- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- eAN2-16-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00600-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- R. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo R. K. apeliacinis skundas netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu R. K. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. R. K. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 20 d. 7.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas pirmojoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais veiksmais transporto priemonės vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 82.2., 86, 101, 104, 126 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu R. K. skundas netenkintas, Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse, ir administracinio nusižengimo teisena dėl šių nusižengimų nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas); panaikinta nutarimo dalis, kuria paskirtos administracinės nuobaudos už ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. Kita Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. R. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo nepadarė, paskirta nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, padaryti grubūs procesinės ir materialinės teisės pažeidimai, šališkai ir subjektyviai įvertinti jo kaltę įrodantys duomenys, todėl nutarimas turi būti naikinamas. Teismas esminę reikšmę įvykio aplinkybėms vertinti skyrė nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimams, kuriuos pripažino patikimesniais negu jo. Su tokiomis išvadomis negalima sutikti, nes nurodytų asmenų parodymai negali būti patikimas faktinis įrodymas, jie yra pagrįsti tik žmogaus suvokimu, kuris priklauso nuo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, situacijos, regėjimo kampo, transporto priemonių santykinės padėties ir kitų subjektyvių veiksnių. Apeliantas nurodė, kad vairavo automobilį protokole nurodytu laiku ir vietoje, atsimena įvykio situaciją, neneigė, kad važiuodamas pirmąja juosta matė priekyje antrąja eismo juosta judantį automobilį Hyundai. Siekdamas persirikiuoti į tą pačią antrą juostą, pagal KET rekomendacijas įjungė kairįjį posūkį, padidino greitį, aplenkė Hyundai saugiu atstumu, persirikiavo į kairę, tačiau patekęs į „akląją zoną“ neturėjo galimybės įvertinti, jog Hyundai galimai taip pat padidino greitį.
3.2. Yra įsitikinęs, kad lemiamą įtaką jo apsisprendimui daryti manevrą į kairę turėjo manymas, kad priekyje važiavęs automobilis Hyundai suks į pirmąją kelio juostą, nes prieš jį aplenkiant matė, kaip šis rodė dešinįjį posūkį. Byloje esanti filmuota medžiaga patvirtina jo nurodomas įvykio aplinkybes. Matyti, kad prieš vykdydamas manevrą parodė kairį posūkio signalą. Šį signalą neabejotinai turėjo matyti antrąja eismo juosta važiavęs automobilis (nukentėjęs), todėl galėjo sumažinti savo greitį, susidaryti saugų atstumą, garsiniu signalu įspėti apeliantą apie galimai neatsargų manevravimą, tačiau pats nesiėmė atsargumo priemonių ir leido kilti autoįvykiui. Filmuota medžiaga patvirtina būtinumą manevro metu stabdyti automobilį, nes persirikiavus į antrąją juostą apie 20 metrų atstumu priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis taip pat stabdė, dėl ko buvo priverstas mažinti greitį, tai ir galėjo būti pagrindine įvykio kilimo priežastimi.
3.3. Teismas dalį jo paaiškinimų vertino kritiškai, taip pat suabejojo jo nuoširdumu, nes jis „neigdamas savo kaltę, dėl įvykio situacijos nebuvo nuoseklus“, t. y. skirtingais proceso laikotarpiais nurodė naujas aplinkybes (dėl priekyje važiavusio baltos spalvos automobilio), iškeltos versijos yra priderintos prie tyrimo surinktų duomenų ir tai vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. Darydamas tokias išvadas teismas nebuvo nuoseklus ir nevertino kitų asmenų parodymų savalaikiškumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi aspekto. Institucijai pats teikė rašytinius paaiškinimus, pareigūno buvo apklaustas, kai nurodė tikrąsias įvykio kilimo priežastis ir reikalavo pašalinti esamus prieštaravimus, t. y. faktiškai pats rinko įrodymus ir juos analizavo, nors ši pareiga priskirta pareigūnams. Dėl tokio aktyvumo kaltinamas siekiu išvengti atsakomybės. Liudytojo J. B. parodymais grįsti skundžiamo nutarimo negalima, kadangi jo paaiškinimai susiję tik su paties automobilių susidūrimo fakto vizualiniu fiksavimu. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad šis liudytojas neatsimena, kad vaizdo įraše priekyje yra baltas automobilis. Kas buvo kelyje prieš kontaktą – nematė. Matė tik situaciją kelyje po įvykio, o būtent ši ir kitos vienu metu susiklosčiusios aplinkybės lėmė incidento kilimą.
