Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties,

Valstybinės policijos vyriausiojo policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro Kelių transporto priežiūros departamento 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu byloje Nr. 01187002540025-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta 5 500 Eur bauda už tai, kad 2025 m. rugsėjo 29 d. 19.33 val., vairuotojas F. S. vairavo transporto priemonių junginį „Volvo, FE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo sukabintas su priekaba „JYKI, V31“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės link. Atliekant transporto priemonės sąstato faktinės masės patikrinimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje su judamomis automatinėmis ratų apkrovos svarstyklėmis „IIAENNI WL“-1G8 (svarstyklių lentelės Nr. 2983 ir Nr. 2985), nustatyta, kad transporto priemonės dviejų ašių apkrovų suma yra 23 600 kg. Apskaičiavus leistiną paklaidą (+/- 5 %), nustatyta, kad transporto priemonės dviejų ašių apkrovų suma yra 22 420 kg. Matavimo rulete „STANLEY“ (Nr. 70144; lipduko Nr. 081791) išmatavus atstumą tarp motorinės transporto priemonės „VOLVO, FH“ varančiojo pusašio ašių, nustatyta, kad atstumas tarp ašių yra 1,36 m. Taigi, motorinės transporto priemonės „Volvo, FH“ varančiojo pusašio dviejų ašių apkrova buvo viršyta 4420 kg, arba (24,555 %). Tuo nesilaikė Latvijos Respublikos Kelių eismo įstatymo 43.9 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 19 dalies reikalavimų. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos nesumokėjo, todėl Latvijos Respublikos kompetentinga institucija kreipėsi į teismą ir, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau ir – Pamatinis sprendimas), prašė pripažinti ir vykdyti Lietuvoje 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą baudą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas ir pripažinta Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro Kelių transporto priežiūros departamento 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu byloje Nr. 01187002540025-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 500 Eur piniginė sankcija, nustatyta ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įpareigota sumokėti 5 500 Eur finansinę baudą per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

Skundu apygardos teismui asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti.

Nurodo, jog iš prie liudijimo pridėtų įrodymų matyti, kad elektroniniai laiškai siųsti konkretiems įmonės darbuotojams ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis, kad laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, nebuvo nukreiptas į brukalo aplanką, tuo labiau būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje. Įmonė, kurios forma uždaroji akcinė bendrovė, yra objektyvioje tikrovėje neegzistuojantis dalykas. Esant visuotiniam sutarimui, jog pasirašius numatytus dokumentus bus sukuriamas ribotos atsakomybės juridinis asmuo verslui vykdyti, šių viešame registre įregistruotų dokumentų pagrindu laikoma, kad vaizduotėje sukurtas subjektas gali įgyti teises, turėti pareigas ir per jį, atstovaujamą realių fizinių asmenų vykdyti ūkinę veiklą, dalyvauti teisiniuose santykiuose. Įmonė, kaip juridinis asmuo, veikia per fizinius asmenis. Pagal CK ir ABĮ nuostatas bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą.

Teigia, jog už administracinį teisės pažeidimą paskirta 5 500 Eur bauda pagal EŽTT praktiką prilyginama baudžiamosios atsakomybės taikymui (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022), todėl taikytini baudžiamajam procesui keliami standartai apie procesinių dokumentų, kuriais pradedamas procesas ar sąlygojančių patraukimą atsakomybėn įteikimą asmeniui, kuris baudžiamas ir tokių įrodymų buvimą byloje. Teismas nepagrįstai pareigą sužinoti apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, rūpintis gauti procesinius dokumentus perkelia juridiniam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teisinėn atsakomybėn traukimas asmeniui būdingas status passivus processualis reiškia, kad jis privalo išlikti pasyvus ir netrukdyti prieš jį vykstančiam procesui, privalo šaukiamas atvykti ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teikti objektyviai egzistuojančius įrodymus. Pareiga bendradarbiauti, rūpintis proceso eiga ir jame dalyvauti juridiniam asmeniui gali būti kildinama tik nuo to momento, kai asmuo informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną. Iki to laiko būtent administracinės (baudžiamosios) valdžios pareiga yra tinkamai informuoti ir įteikti asmeniui dokumentus įtakojančius jo teisinę (procesinę) padėtį, patraukimą atsakomybėn. Todėl teismo motyvas, jog įmonės darbuotojai neperskaitė el. paštu siųstų dokumentų nešalina atsakomybės yra nekorektiškas. Skirtingai nei teigiama Nutartyje, bendrovei negali kilti jokia atsakomybė už nepakankamą aktyvumą domintis ar jos nesiekiama traukti atsakomybėn, pvz., nepatikrinus el. laiškų šiukšlių aplanko, neprivertus buhalterės dirbti jai nepriklausančio darbo ir dalyvauti teisiniame procese.

