Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas: 2023 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį galutine 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei N. S., o būtent: 2026 m. gegužės 14 d. apie 18:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį sutuoktinei N. S., taip nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad parėjo namo išgėręs ir susistumdė su N. S.. Tiksliai nepamena, kada tai įvyko, bet galėjo būti 2026 m. gegužės 14 d. apie 18.30 val. Susistumdymas vyko dėl to, kad išgėręs parėjo namo. Po to nuėjo miegoti, vėliau pajuto, kad kažkas jį žadina. Jį žadino policijos pareigūnai. Nors dėl girtumo neprisimena kaip sudavė nukentėjusiajai, tačiau taip galėjo būti, kaltę pripažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai, pataikė prie nosies. Tuo metu namuose dar buvo dukra, bet jos nepamatė. Jo suduotas smūgis galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kai sudavė nukentėjusiajai. Taip pat pirmas kartas, kad dėl tokio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, bet šie rodmenys buvo nustatyti praėjus daug laiko po įvykio. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė jos. Būna, kad kartą per savaitę pavartoja alkoholį. Jis turi problemą dėl alkoholio, stengiasi ją spręsti. Ją sprendžia taip, jog negeria ir niekur neina. Tą įvykio dieną grįžo iš baro. Dėl girtumo kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia, kad prieš sutuoktinę smurtavo. Po įvykio matė žmoną po kelių dienų, nes jam daiktus padavė. Ji tik išnešė daiktus, nematė sužalojimų, nepastebėjo, kad būtų sužalota. Savo veiksmus vertina labai blogai. Anksčiau bylų dėl smurto nebuvo. Iki to įvykio su žmona nebuvo susipykę. Žmonai, kad jis ją sumušė, nebuvo pagrindo apkalbėti. Jis turi neįgalumą dėl iškrypusio stuburo. Gauna neįgalumo pašalpą, kuri yra 300 Eur. Alkoholiu pavaišina draugai. Priklausomybę alkoholiui turi jau kelis metus. Į gydytojus pagalbos nesikreipė, nes nereikėjo. Mano, kad šiuo metu nebereikia kreiptis į gydytojus, nes negeria jau 2 savaites. Arešto bausmės negalėtų atlikti dėl sveikatos būklės. Vaistų dėl stuburo skausmo nevartoja, jam nėra priskirti tokie vaistai. Supranta, jog negerai padarė, kad smurtavo prieš savo žmoną. Jis jos atsiprašė, mano, kad ji jam atleido. Žmonos atsiprašė telefonu ir dar kartą posėdžio metu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir ištirta teisme baudžiamosios bylos medžiaga:

Nukentėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. gegužės 14 d. apie 18 val. 30 min., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra I. S., kuri gyvena kartu, į namus iš baro grįžo akivaizdžiai neblaivus vyras A. S., kuris grįžus namo norėjo valgyti ir paėmė dukros salotas. Ji jam pasakė, kad salotas paliktu dukrai, o jam pašildys valgyti paukštienos. Jis supyko ir salotas išmetė, nes neleido jam šių valgyti. Namuose įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras ją išvadino įvairiais žodžiais, tokiais kaip ,,Padla, šuo kalė, kūrva..“, po to dešine ranka užsimojo ir kumščiu trenkė jai į veidą, pataikė į nosį. Po konflikto vyras atsigulė į lovą, toliau reiškė pretenzijas ir jai nutilus, užmigo. Pabendravusi su dukra po kurio laiko nutarė kreiptis į policiją dėl įvykio, nes vyras smurtauja ne pirmą kartą. Anksčiau dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų iš 10 – ties. Atvykus policijai, atvyko ir greitoji pagalba, medikams ją apžiūrėjus, tolimesnei apžiūrai vykti atsisakė. Prašo policijos pagalbos įstatymu nustatyta tvarka nubausti vyrą. Civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (b. l. 9–13);

Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jos tėtis, jis smurtavo prieš mamą, sutinka duoti parodymus. Pamena, kad 2026 m. gegužės 14 d., dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Šiaulių mieste, apie 17:00 val., baigė darbą ir grįžo į namus, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini). Gyvena bute kartu su tėvais, tai mama N. S. ir tėčiu A. S.. Kai grįžo į namus, namuose buvo tik mama, grįžusi namo pabendravo su mama, neklausė, kur yra tėtis, bendravo su mama asmeniniais klausimais. Maždaug apie 18:00 val., į namus grįžo tėtis A. S., jis įėjo į namus būdamas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tik įėjęs į namus pradėjo kažką šnekėti, vis vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai, šiuo metu nepamena. Po maždaug 15-30 min., jis priėjo prie šaldytuvo ir iš šaldytuvo pasiėmė salotas, kurias buvo nusipirkusi, jam tai pasakė, kad jis paliktų salotas jai, nes ji dar nevalgė ir pati jas nusipirko. Jis supyko ir salotas numetė ant žemės. Mama priėjo viską sutvarkyti, tvarkant ji atsistojo priešais tėtį, jis rankos kumščiu, tiksliai šiuo metu rankos įvardinti negali, trenkė vieną kartą mamai į veido sritį. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos krašto ir viską matė, kadangi butas yra vieno kambario – vienos erdvės, viskas įvyko kambario viduryje. Po mamai sukelto fizinio skausmo, nes jai akivaizdžiai skaudėjo, nes ji rankomis susiėmė sau už nosies, mama su šluota, kurią laikė rankoje, atstūmė tėti nuo savęs. Tėtis, vartodamas necenzūrinius žodžius, po smūgio mamai, nuėjo ir atsigulė į lovą, ten užmigo. Ji visą laiką mamai kartojo, kad ji skambintų bendruoju pagalbos numeriu 112, kadangi smurtaujantį tėtį prieš mamą mato ne pirmą kartą, ankščiau jam yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mamai. Mama vis dvejojo, galvojo neskambint bendruoju pagalbos numeriu 112, tačiau ji vis jai kartojo, kad tokių dalykų atleisti negalima, todėl mama po kelių valandų pagalvojo ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Tėtis visą tą laiką miegojo. Pas juos atvyko policijos pareigūnai, iš mamos priėmė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Mama ir ji įvykio metu buvo blaivios. Tėtis šiuo metu su jomis negyvena, jam paskirta kardomoji priemonė (b. l. 47-50);

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2026 m. gegužės 14 d. 23.10 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi N. S. pranešė, kad vyras trenkė kumščiu pranešėjai į veidą. GMP nereikia, mažamečių nėra. Laukia abu namuose (b. l. 7);

2026 m. gegužės 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad N. S. 2026 m. gegužės 14 d. apie 18 val. 30 min. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra I. S., į namus parėjo akivaizdžiai neblaivus vyras A. S., grįžo iš baro. Namuose įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, dėl ko pataikė į nosį. Pabendravusi su dukra nutarė kreiptis dėl įvykio į policiją. Įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų iš 10-ties. Atvykus policijai atvyko ir greitoji pagalba, kurie ją apžiūrėjo, tolimesnei apžiūrai vykti atsisakė. Prašo policijos pagalbos įstatymu nustatyta tvarka nubausti jos vyrą. Civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (b. l. 9–13);

2026 m. gegužės 15 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra (b. l. 22–29);

2026 m. gegužės 15 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios N. S. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint moters veidą stebimas paraudimas ant nosies. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 30–35);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2026 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 471/2026(04) nurodyta, kad N. S. veide išorinių sužalojimo žymių nėra (b. l. 39);

