Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko), Aleno Piesliako (pranešėjo) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tokia tvarka: bausmė, paskirta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 66 straipsnį, į bausmę įskaitytas S. A. laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) ir nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda yra 1 098 MGL (54 900 Eur) dydžio. Iš S. A. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 639 903 Eur.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendis, kuriuo:

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria S. A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda, ir dėl jos priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. A. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nuteistajam S. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 100 MGL dydžio (55 000 Eur) bauda;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo S. A. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 639 903 Eur;

pakeista nuosprendžio dalis dėl joje išdėstytų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių nustatymo, dėl nuteistojo S. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nuteistojo S. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), dėl nuteistajam S. A. paskirtų bausmių bei nuteistojo S. A. laikinojo sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies, kurioje aprašytos nuteistojo S. A. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės, pašalinta kaltinimo dalis, kad S. A. pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus – UAB „Eurosano“ kasos pajamų orderius;

nuteistojo S. A. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo S. A. nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir jam paskirta bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtos bausmės pridėjus dalį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) paskirtos bausmės, ir nuteistajam S. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 bei 2 dalimis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į nuteistajam S. A. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra 344 MGL (17 200 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

S. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. D., pagamino netikrą UAB „Eurosano“ dokumentą, būtent:

S. A., nuo 2017 sausio 6 d. būdamas UAB „Infostendas“ direktorius, bei A. D., nuo 2010 m. spalio 28 d. būdamas UAB „Eurosano“ direktorius, veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslą suklaidinti tyrimą ir taip pagrįsti S. A. UAB „Infostendas“ pasisavintų lėšų teisėtą panaudojimą, susitarė pagaminti žinomai netikrą dokumentą – teisių perleidimo sutartį, kaip dokumentą, pagrindžiantį UAB „Infostendas“ pinigų panaudojimą, kad UAB „Infostendas“ pagal pasirašytą su UAB „Eurosano“ teisių perleidimo sutartį atsiskaito su UAB „Eurosano“ už užsakovo teises su perduotais projektavimo darbais, žinodami, kad teisių perleidimo sutartis joje nurodytomis datomis bei aplinkybėmis nebuvo surašyta ir kad šiame žinomai netikrame dokumente nurodyti duomenys yra žinomai melagingi. Vykdydami sumanymą, S. A. kartu su A. D. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, naudodami kompiuterinę techniką, pagamino 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog UAB „Eurosano“ direktorius A. D. perduoda UAB „Infostendas“ direktoriui S. A. teises į statybos projekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai, Mozūriškių g. 17, Vilniuje, statybos projekto Nr. 2012“ (toliau – ir Statybos projektas) užsakovo teises su pagal šį projektą perduotais projektavimo darbais ir į kitus objektus. Šią žinomai netikrą teisių perleidimo sutartį UAB „Infostendas“ direktorius S. A. ir UAB „Eurosano“ direktorius A. D. pasirašė, patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis, ir 2021 m. birželio 2 d. UAB „Eurosano“ direktorius A. D. liudytojo papildomos apklausos metu pateikė jos kopiją tyrėjui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnui patalpose, esančiose Vilniuje, Šermukšnių g. 3, kaip dokumentą, pagrindžiantį UAB „Infostendas“ pasisavintų lėšų teisėtą panaudojimą, taip jį panaudodamas.

