Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. ir atsakovo M. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Išvadą byloje teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė prašė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra L. P. tvarką be nakvynių: porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant vaiką nuo 9.30 iki 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną nuo 19.00 iki 20.00 val., taip pat antradieniais ir ketvirtadieniais po ugdymo įstaigos užsiėmimų iki 19.00 - 20.00 val. Prašyta leisti nuotolinį bendravimą su motina suderintu laiku ir palikti tėvams galimybę susitarti dėl kitokio bendravimo laiko. Taip pat prašyta priteisti iš atsakovo po 642,00 Eur laikino išlaikymo per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad dukra nenori nakvoti pas tėvą, yra prisirišusi prie motinos ir įprastos aplinkos, o ankstesnis nakvynės bandymas sukėlė neigiamą vaiko reakciją. Atsakovas atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi vien orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą nenustatytos kaip ribotos. Ji taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą, o užsitęsus procesui mažesnis išlaikymas gali neužtikrinti vaiko poreikių.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo bendravimo be nakvynių nustatymą ir neįvertino laipsniško prisitaikymo galimybės.

Ieškovės vertinimu, siūlomas šešių savaičių laikotarpis neįrodo vaiko pasirengimo nakvynėms. Nustatyta tvarka leidžia reguliariai bendrauti su tėvu ir prireikus tėvams susitarti kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovo M. P. atskirasis skundas atmestinas, o ieškovės E. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi tinkamai nustatė nepilnametei L. P. mokėtino laikino išlaikymo dydį ir laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Dėl naujų įrodymų

Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, kadangi byla susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Atsakovas M. P. bendrauja su nepilnamete dukra L. P., gimusia (duomenys neskelbtini), porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį be nakvynių, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikui nelankant ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių (ne ligos), vaikas paimamas iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 11.00 val. Tėvas gali bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis iš anksto su motina suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko miego ir poilsio režimą. Tėvai, esant būtinybei ir atsižvelgdami į vaiko poreikius, gali atskirai susitarti ir dėl kitokio tėvo bendravimo su vaiku laiko; kitam iš tėvų su tokiu pasiūlymu nesutinkant, bendravimas vyksta pagal nustatytą tvarką.

Apeliantas su tokia laikina bendravimo tvarka nesutinka ir teigia, kad nėra objektyvių duomenų, dėl kurių dukra negalėtų pas jį nakvoti, nes vaikas tėvo nebijo, su juo nuolat bendrauja, tėvo gyvenamoji vieta tinkama vaikui. Atsakovas prašo nustatyti šešių savaičių pereinamąjį laikotarpį, po kurio jis su dukra kas antrą savaitgalį bendrautų ir su viena nakvyne.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog atsakovo gyvenamoji aplinka yra netinkama vaikui ar kad tiesioginis vaiko bendravimas su tėvu kelia grėsmę vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog nepilnametė joje turi kambarį, jai sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti. 2026 m. gegužės 14 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, taip pat nepasitvirtino atsakovo nurodytos aplinkybės dėl motinos netinkamos psichologinės įtakos vaikui ir netinkamo rūpinimosi vaiko sveikata.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2-3 metų vaikas gali būti pas kitą iš tėvų su nakvyne, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši bendro pobūdžio rekomendacija savaime nepagrindžia išvados, kad atsakovo siūlomas šešių savaičių pereinamasis laikotarpis yra pakankamas ir kad jam pasibaigus turi būti iš anksto nustatytas reguliarus bendravimas su nakvyne. Sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos reikšminga tai, kad L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2025 m. sausio mėn. pas tėvą reguliariai nenakvojo, o 2025 m. vasarą bandyta nakvynė baigėsi tuo, kad vaikas tą pačią naktį grįžo pas motiną.

Taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovės siūlomos laikinos bendravimo sąlygos iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau pasiūlė pereinamąjį modelį, pagal kurį vieną porinį mėnesio savaitgalį bendravimas vyktų be nakvynės, o kitą su nakvyne. Ši Tarnybos pozicija patvirtina laipsniško bendravimo plėtimo galimybę, tačiau savaime nepatvirtina, kad atsakovo siūlomas konkretus modelis, tai yra automatinis perėjimas prie bendravimo su nakvyne kas antrą savaitgalį būtent po šešių savaičių geriausiai atitinka vaiko interesus.