2026 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2026 m. gegužės 14 d., 23.10 val., Bendrajame pagalbos centre gautu N. S. pranešimu. Apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu HP EliteBook 845 G7 Inv. Nr. NK00496192, apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas Nr. ID (duomenys neskelbtini), 2026 m. gegužės 14 d., 23:10 val., įrašo trukmė 00:01:45 min. 112 Operatorė: 112. Pranešėja: labas vakaras 112 Operatorė: labas vakaras. Pranešėja: norėjau išsikviesti policiją. 112 Operatorė: kokiam mieste? Pranešėja: Šiauliai. 112 Operatorė: gatvė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: (duomenys neskelbtini), čia nuosavas namas, butas, kas čia? Pranešėja: čia bendrabutis. 112 Operatorė: tai kelintam bute čia reikalinga policija? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: ir kas čia vyksta? Pranešėja: parėjo vyras girtas, geria kiekvieną dieną. 112 Operatorė: čia jūsų vyras? Pranešėja: taip ir smurtavo prieš mane. 112 Operatorė: tai gerai, tai butas kelintas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: tai trenkė jums? Pranešėja: trenkė, nu. 112 Operatorė: ranka, ar kažkokiu įrankiu trenkė? Pranešėja: ne, su ranka, su kumščiu nu va. 112 Operatorė: medikų reikia? Pranešėja: ne, medikų tai nereikia, bet norėčiau, kad biški, nu tikrai, išvežtų jį, aš nežinau. 112 Operatorė: mažamečių vaikų yra? Pranešėja: ne, nebeturiu mažamečių vaikų, pas mane dideli jau. 112 Operatorė: durų kodas pas jus laiptinėj yra? Pranešėja: nėra, į viršų įsileisiu. 112 Operatorė: jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: N. S.. 112 Operatorė: S.? Pranešėja: taip. 112 Operatorė: vyras namuose? Pranešėja: taip. 112 Operatorė: siunčiame policijos pareigūnus, laukite. Pranešėja: ačiū jums labai. 112 Operatorė: viso (b. l. 51–53);