3.4. Analogiškai pasakytina ir apie nukentėjusiojo E. Č. paaiškinimus, kurie patvirtina ne pavojingo manevravimo judėjimo juostose faktą, o netinkamą/nesavalaikį posūkio signalo įjungimą (beje, tai atitiktų ANK protokole aptartus KET 101, 104 punktų reikalavimų ir ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus pažeidimus). Nukentėjusysis aiškina, kad „automobilis priešais rikiavosi be posūkio“, „nesuprato, kad jis stabdo, pažiūrėjo į galą, kad įvertinti, kokį manevrą atlikti, nes norėjo lėtinti ir tada įvyko susidūrimas“, todėl ši aplinkybė nepaneigia apelianto nurodytos versijos dėl galimai netinkamo persirikiavimo juostose ir priverstinio stabdymo iškilus kliūčiai priekyje. Nukentėjusysis patvirtino, jog artėjo prie reguliuojamos sankryžos, automobiliai stabdė priešais šviesoforą 100 m. atstumu, todėl suprato poreikį mažinti greitį, įsitikinti savo ir kitų eismo dalyvių veiksmų saugumu.
3.5. Pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, netinkamai pritaikytas įstatymas ir nepagrįstai inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis. Įvertinus aptartas aplinkybes negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog byloje nustatytus padarinius (pavojingą situaciją) sukėlė būtent jo veiksmai. Įvykio dalyvis E. Č. taip pat nebuvo pakankamai atsargus, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos nesumažino savo greičio, nevertino kitų eismo dalyvių buvimo kelyje, nesiėmė priemonių savalaikiai stabdyti transporto priemonę.
3.6. Buvo baudžiamas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą) bei 417 straipsnio 3 dalį (atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą), kurių objektyvieji požymiai pasireiškia protokole ir nutarime aptartais bendro pobūdžio bei specifiniais KET reikalavimais (4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126 punktai). KET 101 punkte numatyta, kad <...> prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl teismas turėjo galimybę jo veiksmus vertinti ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių kontekste.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į R. K. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
4.1. Administracinis nusižengimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje pilnai įrodytas. Apeliantas nesilaikė eilės KET reikalavimų, tai yra vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkių signalų, neįsitikino, kad saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją, staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo, tokiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl ko įvykio eismo įvykis.
4.2. Kategoriškai nesutinka, kad byloje yra padaryti grubūs procesiniai ir materialiosios teisės pažeidimai, šališkai ir subjektyviai įvertinti jo kaltę įrodantys duomenys. Skunde nėra nei vieno pagrįsto argumento, pagrindžiančio paminėtus skundo argumentus. Vien tai, kad priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui, nereiškia, kad byloje yra padaryti esminiai proceso pažeidimai ar byloje įrodymai įvertinti nevisapusiškai. Teismas pagrįstai nustatė, kad paties apelianto paaiškinimai ir pozicija dėl įvykio visose bylos stadijose buvo nenuoseklūs, kintantys, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.
