Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo

KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta bausmė 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė KAL1 paskirta 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 58 MGL (2900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 7 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų terminui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2026 m. balandžio 26 d. 22.41 val. iki 2026 m. balandžio 27 d. 11.12 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, KAL1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, KAL1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1090 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt Eur) išieškojimas į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti KAL1 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl KAL1 paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuspręsta dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdymui neteikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės apeliacinis skundas tenkinama, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde KAL1 kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, prokurorė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir pripažinti nuteistąjį KAL1 recidyvistu.

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. KAL1 nusikalstamos veikos padarymo metu bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, pripažindamas asmenį recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės skundą, sutinka su šio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino KAL1 recidyvistu. Kaip jau minėta, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 52-57), matyti, kad nuteistasis KAL1 anksčiau teistas 3 kartus, tačiau teistumas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį išnykęs. KAL1 taip pat nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Šiuo skundžiamu nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, KAL1 padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir aplinkybes, kad nuteistasis praeityje teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra atlikęs (nesumokėjęs baudos), savo elgesio nėra linkęs keisti ne tik po jam paskirtų švelnesnių bausmių (baudos, arešto), bet ir po jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tai rodo, jog nuteistajam ankstesni teistumai teigiamo poveikio neturėjo ir tai apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą KAL1 pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas KAL1 recidyvistu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje KAL1 pripažįstant recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį apskundė tik Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, nuteistasis KAL1 skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepadavė. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nuteistajam KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugsėjo 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.2.2 punktais, prašoma iš KAL1 valstybės naudai priteisti 75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Aoeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam KAL1 gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistojo KAL1 nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą tenkinti. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažinti recidyvistu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nepriteisti iš nuteistojo KAL1 valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.