Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3324/2026 Bylos Nr. BIK-766/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12839-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. C. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo M. C. gynėjas advokatas V. Jonaitis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir M. C. veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą į BK 140 straipsnio 2 dalį arba 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskyrus bausmę atidėti jos vykdymą. Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, taip M. C. veiksmuose nepagrįstai nustatė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Iš bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji po 2025 m. balandžio 12 d. jai padaryto kūno sužalojimo niekur nesigydė ir buvo darbinga – 2025 m. balandžio 15 d. ėjo į darbą. Po nuteistojo smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją jai nekilo jokių sveikatos komplikacijų. Be kita ko, iš bylos medžiagoje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis su oro intarpu ir smulkių hemoraginių intarpų turinio prolabacija į kairį frontalinį oringą sinusą, tačiau jokios kaulų skeveldros ir kitas turinys nukentėjusiajai nebuvo pašalintas. Žemesnės instancijos teismams, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, turėjo kilti abejonės dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio. Kasatoriaus vertinimu šias abejones galima buvo pašalinti paskyrus teismo medicininę ekspertizę, tačiau žemesnės instancijos teismai ekspertinio tyrimo neskyrė. Žemesnės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino paviršutiniškai, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsiradus abejonėms dėl nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrįstumo, žemesnės instancijos teismai nesiėmė pakankamų veiksmų aplinkybėms dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai neskyrė teismo medicinos ekspertizės, kurios atlikimas būtų padėjęs visapusiškai ištirti aplinkybes dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ir pašalinti visas kilusias abejones. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai, esant abejonių dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio, nepagrįstai nesprendė dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arba BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Žemesnės instancijos teismai, nepašalindami ir nevertindami kilusių abejonių, dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio, nuteistojo naudai, pažeidė BPK 301 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais įrodymais ir in dubio pro reo principą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 2, 3 dalių, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto) taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimų kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl M. C. kaltumo padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nusikalstamos veikos požymių, įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–15, 17–22 punktai). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistojo gynėjas, nesuteikia pagrindo spęsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo M. C. gynėjo advokato V. Jonaičio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. C. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.