4.3. Vaizdo įraše matyti, kad apeliantas iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nerodo įspėjamojo posūkio signalo, apeliantas nuo antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės nesilaiko jokio saugaus atstumo iš šono, atlikęs persirikiavimo manevrą analogiškai nesilaiko ir saugaus atstumo iš galo ir iškarto stabdo savo transporto priemonę. Šiuo atveju tokie jo veiksmai nesuderinami su saugaus eismo reikalavimais ir yra pavojų keliantys. Apie tai, kad jis veikė tyčia įrodo įspėjamojo posūkio signalo nerodymas, nei iš šono, nei iš galo nepaliktas saugus atstumas iki kitos transporto priemonės, tokiais veiksmais jis užkirsdamas kelią kitai transporto priemonei, stabdo savo automobilį be jokios realios priežasties ir nesant tam jokio pagrindo. Apelianto veiksmai buvo itin pavojingi saugaus eismo atžvilgiu, kadangi toks persirikiavimo manevras kitam transporto priemonės vairuotojui ne tik nepaliko jokios galimybės išvengti eismo įvykio, tačiau ir sukėlė itin pavojingą situaciją, kuri turėjo pasekmių, tai yra įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas turtas ir tai šį nusižengimą daro pavojingesnį nei rūšinį. Šiuo atveju apeliantas keisdamas važiavimo kryptį nesiėmė jokių saugumo priemonių, neįvertino, kad persirikiuoti yra nesaugu, neatsižvelgė ar nekliudys gretima eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Stabdymo manevrą atliko persirikiuodamas į kitą eismo juostą, kai nuo kitos transporto priemonės nebuvo palikęs jokio saugaus atstumo iš galo ir tai rodo tyčinius veiksmus, kadangi jis privalėjo suvokti, kad už jo esančiai transporto priemonei nėra pakankamo atstumo, kad ji saugiai galėtų stabdyti automobilį. Pavojingus veiksmus patvirtino ir liudytojai.
4.4. Institucija atkreipia dėmesį į skundo argumentus, apeliantas bando kaltinti kitą vairuotoją, kas rodo, jog asmuo dėl savo veiksmų visiškai nesigaili ir kritiškai nevertina savo poelgio. Nukentėjusysis negalėjo objektyviai tikėtis, kad kitas eismo dalyvis pažeis KET reikalavimus. Nustatyta, kad apelianto padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir jo padaryti KET pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Institucijos vertinimu, objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei, dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, pagrįsti. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, bei negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog pavojingą situaciją sukėlė būtent jo veiksmai.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad R. K. pažeidė KET 4, 5, 9, 82.2., 86, 101, 104, 126 punktų reikalavimus. KET 4, 5 ir 9 punktai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas KET 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82.2. punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 86 punkte numatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. <...>. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...>.
8. R. K. Institucijos nutarimu, pakeistu pirmosios instancijos teismo nutarimu, nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmojoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais veiksmais transporto priemonės vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitą eismo dalyvį imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Analizuojamu atveju, R. K. vairuodamas paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (nurodytus šios nutarties 7 punkte), dėl kurių kilo reali grėsmė ir kitas eismo dalyvis buvo priverstas staigiai stabdyti. Šios nurodytos aplinkybės neginčijamai pagrindžia, jog ANK 420 straipsnio 1 dalis, bei KET 4, 5, 9, 82.2., 86, 101, 104, 126 punktų pažeidimai apeliantui yra inkriminuoti pagrįstai, tinkamai įvertinus visų įvykio aplinkybių visumą.
10. Šioje byloje esantis vaizdo įrašas yra labai svarbus įrodymas, kuriame matyti visa analizuojamo įvykio situacija. Vaizdo įrašas patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, kurie atitinka aptartus KET pažeidimus bei nurodyto ANK nusižengimo dispoziciją. Vaizdo įraše užfiksuota, kad R. K. iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nerodo įspėjamojo posūkio signalo, nesilaiko saugaus atstumo iš šono nuo antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės, persirikiuodamas nesant saugaus atstumo stabdo (užkerta kelią) be jokios svarbios tam priežasties. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo kliūtis priekyje (stabdė baltas automobilis), tačiau matyti, jog baltas automobilis artėdamas prie šviesoforo stabdė tuo metu kai pažeidėjas dar net nebuvo pradėjęs persirikiavimo manevro ir šis automobilis buvo gerokai toliau, kliūties R. K. nesudarė. Apelianto veiksmų pavojingumą pagrindžia tai, kad nesilaikant KET persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, kuri turėjo pasekmių, tai yra įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas turtas. Nustatyta, kad aptarti būtent R. K. atlikti veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir jie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu.