2026 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: tarnybiniu kompiuteriu ,,HP EliteBook 845 G7 NK00496192“, apžiūrimi vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. V. Martinkaus kūno kameros įrašai: vaizdo įrašas, pavadinimu ,,export-btxiu“, kuriame spalvotas vaizdas su garsu fiksuojamas policijos pareigūno Vilmanto Martinkaus vaizdo kamera 2026 m. gegužės 14 d., laikotarpyje nuo 23:29:06 iki 23:43:19, įrašo trukmė 14 min 22 sek. Įrašo 23:29 pareigūnai lipa laiptais laiptinėje į viršų. Laiptinės duris laiko moteris, stambaus kūno sudėjimo, vilkinti juodai baltos spalvos - margą palaidinę, moteris apie 40-50 m. amžiaus. Pareigūnai paklausia, ar pas ją jie atvyko, moteris tai patvirtina, įleidžią pareigūnus į laiptinę. Pareigūnai paprašo moters papasakoti kas nutiko. Moteris: nu kas čia atsitika, pareina girtas iš to bara, nežinau ar matysis (ranka liečia savo nosį) da šiandien ta mėlynė, pareina nei susikalbėt neįmanoma, pareigūnas: o kas čia, sugyventinis?, moteris: ne vyras mano, jau dvidešimt trys metai, jėzus marija, nu bet tas gėrimas, nu duoda nė už ką, nespėji ni sureaguot, nu tas rankas, nu suriškit tas rankas, pareigūnė: pirma karta čia taip?, moteris: ne pirmą kartą, už smurtą yra teistas ir sėdėjo už sukčiavimus, jau kiek bardavau aš jį. Moteris įleidžia pareigūnus į butą, pradarydama medines, šviesiai rudos spalvos buto duris. Pareigūnai užeina į butą. Bute matosi, kaip kairėje pusėje, ant sofos – lovos sėdi mergina, aprengusi juodos spalvos rūbais, apie 20-25 m. amžiaus. Mergina: va girtas miega (ranka parodo į priešais esančią lovą). Pareigūnė paklausia merginos, kas ji yra tokia šiems asmenims, mergina paaiškina, jog ji dukra, (duomenys neskelbtini) amžiaus. Moteris: jeigu ne dukra, sako jis vieną dieną tave užmuš, mergina: tik kviesk sakau. Pareigūnas ir pareigūnė žadiną miegantį vyrą. Vyras atsibunda: o kodėl aš čia dėtas dabar?, mergina: nes tu smurtavai prieš ją, vyras: pažiūrėsim prieš ką, aš turiu įrodymų, kaip keikiasi, psichologija paveik. Vyras žilų plaukų, apie 60-65 m. amžiaus, vilki juodos spalvos džemperį su baltos spalvos užrašais. Pareigūnė paklausia vyro, ar jis blaivus, vyras paaiškina, kad yra išgėręs alaus. Pareigūnė paduoda vyrui išsilupti alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Mergina: prieš moterį kelti ranką negerai, moteris: antrą kartą, negerai, čia žema, mergina: maistą mėtai nu. Vyras: bet tu pati puoli, a mano ranką neskauda, kai tu pati puoli? moteris: tai kaip tu girtas pareini, pažėk koks tu pareini. Vyras: aš ant tavęs nepuolu. Pareigūnas paklausia, kodėl vyras miega su šepečiu, vyras: kai mane muša, kai mane muša. Mergina: žinai, kad esi teistas dėl smurto ir vis tiek keli rankas. Pareigūnė patikrina alkoholio kiekio matuokliu vyro blaivumą, pareigūnė garsiai įvardina, kad vyrui nustatytas 1,65 prom. Pareigūnė paklausia moters, ar ji yra blaivi, moteris paaiškina, kad ji blaivi, pareigūnė patikrina moters blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Pareigūnas užsifiksuoja vyro pateikto paso duomenis. Pareigūnė paklausia merginos, ar ji matė konfliktą, mergina atsako: mačiau, tik grįžus iš darbo mačiau. Pareigūnas merginai: kaip jūsų vardas, pavardė?, mergina: I. S., pareigūnas: kada gimus?, mergina: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas duomenis užsirašo. Pareigūnė tuo tarpu nustato, kad moteris blaivi. Pareigūnė pasivedą moterį toliau ir paklausia: jeigu sakot, kad fizinį skausmą jums sukėlė, nuo 1 iki 10 kiek vertintumėt?, moteris: nuo 1 iki 10?, pareigūnė: skausmą, moteris: nu yra, nu tikrai skaudu, pareigūnė: kiek?, moteris: sakykim, kad 10. Pareigūnė paklausia, kur įvyko konfliktas, moteris nurodo, kad ,,čia“. Pareigūnė paprašo vyro užsimauti kelnes. Įrašo 23:35 pareigūnė per radijo ryšio priemonę – racija iškviečia greitosios medicinos pagalbą, apžiūrėti moterį. Tuo tarpu vyras rengdamasis: kai man ranka, kai davė su šepečiu, kai davė, tai man neskaudu (susiima už dešinės rankos). Moteris vis kartoja, kad būtų gerai išsiaiškinti teisme. Vyras: mane kai muša tai maže nebuva ane, kai ji (rodo ranka į priekį), moteris: nu tai gintis man reik. Pareigūnas pasitikslina, ar viskas įvyko kambaryje, užfiksuoja nuotraukas. Pareigūnas užsirašo merginos telefono numerį, mergina padiktuoja: (duomenys neskelbtini), pareigūnas paklausia moters telefono numerio, vyras diktuota: (duomenys neskelbtini), prieina mergina prie pareigūno, rodo telefono numerį telefone ir diktuoja: (duomenys neskelbtini), pareigūnas: o jo dabar?, mergina padiktuoja vyro telefono numeri: (duomenys neskelbtini). Pareigūnai paaiškina visiems įvykio dalyviams, kad reikės eiti į apačią prie tarnybinio automobilio. Vyras išeidamas iš buto: ot padarei ant keršto, gerai, moteris: aš nieko nedariau, eikit jūs, taip, visos moterys kaltos. Pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą. Ant buto durų matomi skaičiai ,, (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai leidžiasi laiptais į apačią, vyras taip pat. Įrašo 23:41 pareigūnai vyrą įsodiną į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Įrašo 23:42 pareigūnas: atvažiavo medikai. Moteris su mergina nueina į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Įrašo pabaiga (b. l. 54–57);