S. A. nuteistas ir už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, būtent:

S. A., būdamas UAB „Infostendas“ direktorius, siekdamas nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „Infostendas“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą ir suvokdamas, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų nebus galima visa apimtimi nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą („už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą („už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už UAB „Infostendas“ apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“); 19 straipsnio 2 dalies nuostatą („patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“); Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018 m. gegužės 10 d. Nr. VE-29 įsakymu „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktus („ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų“) (Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“); tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentus ‒ buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų apskaitos registrus, kasos knygas (kasos apskaitos registrus), kasos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, neužtikrino, kad būtų išsaugoti buhalterinės apskaitos registrai, apskaitos registruose nefiksavo jokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su vykdyta UAB „Infostendas“ komercine veikla, neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017–2019 metų UAB „Infostendas“ finansinės atskaitomybės ataskaitų. Dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „Infostendas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutartis panaikinta ir byla perduoda iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. A. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, ir dėl šio kaltinimo jį išteisino motyvuodamas tuo, kad teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog S. A. veikė priešingais UAB „Infostendas“ interesais, neteisėtai ir neatlygintinai jo žinioje esančias UAB „Infostendas“ lėšas pavertė savo turtu, padarė realios žalos turto savininkui, kad veikė tyčia, suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas, o baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Nusprendęs išteisinti S. A. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis už BK 183 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą S. A. buvo paskirta bausmė ir ji subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, kuri buvo grindžiama tuo, kad S. A. padarė BK 183 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas S. A. veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, faktines aplinkybes, pašalindamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad S. A. pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus – UAB „Eurosano“ kasos pajamų orderius, motyvuodamas tuo, kad šie dokumentai negali būti laikomi netikrais, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad juose užfiksuotas pinigų perdavimas buvo realus. Įvertinęs tai, kad įsigaliojo baudžiamasis įstatymas, nustatantis švelnesnę atsakomybę už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo S. A. veikas pagal grįžtamąją galią turintį švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, pagal jį paskyrė bausmes ir jas subendrino, paskirdamas S. A. galutinę subendrintą bausmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo S. A. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuri buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria S. A. veikos buvo perkvalifikuotos bei jam paskirtos atitinkamos bausmės, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

Bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes netyrė ir objektyviai nevertino visų byloje esančių duomenų, išvadas apie bylos aplinkybes pagrindė prielaidomis, nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-387/2025 pateiktų nurodymų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė draudimą neišeiti iš kaltinimo ribų.

Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visos kitos statytojo teisės, išskyrus daugiabučio namo statytojo teises, 2017 m. vasario 1 d. sutartimi UAB „Infostendasׅ“ ir UAB „Eurosano“ negalėjo būti perleistos, nes buvo statybos projekto sudedamoji dalis. UAB „Infostendasׅ“ ir UAB „Eurosano“ 2017 m. vasario 1 d. sutartis nėra pripažinta negaliojančia, o sandoriai tarp verslo subjektų perleidžiant statybos leidimą yra normali verslo praktika, todėl logiška, kad sandoriai, kuriais perleidžiamos iš statybos kylančios teisės, taip pat gali būti perleidžiami. Siekdamas padaryti pagrįstą išvadą, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti tebesitęsiančius ginčus dėl nuosavybės teisės į turtą susijusioje civilinėje byloje, nustatyti ir tinkamai įvertinti S. A. ir A. D. tarpusavio santykius, plačiau išanalizuoti UAB „Eurosano“ ir bendrovių „Eurogeda“, „Informo“ ir „Infostendas“ steigimo aplinkybes, akcininkus, tarpusavio susitarimus, atsiskaitymus ir kitas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Į būtinybę išsamiai ištirti šias bylos aplinkybes buvo atkreipusi dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2025 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. 2K-46-387/2025 priėmusi sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, bet apeliacinės instancijos teismas šio nurodymo neįvykdė.

Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl S. A. kaltumo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grindė aplinkybe, kad jis siekė nuslėpti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus kitus duomenis apie UAB „Infostendas“ neteisėtus veiksmus, galinčius užtraukti teisinę atsakomybę. Tačiau ši aplinkybė S. A. pateiktame kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nebuvo nurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas, suvaržė nuteistojo ir jo gynėjo teisę pateikti argumentus dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme.

