- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- 2AT-147-507/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01564-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius (pirm.), Arūnas Budrys, Gintaras Goda (pran.)
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Godos (pranešėjo) ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo G. Š. (G. Š.) atstovo advokato Petro Selilionio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. A904-198/25 administracinio nusižengimo teisena nepradėta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, nenustačius administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 359 straipsnyje, požymių. Nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjo G. Š. įgalioto atstovo 2025 m. balandžio 18 d. pranešime nurodytoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdoma prekybos veikla atitinka Nekilnojamojo turto registre registruotą naudojimo paskirtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo G. Š. atstovo advokato padėjėjo Artūro Bogdiuno skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjo G. Š. atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinis skundas netenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo G. Š. atstovo advokato Petro Selilionio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai. Pareiškėjas prašyme nurodo:
Atsiliepimas
Tiek Institucija, tiek bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad nagrinėjamoje situacijoje neturi būti taikomas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kurie tiesiogiai nurodo, kokia veikla gali būti vykdoma vaistinės patalpose, netinkamai išaiškino ANK 359 straipsnio nuostatas.
Pagal Farmacijos įstatymo nuostatas ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintus Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimus, vaistinių patalpose yra vykdoma farmacinė veikla, laikomi vaistiniai preparatai, teikiamos farmacinės paslaugos ir farmacinė rūpyba, parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės ir kartu laikomos ir parduodamos (išduodamos) vaistinių prekės (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 13, 13¹, 14, 69 dalys, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų 8 punktas). Tačiau (duomenys neskelbtini), vaistinės patalpose yra laikomi ir parduodami dažai ir lakai, kurie ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir išskiria į orą chemines medžiagas, šių koncentracija viršija Lietuvos higienos normose nustatytą didžiausią leidžiamą cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore. Aplinkybė, kad vaistinės patalpose nėra vykdoma farmacinė veikla, o laikomi ir parduodami dažai ir lakai, patvirtina, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį.
Institucija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. rugsėjo 1 d. dokumentą „Dėl gyvenamųjų patalpų taršos cheminėmis medžiagomis“ atsisakė pridėti prie administracinio nusižengimo bylos, nes šiame dokumente esanti informacija nėra sietina su patalpų naudojimu pagal paskirtį. Tokia Institucijos išvada yra klaidinga, nes šiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina, kad vaistinės patalpose yra laikomi ir parduodami dažai ir lakai. Tiek Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų protokolas, tiek pirmiau paminėtas 2025 m. rugsėjo 1 d. dokumentas „Dėl gyvenamųjų patalpų taršos cheminėmis medžiagomis“ patvirtina, kad pareiškėjas patiria žalą sveikatai dėl vaistinės patalpose laikomų ir parduodamų dažų ir lakų. Patiriama žala suteikia asmeniui teisę dalyvauti administracinių nusižengimų teisenoje ir ginti savo teises.
Apylinkės teismo išvada, jog viešame registre esanti formuluotė „Negyvenamoji patalpa – vaistinė“ yra tik patalpų pavadinimas, yra klaidinga, kadangi patalpų naudotojo pareigą naudoti patalpas pagal jų paskirtį nustato imperatyvios viešosios teisės normos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant klausimą, ar vaistinės patalpos naudojamos pagal paskirtį, turėjo būti vadovaujamasi būtent viešosios teisės principu, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai įtvirtinta įstatymuose. Šiuo atveju yra nustatyta, kas yra leidžiama vaistinės patalpose, ir vadovaujantis nurodytu viešosios teisės principu visa kita veikla, įskaitant dažų ir lakų prekybą ir laikymą, vaistinės patalpose yra draudžiama. Priešingu atveju, t. y. pripažinus, kad vaistinės patalpose vis dėlto galima prekiauti bet kokiomis prekėmis, galėtų susidaryti situacija, kai vaistinių ir knygynų patalpose faktiškai būtų prekiaujama ir alkoholiniais gėrimais. Taip verslininkui, siekiančiam prekiauti alkoholiniais gėrimais, būtų paprasčiau pritaikyti atitinkamą patalpą knygų prekybai ir joje prekiauti alkoholiniais gėrimais, o ne įrengti patalpas laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl viešame registre esantis įrašas apie patalpos priskyrimą prie vaistinės ar parduotuvės reiškia teisinį patalpų statusą. Būtent patalpos priskyrimas prie vaistinės ar parduotuvės nulemia, kokiomis prekėmis bus prekiaujama tokiose patalpose, ir prekyba kitomis prekėmis reiškia tokių patalpų naudojimą ne pagal paskirtį.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose, kokia veikla gali būti vykdoma vaistinės patalpose ir kokiomis prekėmis gali būti prekiaujama vaistinės patalpose, nėra nustatyta jokių nurodytų teisės aktų galiojimo apribojimų nei konkretiems asmenims, nei laike, nei erdvėje. Teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios, kad vaistinės patalpose vykdoma farmacinė veikla, laikomi vaistiniai preparatai, teikiamos farmacinės paslaugos ir kt., nenustoja galioti ir atitinkamai šių patalpų patikrinimo metu šios patalpos, pritaikytos ir atitinkančios sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, netampa pritaikytos mažų maisto produktų parduotuvių patalpoms keliamiems reikalavimams (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. B1-367 patvirtinti Mažoms maisto produktų parduotuvėms taikomi maisto tvarkymo reikalavimai).