2026 m. gegužės 19 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu, kuri atlikta tarp nukentėjusiosios N. S. ir įtariamojo A. S. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusioji N. S. į tyrėjos jai užduotą klausimą – kokiu laiku vyras A. S. grįžo į namus 2026 m. gegužės 14 d.? Kas dar buvo bute tuo metu? parodė, kad vyras A. S. į namus grįžo apie 18:30 val. Bute tuo metu buvo ji ir jų dukra I. S.. Įtariamasis A. S., išklausęs nukentėjusios nurodytas aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiosios parodymus girdėjo, su tokiais parodymais sutinka, šiuo metu pamena, kad, kai grįžo į namus, dukra ir žmona buvo namuose. Nukentėjusioji N. S., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar grįžus A. S. į namus, ji jam trenkėte šluotos kotu į dešinę ranką? parodė, kad ne. Paaiškino, kad, kai jis jai trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį, ji gynėsi ir trenkė jam iš šluotos koto į ranką, kad jis atsitrauktų. Įtariamasis A. S., išklausęs nukentėjusiosios N. S. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiosios parodymus girdėjo, su jais sutinka. Pirminės apklausos metu nenurodė, bet šiuo metu pamena, kad galėjo žmonai vieną kartą trenkti kumščiu, o ji jam trenkė šluotos kotu, bet supranta dėl ko, jai dėl to pretenzijų neturi. Nukentėjusioji N. S., atsakydama į tyrėjos klausimą – ką po fizinio skausmo sukėlimo darė? Kodėl iškart apie įvykį nepranešė policijai?, parodė, kad buvo susinervinusi, nenorėjo apie įvykį pranešti policijai, bet dukra, kuri tuo metu buvo namuose, paklausė jos, kiek ji gali kentėti, todėl taip vėlai apie įvykį pranešė policijai. Įtariamasis A. S., išklausęs nukentėjusiosios N. S. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiosios parodymus girdėjo, jis tuo metu miegojo. Nukentėjusioji N. S., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar dukra I. S. matė konfliktą? Ar ji galėjo matyti, kaip A. S. prieš ją smurtavo?, parodė, kad jų dukra viską matė. Įtariamasis A. S. sutiko su nukentėjusiosios N. S. nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji N. S., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar patyrė kokius nors sužalojimus konflikto metu? ar sužalojimai atsirado būtent po sukelto fizinio skausmo ir naudoto smurto prieš ja?, parodė, kad jai buvo sužalota nosis, kadangi vyras A. S. vieną kartą kumščiu trenkė į nosį, pataikė tarpe tarp nosies ir kairės akies, iki šiol matomas patinimas, valstybinės teismo medicinos ekspertai nustatė sumušimą. Įtariamasis A. S., išklausęs nukentėjusiosios N. S. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiosios parodymus girdėjo, su tokiais parodymais sutinka, supranta, kad jo veiksmai jai galėjo sukelti tokius sužalojimus (b. l. 111–115).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.10 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį sutuoktinei N. S., taip nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas (b. l. 68-71), administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), nedirbantis (b. l. 62-63), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 65), turi neįgalumą (b. l. 61).

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančią, lengvinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis A. S. nors teisiamas antrą kartą, tačiau ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, buvo teistas ne už smurtinio pbūdžio nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus įstatyme numatytą – laisvės apribojimo bausmę. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, jam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarme ir alkoholį). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 72⁵ straipsniais A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. gegužės 15 d., 00.00 val. iki 2026 m. gegužės 15 d., 13.10 val. (viena para) (b. l. 73-76, 77-81, 82-84).

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2026 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2026-06675 matyti, kad kaltinamajam A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 116,67 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo A. S. neišieškotina.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie bylos viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. S. viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 72⁵ straipsniais, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. gegužės 15 d., 00.00 val. iki 2026 m. gegužės 15 d., 13.10 val., t. y. vieną parą, ir laikyti, jog yra atliktos 3 (trys) laisvės apribojimo dienos.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. S. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie bylos viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti A. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.