Š. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Lexus“) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Lexus“) ir jam paskirta 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda; 2) E. Š. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirtos bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Lexus“) ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų; 4) E. Š. nusikalstama veika iš BK 189 straipsnio 1 dalies (dėl motociklo variklio) perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 5) E. Š. nusikalstama veika iš BK 189 straipsnio 1 dalies (dėl monitorių) perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Š. paskirta subendrinta bausmė – laivės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme, prie griežtesnės neatliktos dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 27 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 15.20 val. (dvi dienos) išbūtas laikas. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
Nuteistasis E. Š. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu, ištaisyti bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį pažeidimus, skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsniu ir atitinkamai perskaičiuoti bausmės vykdymo pradžios laiką ir kitus su tuo susijusius teisinius padarinius. Pareiškime nurodyta:
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad naują nusikalstamą veiką E. Š. padarė neatlikęs bausmės, paskirtos ankstesniu (įsiteisėjusiu ir vykdomu) nuosprendžiu. Ši teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant BK 63 ir 64 straipsnių atribojimo klausimą būtina vertinti veikų padarymo laiką, nuosprendžių priėmimo ir įsiteisėjimo momentus bei realų bausmės vykdymo faktą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant, kurį iš šių straipsnių taikyti, svarbu nustatyti veikos padarymo laiką, nuosprendžių priėmimo laiką ir bausmės atlikimo faktą, tačiau iš šios taisyklės teismas nepadarė logiškai būtinų išvadų. 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pareiškėjas dar negalėjo būti laikomas galutinai nuteistu asmeniu, nes pirmasis nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl neegzistavo ir galutinė vykdoma bausmė BK 64 straipsnio prasme. Nauja nusikalstama veika padaryta 2023 m. gruodžio 21 d., o pirmasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2024 m. balandžio 23 d., todėl išvada, kad nauja nusikalstama veika padaryta jau vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę, akivaizdžiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių chronologijos.
Nors formaliai buvo atliktas tik bausmių subendrinimas, tačiau praktiškai pareiškėjo teisinė padėtis buvo reikšmingai pabloginta. Pritaikius BK 64 straipsnį bausmės vykdymo pradžia faktiškai perkelta į 2025 m. lapkričio 21 d., dirbtinai pailgintas terminas iki perkėlimo į atviro tipo kalėjimą, nutolinta galimybė taikyti švelnesnį režimą ir lygtinį paleidimą, apribotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytos lengvatos. Taip vien dėl pasirinkto bausmių subendrinimo modelio pareiškėjo padėtis tapo akivaizdžiai sunkesnė.
Baudžiamojo įstatymo aiškinimas negali būti formalus ir išplečiamasis, jeigu dėl to nepagrįstai pabloginama nuteistojo padėtis. Taikant BK 64 straipsnį išplečiamai, kai pirmasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, buvo sukurta situacija, kai faktiškai „nubrauktas” reikšmingas jau atliktos bausmės laikotarpis, dirbtinai pratęstas realus bausmės vykdymo terminas BVK prasme. Tokios pasekmės neatitinka baudžiamosios teisės proporcingumo principo.
Pagal baudžiamosios teisės principus visi neaiškumai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo turi būti aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Jeigu egzistuoja abejonė, ar neįsiteisėjęs nuosprendis gali būti laikomas pagrindu BK 64 straipsnio taikymui, ar asmuo gali būti laikomas atliekančiu bausmę iki galutinio nuosprendžio įsiteisėjimo, tokios abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. Š. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
Pagal BPK 451 straipsnio 3 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.
Nuteistojo įsitikinimu, kad teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, netinkamai parinko bausmių bendrinimo pagrindą. Anot pareiškėjo, nauja nusikalstama veika (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendis) padaryta dar neįsiteisėjus pirmajam Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiui, todėl bausmės, paskirtos šiais nuosprendžiais, turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio pagrindu. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.
Bausmių bendrinimo tvarka reglamentuota BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 8 punktas).
Kaip nurodyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, viena iš bausmių bendrinimo taisyklei pasirinkti svarbių aplinkybių yra pirmojo nuosprendžio priėmimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nors dar nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas, yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Juo asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra siejamas su jo pateikimu vykdyti ir vykdymu (BPK 335 straipsnis), bet nėra siejamas su bausmių bendrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 10 punktas).
Be to, teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011; 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 11 punktas; 2026 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-891/2026, 12 punktas).
Taigi nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad E. Š. 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. po Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo, padarė nusikalstamą veiką, spręsdamas bausmių, skirtų Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, bendrinimo klausimą, pagrįstai vadovavosi būtent BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kadangi naują nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, nuteistojo E. Š. pareiškimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo E. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.