Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2026-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-882/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
1A-268-882/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28720-2025-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
Nuteistasis
KAL2, KAL1
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-882/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28720-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.4; 2.4.6.4.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 8 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Laimonui Ramanauskui,nuteistosios KAL2 gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nuteistojo KAL1 gynėjui advokatui Virginijui Kulikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo

KAL2 pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL2 paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuspręsta paskirtą bausmę subendrinti su 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir KAL2 paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis.

Bausmę KAL2 nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuspręsta prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės tesimo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę bausmę KAL1 paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 9 punktais nuspręsta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams be intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nuo 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį, ir šias pareigas: 1) pradėti dirbti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmę nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

Nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių, civilinio ieškinio ir daiktų, turėjusių reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui, klausimai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

KAL2 pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išdaužus durų stiklą, įsibrovė į patalpą – NKA1 priklausantį negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį turtą, tai yra 3 beverčius maišus su 3 vnt. vandens saugos liemenių, kurios vienos vertė 40 eurų, bendros 120 eurų vertės, 35 eurų vertės striukę, 2 vnt. iešmų, kurio vieno vertė 2 eurai, bendros 4 eurų vertės, 10 eurų vertės, 2 metrų kalėdinę girliandą su baterijomis, 2 vnt. akumuliatorinių suktukų „Makita“ be akumuliatorių, kurio vieno vertė 80 eurų, bendros 160 vertės, 15 eurų vertės vieną vaikišką pačiūžą, 5 eurų vertės vasarinę kepurę su snapeliu, 1,50 eurų vertės teptuką, 1 euro vertės teptuką, 20 vnt. sąsiuvinių, kurio vieno vertė 0,50 euro, bendros 10 eurų vertės, 3 vnt. piešimo sąsiuvinių, kurio vieno vertė 1,50 eurų, bendros 4,50 eurų vertės, 30 vnt. spalvinimo knygelių, bendros 100 eurų vertės, 15 vnt. lipdukų knygelių ir lapų, kurio vieno vertė 3,50 eurų, bendros 52,50 eurų vertės, bevertę dėžę su 20 vnt. lego kaladėlių rinkinių, kurio vieno vertė 6 eurai, bendros 120 eurų vertės, 4 beverčius teptukus, 4 kūdikių bevertes kojinaitės, bevertį maišelį, su beverčiais darbelių darymo minkštais rutuliukais ir lipdymui skirtais rutuliukais, bevertį dovanų voką, bevertį rėmelį, bevertę metalinę dėžutę, bevertę mokyklinę dūdelę,bevertį trintuką, dvi bevertes klijų tūteles, bevertį piešinį, bevertę dėžutę su buvusiais 36 vnt. beverčiais flomasteriais, bei 6 vnt. beverčiais pieštukais, bevertį skriestuvą, bevertes kortas „Dixit“, tuo padarė nukentėjusiajam NKA1 638,50 eurų turtinę žalą, ir po to, KAL2 , tęsdama savo anksčiau pradėtą nusikalstamą veiką, o KAL1 naujai, sužinojęs iš KAL2 apie jos ankstesnius nusikalstamus veiksmus, kartu su ja bendrininkų grupėje, 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpą – NKA1 priklausantį negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį turtą: 80 eurų vertės bokso kriaušę, 20 eurų vertės biuro kėdę, 15 eurų vertės biuro kėdę, 100 eurų vertės dulkių siurblį „Philips“, 10 eurų vertės 0,9 litro talpos dažų indą, 30 eurų vertės 3 kg talpos indą su fasado dažais, 2 kg vinių, kurio vieno kg vertė 3 eurai, bendros 6 eurų vertės, bevertę dėžutė su 15 eurų vertės 1,4 kg medvaržčių, 15 eurų vertės 1,175 kg medvaržčių, 9 vnt. dviejų rūšių metalinių kampuočių, kurio vieno vertė 0,40 cnt, bendros 3,60 eurų vertės, 25 eurų vertės pintą krepšelį, 4,90 eurų vertės metalinį kraną, 3,40 eurų vertės užšovą, tuo padarė nukentėjusiajam NKA1 327,90 eurų turtinę žalą. KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su KAL2 , 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpą – NKA1 priklausantį negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį turtą: 80 eurų vertės bokso kriaušę, 20 eurų vertės biuro kėdę, 15 eurų vertės biuro kėdę, 100 eurų vertės dulkių siurblį „Philips“, 10 eurų vertės 0,9 litro talpos dažų indą, 30 eurų vertės 3 kg talpos indą su fasado dažais, 2 kg vinių, kurio vieno kg vertė 3 eurai, bendros 6 eurų vertės, bevertę dėžutė su 15 eurų vertės 1,4 kg medvaržčių, 15 eurų vertės 1,175 kg medvaržčių, 9 vnt. dviejų rūšių metalinių kampuočių, kurio vieno vertė 0,40 cnt, bendros 3,60 eurų vertės, 25 eurų vertės pintą krepšelį, 4,90 eurų vertės metalinį kraną, 3,40 eurų vertės užšovą, tuo padarė nukentėjusiajam NKA1 327,90 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Laimonas Ramanauskas nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2026 m. gegužės 19 dienos nuosprendį.