Darydamas išvadą, kad S. A. yra kaltas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, teismas nenurodė, kokiais duomenimis rėmėsi nustatydamas, kad S. A. paslėpė UAB „Infostendas“ dokumentus, kad tai padarė turėdamas tyčią išvengti UAB „Infostendas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio nustatymo. S. A. paaiškino, kad dauguma UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo pavogti, tačiau teismai kritiškai vertino šiuos parodymus ir rėmėsi liudytojo K. B. parodymais, jog buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pavogti. Kiti byloje surinkti įrodymai, išskyrus liudytojo K. B. parodymus, S. A. aiškinimo apie bylos aplinkybes nepaneigia. Savo ruožtu liudytojo K. B. parodymus teismai vertino netinkamai, nes neatsižvelgė į tai, kad liudytojas yra nusiteikęs prieš S. A., A. D., UAB „Infostendas“ ir UAB „Eurosano“, nes turi priešingus interesus civilinėje byloje. Be to, K. B. gali būti susijęs su UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentų vagyste. Teismai kritiškai vertino S. A. parodymus motyvuodami tuo, kad jie nenuoseklūs ir nebuvo požymių, kad butas buvo naudojamas dokumentams saugoti. Tačiau tai, kad S. A. negalėjo tiksliai nurodyti, kada įvyko vagystė ir kodėl nebuvo išsaugoti vagystės vaizdo įrašai, nereiškia, kad S. A. parodymai nėra nuoseklūs, nes filmuotoje bylos medžiagoje matyti, kad patalpos, kuriose buvo laikomi dokumentai, buvo stebimos vaizdo kameromis. Svarbu ir tai, kad dokumentams saugoti jokia speciali įranga nėra reikalinga, taigi jokie dokumentų saugojimo požymiai, kuriuos nurodė teismas, ir negalėjo būti surasti. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. A. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus (realiai tai ir nebuvo padaryta), padarė kitų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, turėdamas siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Šią išvadą paneigia aplinkybė, kad kai kurie UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentai išliko. S. A. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl to šis iš esmės prisipažino, bet teismai su tokiu S. A. veikos kvalifikavimu nesutiko.

Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas nesivadovavo prielaidomis ir spėjimais, o išsamiai, pagrįstai, objektyviai įvertino visus šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir aplinkybes, pagrįstai iš dalies panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl atitinkamų nuosprendžio dalių priėmė naują nuosprendį. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-387/2025 nurodymais ir nepadarė procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų.

Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi baudžiamosios bylos duomenimis, pagrįstai įvertino, kad UAB „Infostendas“ ir UAB „Eurosano“ 2017 m. vasario 1 d. sutartis yra neteisėta, nes joje įrašyta prieštaringa ir tikrovės neatitinkanti melaginga informacija, jog UAB „Informo“ perleidžia UAB „Infostendas“ visas teises, susijusias su UAB „Architekton“ projektu „Daugiabučių gyvenamųjų namų Mozūriškių g. 17, Vilniuje, statybos projektas Nr. 2012“. Išvadą, kad UAB „Eurosano“, atstovaujama A. D., neatitiko Statybos įstatyme apibrėžtų statytojui keliamų reikalavimų, įrodo UAB „Architekton“ pateikti duomenys apie atsiskaitymus, iš kurių matyti, kad A. D. atsiskaitė tik už pirminį dokumentą, susijusį su projektu rengimu, o už projekto darbus atsiskaitė UAB „Informo“ bei su šia bendrove susiję asmenys. Iš to darytina išvada, kad statytojo teisių perleidimo metu, t. y. 2013 m. vasario 19 d., pati UAB „Eurosano“ dar nebuvo atsiskaičiusi su UAB „Architekton“ už parengtą Statybos projektą. A. D. parodymus, kad pati UAB „Informo“ neatsiskaitė su UAB „Eurosano“, paneigia Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl UAB „Informo“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iš kurios matyti, kad UAB „Eurosano“ nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, o tai iš esmės patvirtina, kad UAB „Informo“ atsiskaitė su UAB „Eurosano“. A. D. aiškinimai, kad jis, žinodamas, jog UAB „Informo“ su juo neatsiskaitys, nereiškė kreditinio reikalavimo, yra visiškai nelogiški, nes nesuprantama, kodėl toks reikalavimas nebuvo pareikštas tada, kai UAB „Informo“ turėjo pinigų ir vykdė atsiskaitymus už paslaugas. Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų visetu, darytina išvada, kad kai UAB „Eurosano“ 2013 m. vasario 19 d. perleido statytojo teises UAB „Informo“, UAB „Eurosano“ neteko statytojo teisių, todėl negalėjo jų 2017 m. vasario 1 d. sutartimi perleisti UAB „Infostendas“, tai A. D. buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Architekton“ nenurodė sudariusi šią sutartį, taip pat į tai, kad ir A. D. pateiktuose iš UAB „Architekton“ atsiųstuose laiškuose nurodoma, jog persiunčiami tik sutarčių projektai, o ne galutinės sutartys, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsiskaitymas su UAB „Architekton“ vyko pagal A. D. pateiktą kainos paskirstymo planą ir už A. D. pateiktoje sutartyje nurodytą kainą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Infostendas“ statytojo teises įgijo dar 2015 m. gruodžio 3 d., kai šiai bendrovei buvo išduotas statybos leidimas vykdyti statybą Vilniuje, Mozūriškių g. 17, esančiame sklype pagal Statybos projektą, todėl sudaryti 2017 m. vasario 1 d. sutartį su UAB „Eurosano“ nebuvo poreikio. Svarbu ir tai, kad apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime A. D. parodė, jog po to, kai pardavė Statybos projektą UAB „Informo“, jis nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Eurosano“ direktorius nebuvo susijęs su žemės sklypu, esančiu Vilniuje, Mozūriškių g. 17, ir jame vykstančia statyba. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas UAB „Informo“ bankroto administratorius R. D. parodė, kad tarp jam perduotų UAB „Informo“ dokumentų nėra jokių dokumentų, susijusių su teisių perleidimu UAB „Eurosano“ bet kuria forma, jokių mokėjimo dokumentų, o tai dar kartą patvirtina, kad UAB „Eurosano“ ir UAB „Infostendas“ 2017 m. vasario 1 d. sutartis dėl teisių perleidimo buvo sudaryta dirbtinai. Pažymėtina ir tai, kad, apeliacinės instancijos teismui apklausus R. D., buvo įgyvendintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-387/2025 nurodymas išsiaiškinti santykius tarp įmonių. Baudžiamojo proceso metu nei S. A., nei A. D. neginčijo aplinkybių, kad jie pasirašė 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį, o baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų visetas patvirtina, kad S. A. ir A. D. suvokė aplinkybę, jog 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartis yra netikras dokumentas, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys, kurie bus panaudoti, siekiant pagrįsti UAB „Infostendas“ lėšų panaudojimą, taigi veikė tiesiogine tyčia. Dėl to S. A. ir A. D. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis, o ne spėjimais ir prielaidomis, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. A. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Prokurorė nurodo, kad S. A. kaltę patvirtina aplinkybės, jog S. A. nuo 2017 m. sausio 6 d. buvo UAB „Infostendas“ vadovu ir pagal teisės aktus turėjo pareigą tinkamai ir sąžiningai tvarkyti bendrovės finansinę apskaitą. Bylos duomenys patvirtina, kad S. A. šiais dokumentais disponavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų nepateikė. S. A. įvykio versija, kad UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pavogti, paneigta liudytojo K. B., buto, kuriame laikyti dokumentai, apžiūros protokolo, UAB saugos tarnybos „Argus“ rašto, pagal kurį neteisėtas patekimas į patalpas nefiksuotas, kratos protokolų, kuriuose užfiksuota, kad UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentai rasti kitose vietose (S. A. automobilyje ir pan.), duomenimis. Dėl to S. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas teisę į gynybą, papildė kaltinimą S. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas tik patikslino kaltinimą ir šiuo patikslinimu neperžengė teisme nagrinėjamos bylos ribų, niekaip nepasunkino S. A. teisinės padėties, todėl apie šį numatomą pakeitimą teismas neprivalėjo iš anksto pranešti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinio skundo argumentai turi būti aiškūs, racionalūs ir logiški, jie turi remtis teismų nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų neiškreipti, turi remtis įstatymo tekstu ir jo aiškinimu, taip pat turi remtis teismų pateiktais motyvais. Teismas negali atsakyti į neaiškius ir nelogiškus argumentus, į argumentus, kurie pateikti iškreipiant teismo nustatytus faktus ar teismo pateiktus argumentus, argumentus dėl netinkamo įstatymo taikymo, kai kasaciniame skunde įstatymas aiškinamas aiškiai neteisingai.