Ieškovė su atsakovo siūlomu laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu nesutinka ir prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties dalį dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka šiuo metu užtikrina reguliarų ir tiesioginį tėvo bendravimą su dukra, o byloje esančių duomenų nepakanka iš anksto susieti bendravimo su nakvyne pradžią vien su atsakovo nurodyto šešių savaičių termino pabaiga. Tačiau tai nereiškia, kad bendravimas su nakvyne neatitinka ar ateityje negalės atitikti vaiko interesų. Nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir tuo metu esančias aplinkybes, spręs dėl galutinės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tame tarpe ir nakvynės tėvo namuose. Tam, kad įvertinti šias aplinkybes reikalingi detalesni ir išsamesni duomenys (pvz. psichologo ar kitų specialistų, institucijų vertinimas, duomenys apie vaiko charakterį, būdą, ne vienkartinis, o periodinis jo būklės įvertinimas po susitikimų su tėvu). Vien teorinis vertinimas, kad nuo 2-3 metų vaikas gali būti pas kitą iš tėvų su nakvyne, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo keisti nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos.

Dėl laikino išlaikymo

CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 358,00 Eur laikino išlaikymo dydžiu. Ji nurodo, kad atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo nepilnametės dukters išlaikymui mokėjo po 400,00 Eur per mėnesį, anksčiau buvo mokamos ir didesnės sumos, o jos pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos 1 284,00 Eur mėnesio išlaidos. Ieškovė prašo nustatyti 642,00 Eur laikiną išlaikymą arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas su 642,00 Eur dydžiu nesutinka, tačiau atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą sutinka, kad laikinas išlaikymas būtų nustatytas po 400,00 Eur per mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto 358,00 Eur laikino išlaikymo dydžio yra iš dalies pagrįstas. Bylos duomenimis, nuo 2026 m. vasario mėn. atsakovas dukters išlaikymui faktiškai moka po 400,00 Eur per mėnesį. Šalys taip pat nurodė, kad ankstesniu laikotarpiu buvo mokamos ir 500,00 Eur dydžio mėnesinės sumos. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą aiškiai sutinka, kad laikinas išlaikymas būtų nustatytas po 400,00 Eur per mėnesį iki galutinio sprendimo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo laikino išlaikymo dydį nustatyti mažesnį už atsakovo faktiškai mokamą 400,00 Eur sumą.

Ieškovė atskirajame skunde, remdamasi pirmosios instancijos teismui pateiktais vaiko poreikių skaičiavimais, nurodė, kad vaiko mėnesio poreikiai sudaro 1 284,00 Eur, todėl atsakovo mokėtina laikino išlaikymo dalis turėtų sudaryti 642,00 Eur. Tačiau šioje proceso stadijoje byloje esančių duomenų nepakanka spręsti, kad vaiko faktiškai šiuo metu patiriamos būtinosios mėnesio išlaidos yra būtent 1 284,00 Eur ir kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės vaiko poreikiams užtikrinti iš atsakovo būtina priteisti būtent 642,00 Eur per mėnesį. Šalys nesutaria dėl dalies ieškovės nurodytų išlaidų būtinumo, dydžio ir periodiškumo, o šių aplinkybių išsamus nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikta 2025 m. metinė pajamų mokesčio deklaracija patvirtina 21 005,00 Eur pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą ir atskiras nekilnojamojo turto perleidimo pajamas, tačiau šie metiniai duomenys savaime nepatvirtina tokių pastovių mėnesio pajamų, kurios šioje proceso stadijoje pagrįstų būtent 642,00 Eur laikino išlaikymo nustatymą.

Atsižvelgdamas į nepilnametės interesus, laikino išlaikymo paskirtį, atsakovo faktiškai mokamą 400,00 Eur išlaikymą ir jo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą išreikštą sutikimą dėl tokio laikino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ir padidinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 358,00 Eur iki 400,00 Eur per mėnesį. Nustatomas 400,00 Eur laikino išlaikymo dydis nėra galutinis vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. Nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs faktiškai patiriamus vaiko poreikius, jų dydį ir periodiškumą, abiejų tėvų turtinę padėtį bei kitus reikšmingus bylos duomenis, spręs dėl galutinio išlaikymo dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties dalis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamos nutarties dalis dėl laikino išlaikymo pakeistina, padidinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 358,00 Eur iki 400,00 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo M. P. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės E. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24488-808/2026 dalį dėl laikino išlaikymo pakeisti ir priteisto iš atsakovo M. P. laikino išlaikymo nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį padidinti nuo 358,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) iki 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) per mėnesį. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.