Taip pat teigia, jog teisinė fikcija, jog išsiuntus asmeniui (procesinius) dokumentus jo nurodytu buveinės ar elektroninio pašto adresais, jie laikomi įteikti, taikoma tik privatiniuose santykiuose (CPK 123 straipsnio 4 dalis), kur tokios pareigos nevykdymas asmeniui gali sąlygoti tik civilines pasekmes, nuostolius, bet ne baudžiamąją /administracinę atsakomybę su to sąlygotu teistumu/baustumu ir kt. Tuo tarpu taikant baudžiamąją, ar jai prilyginamą administracinę atsakomybę, draudžiama preziumuoti, kad išsiuntus dokumentus jie bus gauti, privaloma užtikrinti jų asmeninį įteikimą ir tokių įrodymų pateikimą į bylą. Todėl ir Lietuvos teismai siųsdami pranešimus el. paštu, prašo adresato patvirtinti dokumentų gavimą, reikalauja pasirašytino protokolo ar nutarimo, kaltinamojo akto įteikimo. Teismas nepagrįstai neigiamas dokumento negavimo pasekmes perkelia juridiniam asmeniui, kuris patrauktas atsakomybėn. Baudžiamosios valdžios pareiga yra efektyviai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, taikomą atsakomybę. Tik įteikus dokumentus, iš kurių asmeniui yra aišku apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, asmuo įgyja pareigą domėtis teisiniu procesu, ir tik tuomet jam gali būti pripažįstamos neigiamos pasekmės, jei nebuvo aktyvus teisenoje.

Nurodo, jog nagrinėjant klausimą dėl ES valstybėje paskirtos baudos, teismas nevertina paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo, asmuo neturi galimybių ginčyti jam pritaikytos atsakomybės. Todėl, asmeniui nesutinkant su ES valstybės prašymu, teikiamu pagal Pamatinį sprendimą, ypatingai svarbu nustatyti ar buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės gauti sprendimą suprantama kalba su išaiškintomis teisėmis bei jį ginčyti baudą paskyrusios valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad siunčiamą laišką perskaitė buhalterė, nereiškia, kad sprendimas įteiktas įmonės atstovui, galinčiam veikti jos vardu. Sekant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą. Buhalterė manė, kad dokumentus gavo per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo. Į buhalterės pareigas neįeina spręsti apie įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus. Tinkamu įmonės informavimu laikytinas jų įteikimas bendrovės vadovui ar dokumentų administravimą įmonėje vykdančiam asmeniui (sekretoriui, biuro administratoriui ir pan.), teisiniam atstovui.

Atsiliepimų į asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą negauta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundas atmestinas