Kasacinio skundo 23 ir 24 punktuose kasatorius rašo, kad apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas kvalifikavimo, papildė pirmosios instancijos teismo motyvaciją, o gynyba tokį kaltinimo papildymą vertina kaip apeliacinės instancijos teismo padarytą draudimo išeiti už kaltinimo ribų pažeidimą, dėl kurio nuteistasis tik iš nuosprendžio sužinojo apie tokį papildymą ir taip buvo suvaržyta jo teisė pateikti savo argumentus apeliacinės instancijos teisme. Toks argumentas yra prieštaringas, nes kasatorius kalba apie teismo motyvų papildymą, bet tai pateikia kaip kaltinimo keitimą, kas yra skirtingi dalykai. Kasatorius nepateikia įstatymo, kuriuo remdamasis teismas turėtų pranešti bylos dalyviams apie argumentus, kuriuos naudos nuosprendyje. Teisėjų kolegija palygino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis ir jose nerado jokių papildymų. Kasaciniame skunde nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio citata, pateikta kaip kaltinimo papildymas, yra nuosprendžio 62 punkte ir yra vienas iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų jo sprendimą pagrindžiančių motyvų, nesusijusių su taikytos BK 222 straipsnio 1 dalies sudėties požymių turinio papildymu ar pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė S. A. veiksmų tikslą, susijusį su šio teismo pripažinta padaryta BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika, o apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs S. A. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pasakė, kad S. A. veiksmų motyvas buvo kitoks, nei jį nustatė pirmosios instancijos teismas. Motyvas nėra BK 222 straipsnio 1 dalies būtinasis požymis, todėl nusikalstamos veikos aprašyme jis nėra nurodytas, todėl ir jo nurodymas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje niekaip nesusijęs su BPK 256 straipsnio, reglamentuojančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimą, taikymu. Nuteistasis naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, pastarojo viena iš funkcijų procese ir buvo numatyti galimus motyvus ir dėl jų pateikti savo argumentus.

Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl to, kad UAB „Informo“ atsiskaitė su UAB „Eurosano“, kasatorius kelia abejones tokia teismo išvada pateikdamas apeliacinės instancijos teismo tokiai išvadai padaryti neva naudotą Vilniaus 37-ojo notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. patvirtintą liudijimą SK-4320. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose toks dokumentas nėra nurodytas kaip įrodymas, kuriuo grindžiamos teismo išvados, todėl toks motyvas neatitinka teismų nuosprendžių turinio.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad jokiais teismų ar kitų kompetentingų institucijų sprendimais 2017 m. vasario 1 d. sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Toks argumentas nepaaiškina, kodėl baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo nagrinėjantis teismas turėtų reikalauti, kad prieš tai sutartis kokios nors institucijos būtų pripažinta negaliojančia. Sutarties suklastojimas ir sutarties pripažinimas negaliojančia yra skirtingos teisinės kategorijos. BK 300 straipsnio sudėtis nereikalauja, kad prieš pradedant tirti dokumento suklastojimo atvejį dokumentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad liudytojo K. B. parodymai dėl dokumentų vagystės nėra patikimi, nes K. B. yra priešiškai nusiteikęs S. A. atžvilgiu, jie turi priešingus interesus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, S. A. nurodė K. B. kaip prisidėjusį prie dokumentų vagystės. Šie argumentai nenagrinėtini, nes jie nebuvo pateikti apeliaciniame skunde ir nenagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK pažeidimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Kasacinis skundas grindžiamas motyvu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertindami įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio.