Panaikinti KAL1 atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria KAL1 prie 2026 m. gegužės 19 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis iš dalies pridėta 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės tesimo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.

Panaikinti KAL2 teismo paskirtą įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria KAL2 vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir KAL2 paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis. Bausmę nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį pakeisti:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš patalpos) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalies 5, 6, 8, 9 punktus atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams be intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - nuo 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant dirbti po 20 vai. per mėnesį, ir šias pareigas: 1) pradėti dirbti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 vai., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

KAL2 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš patalpos) ir skirti jai laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jos buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 23.00 iki 6.00 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL2 paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jos buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 23.00 iki 6.00 valandos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir KAL2 paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jos buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 23.00 iki 6.00 valandos. Taip pat įpareigoti per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

Pakeisti teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo NKA1 pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 solidariai priteista 812 Eur turtinės, ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui bei kitoje dalyje ieškinys atmestas ir išdėstyti taip: civilinio ieškovo NKA1 pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamosios KAL2 priteisti 457 eurus turtinės žalos atlyginimo dėl vagystės metu pagrobtų daiktų (307 eurai) bei įsibraunant sugadinto turto (150 eurų). Priteisti solidariai iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 55 eurus turtinės žalos (25 eurai dėl pagrobto pinto krepšio ir 30 eurų nukentėjusiojo patirtų kelionės išlaidų), taip pat priteisti solidariai iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas, pakeičiant rezoliucinėje ir aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyse, kaltinamojo anketinius duomenis – pavardę iš B. į B.

. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu KAL1 paskirta bausmė subendrinta su 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Toks BK reglamentavimas lemia, jog šioje situacijoje griežtesnė bausmė buvo paskirta 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, t. y. 1 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, o ne atvirkščiai, kaip tai padarė teismas. Pastebi, jog prie švelnesnės bausmės pridedant dalį griežtesnės bausmės buvo pažeistos BK numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, kas lėmė KAL1 švelnesnės galutinės bausmės paskyrimą, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja baudžiamojo kodekso normoms bei nepagrįstai švelnina nuteistojo padėtį.

Pastebi, kad 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog KAL1 veiksmuose yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Kaip galima suprasti iš 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio pripažindamas tai, kad KAL1 veiką padarė būdamas anksčiau jau pripažintas recidyvistu, iš esmės rėmėsi 2025 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu. Tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. spalio 21 d., o nusikalstamą veiką, už kurią KAL1 yra teisiamas šioje byloje, jis padarė 2025 m. rugsėjo 19 d., todėl yra akivaizdu, jog darydamas šią veiką KAL1 teismo nuosprendžiu dar nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė negalėjo būti nustatyta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, paskyręs KAL2 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis subendrino su 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir KAL2 paskyrė galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar mokytis. Be to, šiuo nuosprendžiu teismas nusprendė į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį. Apeliantas pastebi, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Tuo tarpu to paties straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti, bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisykles, nėra numatytas bendrinimas pridedant neatliktos bausmės dalį. Pažymėtina, kad tokiu atveju turi būti bendrinamos paskirtos bausmės, jas visiškai ar iš dalies sudedant ir įskaitant atliktos bausmės dalį.