Apygardos teismas apribojo teisės aktų, t. y. Farmacijos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kurie tiesiogiai įvardija, kokia veikla gali būti vykdoma vaistinės patalpose ir kokiomis prekėmis gali būti prekiaujama vaistinės patalpose, galiojimą konkretiems asmenims, laike ir erdvėje. Toks išaiškinimas, lėmęs atsisakymą taikyti nagrinėjamoje situacijoje nurodytų teisės aktų nuostatas ir vadovautis pirmiau nurodytu viešosios teisės principu, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta įstatymuose, yra esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris lėmė neteisėtos nutarties priėmimą ir iš esmės neteisingą administracinio nusižengimo bylos baigtį (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Argumentas, kad viešame registre esantys oficialūs duomenys apie patalpų priskyrimą prie komercinių patalpų paskirties grupės, prekybos patalpų paskirties leidžia šias patalpas naudoti ne tik kaip vaistinę, bet ir kaip parduotuvę, knygyną ar kitas patalpas, kurios būtų skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai, yra klaidingas, nes būtent aplinkybė, kad šios patalpos priskirtos prie vaistinės patalpų, reiškia, kad jos atitinka specialiai vaistinės patalpoms keliamus reikalavimus, o ne reikalavimus, keliamus parduotuvės patalpoms. Tai, kad patalpos atitinka vaistinės patalpoms keliamus reikalavimus ir turi vaistinės patalpų teisinį statusą, reiškia, kad būtent teisės aktuose vaistinėms nustatyta veikla turi būti vykdoma šiose patalpose, o ne bet kokia kita asmens pageidaujama vykdyti veikla („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyriausiasis specialistas Rokas Morkūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis nepakeistas. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
Prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjo keliami klausimai dėl Farmacijos įstatymo ir Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų taikymo, patalpų Nekilnojamojo turto registro duomenų, nekilnojamojo daikto pavadinimo „Negyvenamoji patalpa – vaistinė“, patalpose vykdomos prekybos veiklos, cheminių medžiagų poveikio bei pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju buvo įvertinti bylą nagrinėjusių teismų. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo ją naikinti ar keisti nenustatė.
Prašyme pakartotinai dėstomas argumentas, kad vien dėl nurodyto nekilnojamojo daikto pavadinimo „Negyvenamoji patalpa – vaistinė“ patalpose gali būti vykdoma tik Farmacijos įstatymo reglamentuojama veikla, buvo įvertintas abiejų teismų ir atmestas. Patalpų naudojimo paskirtį nagrinėjamu atveju apibrėžia viešajame registre nurodyta jų paskirties grupė bei pagrindinė naudojimo paskirtis, o patalpų paskirties grupė yra komercinė, pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos.
Institucija, gavusi pareiškėjo pranešimą, atliko namo techninės priežiūros vykdymo ir patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimus, nustatė patalpose faktiškai vykdomą veiklą ir įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos naudojamos pagal paskirtį, taip pat į tai, kad į orą išskiriamos cheminės medžiagos, kurių koncentracija viršija didžiausią leidžiamą cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją gyvenamosios paskirties patalpose, nėra sietinos nei su namo bendrųjų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų būkle, nei su statinio technine priežiūra ar naudojimu pagal paskirtį, Institucija neturėjo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nutrauktinas.
Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu) tvarką reglamentuoja ANK 662 straipsnis. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą nustačiusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pagrindus, priima nutartį nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejį, kai toje pačioje byloje nagrinėjamas kitas prašymas atnaujinti bylą, dėl kurio nėra pagrindo priimti tokią nutartį. Vienas iš minėto straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą yra atvejis, kai prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paduotas asmens, neturinčio teisės paduoti tokį prašymą (ANK 662 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras; taip pat ir asmenys, nurodyti to paties straipsnio 2 dalyje.
ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti) paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi teisę: nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija; institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą; administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; nukentėjusysis; neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, jų atstovai.
Šioje byloje prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu pateikė G. Š. įgaliotas atstovas advokatas. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, G. Š. įgaliotas atstovas pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nurodęs, kad G. Š. padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad G. Š. neturi nė vieno ANK 575 straipsnio 1 dalyje, taigi ir ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodyto procesinio statuso, todėl tiek jis, tiek jo įgaliotas atstovas neturi teisės paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
Šioje byloje pažymėtina, jog ANK apibrėžia baigtinį sąrašą asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Asmens, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, teisė skųsti priimtus procesinius sprendimus yra ribota – administracinio nusižengimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, jis neturi teisės paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 621 ir 644 straipsnius, administracinių nusižengimų bylose asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, yra suteikta teisė apskųsti tik ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtą šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytą Institucijos nutarimą bei apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikus asmeniui, neturinčiam teisės to padaryti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 4 punktas), atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nutrauktinas (ANK 662 straipsnio 11 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 11 dalimi,
nutaria:
Nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.