11. Pavojingus R. K. veiksmus patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas ir nukentėjusysis. Liudytojas J. B. paaiškino, kad važiavo į Kauno miesto centro pusę, matė, kai „Nissan“ važiavo antra juosta, tada staigiu manevru suko į pirmą, apvažiavo „Hyundai“ automobilį, tada agresyviai kišo vairuojamą automobilį „Nissan“ į antrą juostą stabdydamas ir sukeldamas eismo įvykį. „Nissan“ kai persirikiavo, staigiai stabdė, tačiau jokios priežasties tam nematė. Nukentėjusysis E. Č. paaiškino, kad važiavo antra juosta, kitas automobilis priešais rikiavosi be posūkio, stabdžio pedalą spaudė ir įvyko susidūrimas. Eismo įvykio kaltininkas įsirikiavo pilnai į antrą juostą ir sustojo. Persirikiavus kitam vairuotojui, jeigu būtų pastebėjęs, jeigu būtų posūkis, tai galėtų stabdyti, bet nebuvo galimybės pastebėti, be posūkio, per ištisinę, nesitikėjo. Apygardos teismas nenustatė priežasčių netikėti ir nesiremti liudytojo ir nukentėjusiojo parodymais. Jie esmines nusižengimo kvalifikavimui ir su vairuotojų atliktais veiksmais susijusias aplinkybes nurodė išsamiai, nuosekliai, jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai: rašytinė bylos medžiaga ir įvykio vaizdo įrašas. Todėl minėti parodymai yra patikimi ir jais netikėti nėra pagrindo.
12. Aptarti liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia R. K. versiją, kad jis, siekdamas persirikiuoti į tą pačią antrą juostą, įjungė kairįjį posūkį, padidino greitį, aplenkė „Hyundai“ saugiu atstumu, persirikiavo į kairę, tačiau patekęs į „akląją zoną“ neturėjo galimybės įvertinti, jog „Hyundai“ galimai taip pat padidino greitį. Todėl pagrįstai šią versiją pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kitos transporto priemonės vairuotojas E. Č. taip pat nebuvo pakankamai atsargus, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos nesumažino savo greičio, nevertino kitų eismo dalyvių buvimo kelyje, nesiėmė priemonių savalaikiai stabdyti transporto priemonę. Visgi, apygardos teismas pažymi, kad antra juosta važiavęs E. Č. negalėjo numatyti, kad kito automobilio vairuotojas staiga ,pažeisdamas KET reikalavimus, persirikiuos ir stabdydamas užkirs jam kelią, tuo tarpu nukentėjusiajam iki sankryžos ar kito priekyje važiavusio automobilio dar buvo pakankamai didelis atstumas. Nukentėjusysis nurodė, kad ketino sankryžoje už 150-200 m. sukti į kairę, tačiau pažymėjo, jog posūkio dar nerodė, nes dar nebuvo reikalinga. Apygardos teismo vertinimu, subjektyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis nebuvo pakankamai atsargus, nepaneigia R. K. kaltės ir jo padarytų KET pažeidimų vertinimui reikšmės neturi.
14. Apeliaciniame skunde keliamas apelianto veiksmų kvalifikavimo klausimas, teigiant, kad apelianto veiksmai galėjo būti vertinami ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių kontekste, o ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytam išsamiam argumentavimui, kodėl taikomas būtent toks apelianto veiksmų kvalifikavimas. Pažymėtina, kad apelianto veiksmais buvo ne tik padaryti KET pažeidimai, tačiau jie sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, dėl to įvyko eismo įvykis. Todėl šie veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir kvalifikuoti tinkamai.
15. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, kad šioje byloje padaryti grubūs procesinės ir materialinės teisės pažeidimai, šališkai ir subjektyviai įvertinti R. K. kaltę įrodantys duomenys. Apygardos teismas, patikrinęs administracinėje byloje priimtą skundžiamą procesinį sprendimą, įvertino bylos įrodymų visumą, ir jokių pažeidimų nenustatė. Įrodymai įvertinti tinkamai, pateiktos argumentuotos išvados. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, kuris jam nepalankus, nereiškia, kad byloje yra padaryti esminiai proceso pažeidimai ar įrodymai įvertinti nevisapusiškai.
16. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, šioje administracinio nusižengimo byloje nei procesinių, nei materialiosios teisės pažeidimų nepadaryta, įrodymai įvertinti tinkamai ir jais remiantis padarytos teisingos išvados. Administracinės nuobaudos skyrimui reikšmės turinčios aplinkybės įvertintos taip pat teisingai. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo ir apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.