Pastebi ir tai, kad BK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, įprastai privalo taikyti ir intensyvią nuteistojo priežiūrą, kuri pasireiškia jo buvimo vietos ir laiko kontrole naudojant elektroninio stebėjimo priemones. Konkretų laiką ir vietą, kur nuteistasis turi būti (ar būti draudžiama), nustato pats teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, asmens asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti aukštesniosios instancijos teismo dėmesį į reikšmingą pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą, jo skundžiamame nuosprendyje nebuvo pateikta jokių motyvų ar argumentų, paaiškinančių, kodėl, skiriant laisvės apribojimo bausmę, atsisakyta taikyti įstatyme numatytą intensyvios priežiūros priemonę, nors tokia priežiūra laikoma įprastine. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, nepateikė jokių motyvų, kodėl nusprendė netaikyti intensyvios priežiūros, nors skundžiamu nuosprendžiu teismas nustato nustatė įpareigojimą KAL2 – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Toks ribojimas savo pobūdžiu iš esmės atitinka intensyvios priežiūros turinį, tačiau toks įpareigojimas nenumatytas BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Nenurodžius nuosprendyje argumentuotų motyvų, dėl kurių nebuvo taikyta baudžiamajame įstatyme numatyta intensyvi priežiūra, ši teismo sprendimo dalis negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta.

Atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymėtina, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau, kaip minėta, nurodyto tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra.

Apeliantas nurodo, kad 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismas rezoliucine dalimi nusprendė civilinio ieškovo NKA1 pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 solidariai priteisiant 812 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, kitoje dalyje ieškinį atmetant. Pastebėtina, jog toks galutinis sprendimas prieštarauja teismo motyvuojamoje dalyje dėstomiems motyvams bei bylos duomenims. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog nukentėjusysis NKA1 pareiškė 812 Eurų dydžio civilį ieškinį dėl 512 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pateikiami motyvai dėl tokio pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, be to tokius civilinio ieškinio dydžius patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog teismo priteistas 812 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo padaryta 512 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinė žala. Pastebėtina ir tai, kad šioje byloje KAL2 ir KAL1 buvo nuteisti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Tačiau KAL2 buvo kaltinama dviejų vagystės epizodų įvykdymu (tęstinė veika), o KAL1 vieno. Didžioji dalis turtinės žalos buvo padaryta būtent KAL2 įvykdytos vagystės metu, o KAL2 ir KAL1 veikiant kartu, iš daiktų dėl kurių pateiktas civilinis ieškinys, buvo pagrobtas tik 25 eurų vertės pintas krepšys. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šiuo atveju pastebėtina, jog KAL1 negali būti laikomas materialiai atsakingu už žalą, kuri atsirado išimtinai dėl KAL2 veiksmų, jai vienai vykdant vieną iš vagystės epizodų, todėl teismo sprendimas visą vagystėmis padarytą žalą priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina, jog solidarioji atsakomybė gali būti taikoma tik už tą žalą, kuri atsirado KAL2 ir KAL1 vagystę vykdant kartu, todėl teismo nuosprendžio dalis, kuria visas civilinis ieškinys priteistas solidariai iš abiejų nuteistųjų, turi būti pakeista.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą nuteistosios KAL2 gynėjas advokatas Vilmantas Poškus nesutinka su apeliaciniu skundu dalyje dėl intensyvios priežiūros skyrimo nuteistajai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistosios KAL2 gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė skundo netenkinti dalyje dėl intensyvios priežiūros nuteistajai paskyrimo, likusioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas prašė apeliacinio skundo dalyje dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės termino pailginimo netenkinti, likusioje dalyje apeliacinį skundą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu neginčija teismo išvadų dėl nuteistųjų KAL2 ir KAL1 kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistiesiems KAL2 ir KAL1 paskirtu įpareigojimu būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmių subendrinimu KAL1 bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimu.

Dėl KAL2 paskirtų įpareigojimų nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti KAL2 teismo paskirtą įpareigojimą – nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajai paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymi, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025.