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, o tai pažeidė bendrovės teisę į tinkamą informavimą, todėl užsienio valstybės priimtas sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Iš Latvijos Respublikos liudijimo (toliau – ir liudijimas) h dalies 3 punkto 3.4 papunkčio matyti, kad sprendimas buvo priimtas bendrovės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojo akivaizdoje, jis buvo informuotas apie vietoje skirtą nuobaudą jam suprantama kalba, o sprendimas su informacija apie teisę jį apskųsti buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, 2026 m. sausio 27 d., kai bylos buvo gautos Eismo administracinių nusižengimų tarnyboje, pranešimas apie sprendimą buvo pakartotinai išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kartu su pažeidimo aprašymu, informacija apie apskundimo tvarką bei mokėjimo duomenų santrauka anglų ir lietuvių kalbomis, taip pat buvo pratęstas baudos sumokėjimo terminas. Taip pat analogiškas elektroninis laiškas išsiųstas penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Apie sėkmingą pristatymą liudija penki automatiniai elektroninio pašto sistemos pranešimai bei vienas perskaitymo patvirtinimas (kurį kiekvienas gavėjas perduoda savarankiškai). Tačiau asmuo per nustatytą terminą nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir nepateikė apeliacinio skundo. Kaip matyti, Valstybinė policija padarė viską, kas įmanoma, kad informuotų įmonę, institucija negali kontroliuoti aktyvių įmonės bandymų pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus bei išvengti baudos, todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti penki pranešimai apie sėkmingą pristatymą, sprendimas laikomas tinkamai įteiktu.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal sprendime 2005/214/TVR įtvirtintą abipusio pripažinimo principą sprendimą vykdančiosios valstybės teismas iš esmės remiasi sprendimą priėmusios valstybės pateiktame liudijime nurodytais duomenimis. Iš liudijimo matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas buvo įteiktas vadovaujantis sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos nacionaline teise. Latvijos Respublikos pareigūnai ėmėsi visų priemonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tinkamai informuota ir galėtų visapusiškai įgyvendinti savo procesines teises. Kaip nurodyta liudijime, sprendimas su informacija apie teisę jį apskųsti buvo įteiktas asmeniškai bendrovės darbuotojui, bendrovė taip pat buvo informuota, kad sprendimas gali būti priimtas asmeniui neatvykus į teisminį nagrinėjimą. Sprendimas buvo išsiųstas oficialiu bendrovės el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat išsiųstas dar penkiais bendrovės darbuotojų el. paštais ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), iš visų jų gauti pranešimai apie sėkmingą el. laiškų pristatymą, iš vieno adresato gautas savanoriškas patvirtinimas apie laiško gavimą. Skunde teigiama, jog bendrovei negali kilti jokia atsakomybė už nepakankamą aktyvumą domintis ar jos nesiekiama traukti atsakomybėn, pvz., nepatikrinus el. laiškų šiukšlių aplanko, neprivertus buhalterės dirbti jai nepriklausančio darbo ir dalyvauti teisiniame procese, tačiau su tokiais skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų byloje esančių duomenų, pirmiausia sprendimas skirti nuobaudą buvo įteiktas vietoje bendrovės darbuotojui, kuriam teisė apskųsti priimtą sprendimą išaiškinta jam suprantama kalba. Aukštesniojo teismo įsitikimu, kiekvienas darbuotojas, veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalo perduoti bendrovės atsakingiems darbuotojoms jam vietoje įteiktą sprendimą. Be kita ko, kaip minėta, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija priimtą sprendimą papildomai išsiuntė oficialiu bendrovės elektroniniu paštu, taip pat ir dar penkių bendrovių darbuotojų (tarp jų – ir direktoriaus D. P.) elektroniniais paštais, iš jų visų gautas patvirtinimas apie sėkmingą laiško pristatymą, o iš bendrovės buhalterės elektroninio pašto gautas patvirtinimas apie laiško gavimą. Tai, kad bendrovės darbuotojai, įskaitant ir patį bendrovės direktorių bei buhalterę galimai neatidarė ir neperskaitė elektroniniu paštu siųsto pranešimo, taip pat apie gautą laišką neinformavo vadovo ar asmens, kuriam yra pavesta administruoti bendrovės elektroninį paštą, negali būti pagrindas konstatuoti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstas elektroninis laiškas nepasiekė adresato, t. y. bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą ir paskirtą administracinę baudą bei bendrovės teisę sprendimą apskųsti. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad aplinkybės, jog įmonės darbuotojai gavę neperskaitė siųsto pranešimo ar gavę neinformavo įmonės vadovo apie gautą pranešimą, nagrinėjamu atveju įmonės atsakomybės nešalina, kadangi nuo sėkmingo elektroninio laiško išsiutimo ir pristatymo adresatui dienos atsiranda įmonės atsakomybė dėl atitinkamo elgesio varianto pasirinkimo – reaguoti į gautą pranešimą, imtis tam tikrų priemonių aplinkybių aiškinimuisi, susisiekti su pranešimą siuntusia institucija ir pan., ar pranešimą ignoruoti. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas įstatymų pažeidėjams piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, kadangi elektroninio laiško perskaitymas priklauso nuo fizinio asmens veiksmų.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės baudos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinka 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos vyriausiojo policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro Kelių transporto priežiūros departamento 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Nr. 01187002540025-1, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirta piniginė sankcija – 5 500 Eur dydžio bauda, ir perduotas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.