Savo sprendimus dėl dokumentų suklastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo teismai pagrindė byloje surinktais ir teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais: nuteistųjų, liudytojų K. B., R. L., R. M. parodymais, specialisto A. Nedzinsko paaiškinimais, tarp bendrovių pasirašytomis sutartimis, VĮ Registro centro pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija ir pridėtais dokumentais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymu. Remdamiesi šiais įrodymais teismai nustatė, kad UAB „Eurosano“ buvo vienas iš žemės sklypo Vilniuje, Mozūriškių g. 17, savininkų, o sklypo bendraturčiams susitarus, buvo kreiptasi dėl statybos leidimo UAB „Eurosano“ išdavimo, šis leidimas buvo išduotas 2012 m. gegužės 31 d. 2012 m. gegužės 9 d. dalis žemės sklypo buvo parduota UAB „Informo“. 2013 m. vasario 19 d. UAB „Informo“ buvo išduotas naujas statybos leidimas ir ji perėmė visas teises į statybos leidimą ir visą projektinę dokumentaciją. 2015 m. spalio 29 d. UAB „Informo“ pasirašė susitarimą su UAB „Infostendas“, kuriuo perleido visas teises, susijusias su šiuo projektu. 2015 m. gruodžio 3 d. UAB „Infostendas“ buvo išduotas naujas statybos leidimas, kuris pakeitė statybos leidimą, išduotą UAB „Informo“. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismai padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. vasario 1 d. tarp UAB „Eurosano“ ir UAB „Infostendas“ sudarant teisių perleidimo sutartį UAB „Eurosano“ neturėjo statytojo teisių, kurias jau anksčiau buvo perleidusi UAB „Informo“, o UAB „Infostendas“ jau turėjo statytojo teises, kurias buvo įgijusi iš UAB „Informo“. Teismai, nustatę, kad 2012 m. gegužės 9 d. UAB „Eurosano” pardavė dalį žemės sklypo UAB „Informo”, padarė teisingą išvadą, kad UAB „Eurosano“ 2017 m. vasario 1 d. negalėjo to paties turto parduoti dar kartą. Tokią išvadą pagrindžia ir teismų sprendimuose išdėstyti argumentai, kad 2017 m. vasario 1 d. UAB „Eurosano“ neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, todėl negalėjo perduoti statytojo (užsakovo) teisių UAB „Infostendas“, o UAB „Infostendas“ jau nuo 2015 m. gruodžio 3 d. turėjo statybos leidimą. Teismų išvadas pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-1287-520/2017 ir Nr. eA-138-556/2020, kuriuose nurodyta, kad UAB „Eurosano“ turėtos statytojo teisės buvo perleidžiamos teisėtai. Teismų išvadas patvirtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje S. A. nieko apie sutartį nesakė ir apie ją pasakė tik apklausos, įvykusios 2021 m. gegužės 26 d., metu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų turinį, išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo ir motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad S. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kasaciniame skunde daroma išvada, kad naujų statybos leidimų išdavimas nereiškė, jog naujiems statybos leidimo turėtojams perėjo statytojo teisės ir statusas, nes investuotoja ir užsakove taip ir liko UAB „Eurosano“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktą statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Įstatymas nustato du statytojo (užsakovo) požymius – lėšų investavimą į statybą ir užsakovo funkcijų atlikimą. Teismai nustatė, kad gavusios statybos leidimą UAB „Informo“, o vėliau UAB „Infostendas“ rūpinosi projekto vystymu. UAB „Informo“ 2013 m. birželio 17 d. ir 2013 m. liepos 31 d. sudarė statybų rangos sutartis su UAB „KIV“, kuri statė ir įrenginėjo UAB „Informo“ priklausančioje žemės sklypo dalyje daugiabučio gyvenamojo namo B korpusą. 2015 m. spalio 26 d. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Infostendas“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė veikti bendrai kaip partnerės, derindamos savo veiksmus, kooperuodamosi ir siekdamos bendro tikslo – pabaigti daugiabutį gyvenamąjį namą, pastatytą žemės sklype, esančiame Vilniuje, Mozūriškių g. 17, ir jį atiduoti Valstybinei komisijai vertinti. UAB „Infostendas“ įregistravo pastatytą statinį kaip savo nuosavybę ir pardavinėjo pastatytus butus. Byloje nėra duomenų, kad po to, kai 2012 m. gegužės 9 d. UAB „Eurosano“ dalį žemės sklypo pardavė UAB „Informo“, UAB „Eurosano“ būtų investavusi lėšas į statybą arba atlikusi kokias nors užsakovo funkcijas. Sutartys su UAB „KIV“ ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ rodo, kad tokias funkcijas atliko UAB „Informo“, o vėliau – UAB „Infostendas“.

Kasatoriaus nurodyti argumentai dėl BK 222 straipsnio 1 dalies neįrodytumo neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais grindžia savo išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau nuosprendžio 51-62 punktuose apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kokiais įrodymais remiantis ji patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Šiuose punktuose teisėjų kolegija nurodė savo įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo motyvus. Kasacinis skundas yra grindžiamas nuteistojo S. A. įvykių versiją ir veiksmų motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visus įrodymus, o ne tik S. A. parodymus, įvertino išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą atmesti.