Šiaulių apygardos teismo nutartis

Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-17-616/2026 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-15190-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 20.22; 22.11.10 (S)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalies, kuria panaikinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalis, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį, ir R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 38 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 ir 518 straipsnius pagal įvykio aplinkybes, kad R. M. 2024 m. rugsėjo 23 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai įvažiavo į V. K. priklausančią vienkiemio sodybą, kurioje išvažinėjo kiemą, jame palikdamas ratų įspaudus žemėje, be sklypo savininko leidimo išardė kilnojamą namelį, ardymo metu sugadino elektros instaliaciją ir ant namelio pritvirtintas vaizdo kameras bei sodybos įvažiavimo užtvarą. Konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog R. M. veiksmai atitiktų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, požymius, o V. K. pasiūlyta savo teises dėl padarytos žalos ginti teisme civilinio proceso tvarka. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. birželio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną R. M. ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas. Konstatuota, kad šiuo atveju reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tik atlikus konkrečius papildomus tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, įvertinus byloje jau esančius įrodymus ir juos sugretinus tarpusavyje bei su naujai gautais įrodymais, bus galima spręsti apie R. M. ir (ar) kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumą. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 108, 115, 336 ir 518 straipsnius dėl to, kad R. M. 2024 m. rugsėjo 23 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai įvažiavo į V. K. priklausančią vienkiemio sodybą, kurioje išvažinėjo kiemą, jame palikdamas ratų įspaudus žemėje, be sklypo savininko leidimo išardė kilnojamą namelį, ardymo metu sugadino elektros instaliaciją ir ant namelio pritvirtintas vaizdo kameras bei sodybos įvažiavimo užtvarą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. M. veiksmai atitiktų kokių nors administracinių nusižengimų požymius, o V. K. pasiūlyta savo teises dėl padarytos žalos ginti teisme civilinio proceso tvarka. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės advokatės Neringos Šilinskės skundas tenkintas iš dalies, panaikinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalis, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį, R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 38 Eur, kita Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24255890923 dalis palikta nepakeista. Pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nukentėjusiąja ir jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš R. M. nukentėjusiosios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 331 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės administraciniam nusižengimui tirti ir nagrinėti, nurodytus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo lentelėje, nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje. Konstatuota, kad šioje byloje administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, R. M. veika yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje nurodyto savavaldžiavimo požymius.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei prašymai

Akcentuoja, kad šiuo atveju ginčas yra išimtinai civilinio, o ne administracinio pobūdžio. Teigia, kad savavaldžiavimo (ANK 518 straipsni) sudėtis reikalauja konstatuoti, jog asmuo savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens ir padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šiuo atveju tarp apelianto ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. K. vyksta privatus turtinis – civilinis ginčas dėl patekimo į sodybą ir joje esančių objektų. Pažymi, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pripažino šį faktą, nurodydamas, kad pareiškėjos turtinių pretenzijų (dėl namelio, vaizdo kamerų ar elektros instaliacijos) klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kita pusė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių realiai patirtos žalos įrodymų, o tik preliminarias darbų sąmatas, kurios neįrodo nei realių nuostolių, nei apelianto neteisėtų veiksmų. Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje aiškiai suformuota taisyklė, jog administracinė teisė negali būti naudojama kaip spaudimo įrankis privatiems civiliniams ginčams spręsti. Tvirtina, kad nesant įrodytos didelės žalos ir tyčios savavaldžiauti, ANK 518 straipsnio taikymas yra visiškai neteisėtas.

Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteista 1 331 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą yra visiškai neproporcinga: pirma, didžioji dalis nukentėjusiosios skundo (dėl turto sugadinimo pagal ANK 115 straipsnį ir žalos atlyginimo) buvo atmesta/palikta nenagrinėta; antra, priteisti keturženklę sumą byloje, už kurią paskiriama minimali 38 Eur bauda, visiškai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Institucijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje, nagrinėdami pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės advokatės Neringos Šilinskės skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje pareiškėjo atstovės skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas pareiškėjo ir jo atstovės nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdami į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės advokatės Neringos Šilinskės skundą tenkino iš dalies, priimdami teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nesutinka su skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalimi, kuria panaikinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalis, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį ir R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 38 Eur. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutarties dalimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimais į jį, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda, yra neteisėta ir nepagrįsta dėl esminių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso teisenos pažeidimų.