BK 48 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti:1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus; 4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. BK 48 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 yra nurodęs, kad įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, yra nustatytas BK 75 straipsnyje ir gali būti paskirtas atidedant bausmės vykdymą, o paskyrus laisvės apribojimo bausmę asmeniui gali būti paskirti BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti įpareigojimai ir draudimai bei BK IX skyriuje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios išvados nepaneigia BK 48 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas galimybę nustatyti papildomus įpareigojimus sieja ne su aplinkybe, kad jie nėra išvardyti BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse, bet su tuo, kad jie apskritai nėra numatyti baudžiamajame įstatyme. Nagrinėjamu atveju KAL2 paskirtas įpareigojimas nustatytu paros metu būti gyvenamojoje vietoje baudžiamajame įstatyme yra numatytas – tokio pobūdžio įpareigojimas įtvirtintas BK 75 straipsnyje. Todėl nėra pagrindo BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinti kaip suteikiančių teismui teisę kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą, kurį baudžiamasis įstatymas yra tiesiogiai susiejęs su kitu institutu – bausmės vykdymo atidėjimu.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, paskyręs KAL2 laisvės apribojimo bausmę ir kartu įpareigojęs ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.

Dėl intensyvios priežiūros paskyrimo KAL2

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 48 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs KAL2 laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nemotyvavo tokio savo sprendimo, nors kartu nustatė įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi baudžiamasis įstatymas intensyvios priežiūros taikymo nesieja su absoliučia teismo pareiga ją paskirti kiekvienu laisvės apribojimo bausmės skyrimo atveju. Sprendimas dėl intensyvios priežiūros taikymo turi būti priimamas individualiai, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas KAL2 laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tokio savo sprendimo išsamiau nemotyvavo. Vis dėlto šis nuosprendžio motyvavimo trūkumas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad KAL2 intensyvi priežiūra yra būtina. Nors KAL2 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteista už analogišką nusikalstamą veiką, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu KAL2 buvo neteista. Sprendžiant dėl intensyvios priežiūros būtinumo taip pat reikšminga tai, kad KAL2 savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tai pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, subendrinus KAL2 skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes, jai išlieka nustatyti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar mokytis. Šie įpareigojimai yra tiesiogiai orientuoti į nuteistosios elgesio korekciją ir socialinę integraciją.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir panaikinus neteisėtai KAL2 nustatytą įpareigojimą tam tikru metu būti namuose, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti netaikant intensyvios priežiūros. Intensyvi priežiūra, susijusi su nuolatine nuteistosios buvimo vietos kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nagrinėjamu atveju būtų griežtesnė jos elgesio kontrolės priemonė, kurios būtinybės, atsižvelgiant į nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad KAL2 kartu su laisvės apribojimo bausme turėjo būti paskirta intensyvi priežiūra, atmetamas.

Dėl bausmių KAL2 subendrinimo

Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo bendrinant KAL2 paskirtas bausmes yra pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu KAL2 buvo paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kartu nustatant įpareigojimus 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar mokytis. Skundžiamu nuosprendžiu KAL2 taip pat paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjo su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskyrė galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Toks bausmių bendrinimas neatitinka BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos. Šios normos taikymo atveju bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką. Taigi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis nėra eliminuojama nustatant bendrintinas bausmes, priešingai – bendrinama visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių apėmimo, visiško arba dalinio sudėjimo taisyklių, o pagal ankstesnį nuosprendį realiai atlikta bausmės dalis vėliau įskaitoma į taip nustatytą galutinę subendrintą bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi taikant BK 63 straipsnio 9 dalį pirmiausia pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles bendrinamos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o po to į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios tvarkos nesilaikė. Skundžiamu nuosprendžiu KAL2 paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė turėjo būti bendrinama su visa Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, o ne tik su jos neatlikta dalimi. Tik nustačius galutinę subendrintą bausmę, į jos laiką turėjo būti įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlikta bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto KAL1 taikymo

