Telšių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. sausio 3 d. atsakovė ir UAB „Renti“ sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI03012023/0092, pagal kurią UAB „Renti“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei transporto priemonę AUDI Q7, valst(duomenys neskelbtini), transporto priemonės vertė 11380,00 Eur, laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe ją įsigyti, o atsakovė priėmė transporto priemonę iš pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinio atsiskaitymo pagal sutartį terminas 2028 m. sausio 3 d., tačiau sutartis buvo nutraukta 2025 m. birželio 19 d. Pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. periodinę Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI03012023/0092. Šiai dienai likusi skola susidaro iš 3273,05 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų, 1205,38 Eur neapmokėto transporto priemonės nuomos mokesčio, 340,00 Eur papildomų išlaidų, susijusių su transporto priemonės pargabenimu, 29,54 Eur delspinigių bei 937,20 Eur kompensacijos už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui.

Trečiasis asmuo UAB „Arkamis“ atsiliepimo byloje nepateikė.

Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Taip pat į teismo posėdį neatvyko ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovai, byloje gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta teismo posėdyje šiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad Sutartis buvo nutraukta 2025 m. birželio 19 d., o 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties dėl reikalavimų perleidimo pagrindu ieškovė įgijo visas kreditoriaus teises, kylančias iš su atsakove sudarytos Sutarties.

Atsakovė ginčijo ieškinio reikalavimus, remdamasi tuo, kad automobilis jai perduotas su defektais, kurie paaiškėjo jau kelios dienos po automobilio perdavimo, todėl, atsižvelgiant į automobilio būklę, mokėjo per dideles nuomos įmokas, neatitinkančias rinkos sąlygų. Vertinant automobilio vertę rinkos sąlygomis, atsakovė yra sumokėjusi visą automobilio vertę, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo yra nepagrįstas. Taigi ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi pagal Sutartį ir ar privalo sumokėti visas ieškiniu prašomas priteisti sumas.

Vertindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad pradinė kreditorė UAB „Renti“ ir atsakovė sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, požymių (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnis).

Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš sudarant minėtą Sutartį atsakovė UAB „Renti“ pateikė 2023 m. sausio 3 d. paraišką, kurioje nurodyta, kad siekia sudaryti nuomos sutartį, kurios vertė – 11380,00 Eur. Kaip matyti iš Sutarties pagrindinių nuostatų 1 punkto, tokios vertės yra atsakovei pagal Sutartį perduotas automobilis Audi Q7. Be to, Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pradinė kreditorė įsipareigojo nupirkti gavėjo, t. y. atsakovės, nurodytą transporto priemonę ir perduoti ją valdyti ir naudotis visą Sutarties terminą. Taigi pradinė kreditorė UAB „Renti“ įsigijo būtent atsakovės pasirinktą transporto priemonę bei tinkamai įvykdė kitas savo prievoles pagal Sutartį, t. y. perdavė automobilį atsakovei, o atsakovė automobilį priėmė.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad gavėjas, t. y. atsakovė, įsipareigoja mokėti įmokas jų mokėjimo dieną, nurodytą pagrindinėse nuostatose. Kaip matyti iš Sutarties pagrindinių nuostatų 4.1-4.2 punkto, atsakovė įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 3-ios kalendorinės dienos mokėti nuomos mokestį, kurio dydis – 468,60 Eur per mėnesį. Taigi šalims sudarius Sutartį ir susitarus dėl tarpusavio įsipareigojimų, ieškovei kilo pareiga nupirkti atsakovės pasirinktą transporto priemonę ir ją perduoti atsakovei valdyti ir naudotis, ką ieškovė ir atliko tinkamai – ginčo byloje dėl to nėra. Tuo tarpu atsakovei, priėmus transporto priemonę, kilo pareiga tinkamai ir laiku mokėti mėnesines automobilio nuomos įmokas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė.