Dėl R. M. nubaudimo pagal ANK 518 straipsnį

ANK 564 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 49 ir 82 punktuose numatyta, kad policijos, savivaldybių administracijos pareigūnai dėl ANK 518 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradeda administracinių nusižengimų teiseną, ją atlieka ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas tik šioje dalyje numatytais atvejais, tai yra, dėl konkrečiuose ANK straipsniuose numatytų nusižengimų, tarp kurių ANK 518 straipsnis nėra numatytas. Be to, ANK 610 straipsnyje numatytais atvejais taip pat gali būti surašomas ir administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu panaikino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalį, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį ir R. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei jam paskyrė administracinę nuobaudą – baudą 38 Eur. Kitą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalį, kuria, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. M. atžvilgiu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 108, 115, 336, pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos sprendė, kad byloje surinktų duomenų pakanka R. M. nubausti administracine tvarka pagal ANK 518 straipsnį, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįsty, kadangi jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso III dalyje (Administracinių nusižengimų teisena). Kaip minėta, tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis) arba administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ANK 610 straipsnis). Po to administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tai galioja ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdo administracinio nurodymo (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Ir tik išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas ar pareigūnas, įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti nutarimą paskirti administracinę nuobaudą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai rodo, kad administracinio nusižengimo protokolui įstatymas suteikė specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos bylai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi, administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. nebuvo pateiktas joks kaltinimas dėl aptariamo įvykio, kadangi jam apskritai nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo nubausti R. M. už jo galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir privalėjo ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Šiuo atveju teismo teisė nutarimu paskirti administracinę nuobaudą arba teisė pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nereiškia jo teisės pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, kai jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių. Kitaip tariant, kadangi R. M. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, administracinės nuobaudos skyrimo jam klausimas šiuo metu negalėjo būti sprendžiamas. Todėl šiuo atveju tik institucija, kuri būtų įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, iš naujo turėtų vertinti byloje surinktus duomenis ir, ar jų pakanka R. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei jos bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad šiuo atveju yra pakankamai duomenų, patvirtinančių R. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, turėjo panaikinti institucijos nutarimo dalį, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei R. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnį bei jam skirta administracinė nuobauda, nebėra tikslinga priimti sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei R. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos skyrimo terminą – vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs – administracinis nusižengimas galimai padarytas 2024 m. rugsėjo 23 d. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalis, kuria panaikinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalis, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį ir R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 38 Eur naikintina ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį R. M. atžvilgiu nutrauktina, kadangi iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigė ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas).

Kadangi administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutrauktina, nustačius esminių administracinių nusižengimų teisenos pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nukentėjusiąja ir jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį R. M. atžvilgiu nutraukiama, kadangi iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigė ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas). Tačiau vien administracinio nusižengimo bylos nutraukimas ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu savaime nereiškia, kad civilinis reikalavimas išnyksta, visgi ANK nuostatos nereglamentuoja, kaip tokiu nutraukimo atveju turi būti išsprendžiamas civilinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus baudžiamąją bylą teismas negali civilinio ieškinio klausimo tiesiog ignoruoti; priklausomai nuo nutraukimo pagrindo, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas, išsaugant teisę kreiptis į civilinį teismą. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutraukiant bylą senaties atveju (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) kasacinio teismo praktikoje bendra taisyklė yra ta, kad civilinis ieškinys tokiu atveju paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2011, 2K-21/2010, 2K-260/2006, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendimas nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. nukentėjusiosios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 331 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

ANK 666 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad proceso metu nukentėjusiąja pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į jos patirtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo sprendimu ANK 518 straipsnį R. M. atžvilgiu nutraukiama, kadangi iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigė ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas). Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą bei teisinį reglamentavimą, yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme turi būti priteisiamos iš valstybės. Todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nustatant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 1 331 Eur atstovavimo išlaidos yra priteistinos iš valstybės.

Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašoma priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas teisines 363 Eur dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindžiant šias išlaidas buvo pateikta 2026 m liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NSK00336, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos teisinės paslaugos už 363 Eur sumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Pažymėtina ir tai, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymas, kuriame matyti, jog nukentėjusioji pervedė pinigus į advokatės naudojamą sąskaitą, prie mokėjimo paskirties nurodant PVM sąskaita faktūros Nr. NSK00336. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir šios išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir kitas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą, ši byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje apeliacinį skundą pateikė tik administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. ir jo skundas tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam suteikusi teisinę pagalbą advokatė atstovavo ją pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jai buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų, atsiliepimo pateikimas nėra privalomas (ANK 649 straipsnio 1 dalis), atsižvelgusi ir į kasacinio teismo praktikoje priteisiamus šių išlaidų dydžius, nukentėjusiosios atstovės advokatės Neringos Šilinskės prašymą priteisti nukentėjusiajai jos turėtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkina visiškai ir iš valstybės nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisia 363 Eur patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalį, kuria panaikinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24255890923 dalis, kuria R. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį ir R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 38 Eur.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį R. M. atžvilgiu nutraukti, kadangi iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalį dėl nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų 1 331 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš R. M., nustatant, kad šios išlaidos priteisiamos iš valstybės.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.