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje, kur nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro skundą, sutinka su šio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę nepagrįstai pripažino KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Šiaulių apygardos teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžiu KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus. Minėtu nuosprendžiu KAL1 pripažintas recidyvistu. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką KAL1 padarė 2025 m. rugpjūčio 11 d., t. y. iki Šiaulių apygardos teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažintas recidyvistu, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra pagrindo KAL1 laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo KAL1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių KAL1 subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas KAL1 paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu KAL1 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ją sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirdamas galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Taigi įstatymas aiškiai nustato dalinio bausmių sudėjimo tvarką – bendrinimo pagrindą sudaro griežčiausia iš bendrinamų bausmių, prie kurios iš dalies pridedama švelnesnė bausmė.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu KAL1 paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo griežtesnė už skundžiamu nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti iš dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, prie švelnesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjęs dalį griežtesnės bausmės, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę tik su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo atveju pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką. Taigi šiuo atveju turėjo būti bendrinama visa Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o tik po jų subendrinimo į galutinę bausmę įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas KAL1 paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo, ištaisant nurodytus baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus, prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir KAL1 paskirti galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo tokiu būdu griežtinti KAL1 galutinę bausmę nenustatė.

Sprendžiant, kokia skundžiamu nuosprendžiu KAL1 paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis pridėtina prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgtina į bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo nuosprendžiu pripažįstamas pagrįstu prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalinama. Įvertinęs tai bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustato pagrindo prie griežtesnės bausmės pridėti didesnę negu BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta minimali švelnesnės bausmės dalis. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Kadangi BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai, prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu KAL1 paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina trijų mėnesių skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir KAL1 paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Pagrįsti ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad NKA1 pareiškė 812 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 512 Eur turtinė ir 300 Eur neturtinė žala. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, iš KAL2 ir KAL1 solidariai priteisė 812 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks sprendimas neatitinka nei pareikšto civilinio ieškinio dalyko ir dydžio, nei paties pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nustatytų aplinkybių.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą priteistą žalos atlyginimą solidariai priteisė iš abiejų nuteistųjų. KAL1 kartu su KAL2 dalyvavo tik viename vagystės epizode, o dalis NKA1 civiliniame ieškinyje nurodytos žalos atsirado dėl kito vagystės epizodo, kurį KAL2 padarė viena. Todėl KAL1 negali atsakyti už žalą, prie kurios atsiradimo savo nusikalstamais veiksmais neprisidėjo. Solidarioji KAL2 ir KAL1 atsakomybė taikytina tik dėl tos žalos, kuri padaryta jų bendrais nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl NKA1 civilinio ieškinio keistina, ištaisant priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius bei atribojant KAL2 individualią ir KAL2 bei KAL1 solidariąją civilinę atsakomybę pagal kiekvieno iš jų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas, KAL2 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugsėjo 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.2.; 14.2.3. punktais, prašoma iš KAL2 valstybės naudai priteisti 225 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 2026 m. rugsėjo 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.3.; 11. punktais prašoma iš KAL1 valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistųjų KAL2 ir KAL1 teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais ir į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybės naudai iš KAL2 225 Eur, iš KAL1 125 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria KAL1 prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 19 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis iš dalies pridėta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.

Panaikinti KAL1 atsakomybę sunkiančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria KAL2 , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 4 , 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir KAL2 paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis. Bausmę nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Panaikinti KAL2 teismo paskirtą įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo NKA1 pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 solidariai priteista 812 Eur turtinės, ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui bei kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie KAL1 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 9 punktais atidėti KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams be intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį, ir šias pareigas: 1) pradėti dirbti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis KAL2 paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir KAL2 paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar mokytis. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo NKA1 pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamosios KAL2 priteisti 457 eurus turtinės žalos atlyginimo dėl vagystės metu pagrobtų daiktų (307 eurai) bei įsibraunant sugadinto turto (150 eurų). Priteisti solidariai iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 55 eurus turtinės žalos (25 eurai dėl pagrobto pinto krepšio ir 30 eurų nukentėjusiojo patirtų kelionės išlaidų), taip pat priteisti solidariai iš kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas, pakeičiant rezoliucinėje ir aprašomojoje nuosprendžio dalyse nurodytą kaltinamojo pavardę iš B. į B.

Nepriteisti iš nuteistųjų KAL2 ir KAL1 valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Nerijus MasiulisTeisėjas Audrius SadauskasTeisėjas Laisvydas Zederštremas