Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 3, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis priklausomybę alkoholiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota T. K. priklausanti transporto priemonė, elektrinis triratis „Vigorous Poliaris T4014“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti dalyje, kadangi teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl T. K. pripažinimo recidyvistu kaip tai numato BK 27 straipsnio nuostatos. Su šiuo prokurorės apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Dėl T. K. pripažinimo recidyvistu

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pripažinti T. K. recidyvistu, nes skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamos veikos padarymo metu asmens teistumas nebuvo išnykęs. Šis apeliacinio skundo prašymas tenkintinas. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. T. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnes nusikalstamas veikas. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad praeityje T. K. buvo teistas 5 kartus, už įvykdytas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, t. y. 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2017-12-29 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį asmuo nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta 2018-08-02; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-03-02 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta 2020-11-30; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-06-10 nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį asmuo nuteistas 20 parų arešto bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesiams. 2021-11-11 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, arešto bausmė atlikta 2021-12-28; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022-03-31 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022-06-09 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmuo nuteistas 50 parų arešto bausme; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-06-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį asmuo nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs. Visi šie nurodyti teistumai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo neišnykę, kadangi jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Be to, T. K. nuo 2023 metų baustas 8 kartus administracine tvarka už elektrinės mikrojudumo priemonės vairavimą būnant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka. Iš šių duomenų matyti, kad T. K. anksčiau skirtos tiek švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek arešto bausmė jo elgesio nepakeitė, T. K. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, jis nusikalsta ir vėl, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikaltimus, kas rodo didesnį T. K. asmenybės pavojingumą. Visi šie T. K. charakterizuojantys duomenys leidžia konstatuoti, jog egzistuoja visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimų recidyvo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. K. recidyvistu, taigi skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir T. K. pripažintinas recidyvistu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nuteistajam T. K. paskirtas gynėjas advokatas. 2026 m. rugsėjo 23 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 160,42 Eur išlaidų. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įstatymo taikymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti T. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti T. K. recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo T. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.