Kaip matyti iš 2025 m. liepos 14 d. UAB „Renti“ atsakovei siųsto elektroninio laiško, kuriuo informuojama apie Sutarties nutraukimą, neapmokėta pagal Sutartį suma sudaro 5785,17 Eur. Ir nors konkrečiai, kokios įmokos sudaro šią sumą, minėtame laiške nėra detalizuojama, tačiau ši aplinkybė patvirtina patį skolos egzistavimo faktą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog Sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimas egzistavo, neneigė ir pati atsakovė. Atsiliepimo į ieškinį IV dalyje atsakovė nurodė, kad 2025 m. birželio 19 d. iš jos paimant automobilį įsiskolinimas sudarė 1205,38 Eur, taigi tokiu būdu atsakovė sutinka, kad nuomos mokesčio skola Sutarties nutraukimo dieną egzistavo.

Kaip nurodyta ieškinyje, iš atsakovės prašoma priteisti būtent 1205,38 Eur dydžio neapmokėtą transporto priemonės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, taip pat į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo, ieškovės reikalavimas priteisti 1205,38 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki Sutarties nutraukimo 2025 m. birželio 19 d. iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 340,00 Eur išlaidas, patirtas už transporto priemonės pervežimą iš Akmenės r. į Vilnių. Byloje pateikta 2025 m. birželio 19 d. sąskaita faktūra Nr. 5R088 patvirtina, jog ieškovė už transporto priemonės pervežimą patyrė 340,00 Eur išlaidas. Atsakovė minėtų išlaidų neginčija, atsiliepimu patvirtino, jog 2025 m. birželio 19 d. 17:14 val. iš jos gyvenamosios vietos Akmenės rajone automobilis Audi Q7 buvo išgabentas.

Sutarties bendrųjų nuostatų 5.2. punktu šalys susitarė, kad gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu, taip pat transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas. Atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas 340,00 Eur išlaidas už transporto priemonės pervežimą, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 937,20 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui ir šį reikalavimą grindžia Sutarties 12.4 punktu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Sutarties 12.4 punktas numato, kad kai gavėjas siekia pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį ir grąžinti transporto priemonę davėjui bendrųjų sąlygų 12.2 p. pagrindu nepraėjus 12 (dvylikai) mėnesių nuo Sutarties sudarymo, gavėjui taikomas išankstinio Sutarties nutraukimo mokestis, kurio dydis yra lygus 3 (trijų) įmokų pagal Sutartį sumai arba iki Sutarties termino pabaigos likusių sumokėti įmokų sumai, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kiekvieną mėnesį mokėjo po 468,60 Eur sumą, todėl per Sutarties galiojimo laikotarpį sumokėtos įmokos iš esmės padengė realią šio automobilio rinkos vertę. Vis dėlto šiuo atveju su atsakovės pozicija nesutiktina, nes prašoma priteisti kompensacija ne pagal automobilio rinkos vertę. Kompensacija skaičiuojama pagal likusias iki Sutarties pabaigos nesumokėtas nuomos įmokas, todėl jos dydžiui ir pagrįstumo klausimui išspręsti svarbu yra ne automobilio vertė Sutarties nutraukimo dieną, o Sutartimi nustatytas mėnesinės nuomos įmokos dydis.

Vis dėlto, kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti 937,20 Eur kompensaciją grindžia aptarta Sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punkto nuostata. Šis Sutarties punktas numato, kad tuo atveju, kai Sutartį nutraukia gavėjas (šio ginčo kontekste - atsakovė), tuomet privaloma sumokėti nurodyto dydžio kompensaciją. Tačiau kompensacijos mokėjimui yra būtina dar viena sąlyga – nuo sutarties sudarymo turi būti praėjęs trumpesnis negu 12 mėnesių laikotarpis. Taigi tuo atveju, jeigu nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių arba jeigu sutartis nutraukiama ne gavėjo iniciatyva, kompensacija pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punktą negali būti taikoma.

Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 punkte reglamentuojama, kad kai gavėjas siekia pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį bendrųjų nuostatų 12.2 punkto pagrindu, gavėjas, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po to, kai davėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl ketinimo pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį, privalo sumokėti davėjui visus bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatytus mokėjimus (šiame punkte nenumatyta, kad kyla pareiga mokėti išankstinio Sutarties nutraukimo mokestį), taip pat įmokas iki Sutarties nutraukimo dienos, išankstinio Sutarties nutraukimo mokestį, jeigu jis taikomas pagal bendrųjų sąlygų 12.4 punktą, ir visus kitus pagal Sutartį nustatytus mokėjimus, įskaitant, bet neapsiribojant, Sutarties sudarymo mokestį, netesybas ir kt.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3273,05 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų, t. y. transporto priemonei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės, kaip nuomininko, teisės aktuose bei Sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, būtinas transporto priemonei atstatyti į tokią būklę, kokios ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir jį ginčija motyvuodama tuo, kad defektai egzistavo jau ir automobilio perdavimo jai laikotarpiu, taip pat reikalaujamos sumos už tariamą transporto priemonės remontą yra neadekvačios, neįvertinant automobilio amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo.

CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytos Sutarties 7.4.7. punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkama prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.

Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamos automobilio priežiūros, patyrė 3273,05 Eur žalą. Žalos faktą ieškovė įrodinėja nustatytais defektais ir poreikiu remontuoti automobilį, o patirtos žalos dydį grindžia tik vienu vieninteliu rašytiniu įrodymu – remonto sąmata Nr. MLM018.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal sutartį įsipareigojo nepabloginti automobilio techninės būklės (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.5 punktas); užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamai prižiūrimas, pasirūpinti reguliariu jo remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norinti užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamas naudoti (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.7 punktas); pasibaigus Sutarčiai, grąžinti automobilį tokios techninės būklės, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant automobilį, įvertinus normalų nusidėvėjimą per automobilio valdymo ir naudojimosi laikotarpį (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.6 punktas). Normalus nusidėvėjimas Sutarties bendrųjų nuostatų 1.1.15 punkte apibrėžtas kaip transporto priemonės techninės būklės ir/ar kitų savybių pasikeitimas, taip pat vertės mažėjimas ją naudojant išimtinai pagal transporto priemonės gamintojo/pardavėjo pateiktas transporto priemonės priežiūros ir naudojimo instrukcijas bei patarimus.

Grąžinamo automobilio būklės fiksavimo tvarka aprašyta Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkte, kuriame numatyta, kad jeigu transporto priemonės grąžinimo metu nenustatomi jokie akivaizdūs transporto priemonės išorės ir vidaus defektai, Šalys pasirašo Grąžinimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtina, kad transporto priemonės komplektacija ir techninė būklė atitinka sutarties reikalavimus. Jeigu grąžinimo atveju nustatomi akivaizdūs transporto priemonės išorės ar vidaus defektai, Grąžinimo-priėmimo akte davėjas nurodo transporto priemonės trūkumus. O Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte nustatyta, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenzijas dėl automobilio grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per šešiasdešimt dienų nuo grąžinimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkto nuostatų.

Aptartos Sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo, nutraukus Sutartį, grąžinti automobilį tokios būklės, kokios buvo perdavimo metu, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti automobilio naudojimo metu atsiradusių defektų, kurių negalima laikyti normalaus nusidėvėjimo pasekme, šalinimo išlaidas. Akivaizdžiai matomi nuomoto automobilio trūkumai pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 ir 11.8 punktus turėjo būti fiksuojami automobilio perdavimo metu, o nematomi vienašališkai pradinės kreditorės ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio grąžinimo akto pasirašymo.

Nors prie Sutarties sudarytame priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad perduodama transporto priemonė neturi kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, stabdžių sistemos bei salono apdailos ir įrangos, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų defektų, tačiau kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai kelia pagrįstų abejonių, kad automobilio perdavimo atsakovei metu jis iš tiesų neturėjo trūkumų arba kad ieškovės teigiami trūkumai atsirado laikotarpiu, per kurį automobiliu naudojosi atsakovė.

Pažymėtina, kad atsakovė su atsiliepimu į bylą pateikė įrodymus bei kartu nurodė aplinkybes, kad automobilio defektai paaiškėjo jau iškart po jo perdavimo atsakovei. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad jau 2023 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu informavo, jog įsijungė variklio gedimo lemputė, autoservise nustatytas neveikiantis EGR vožtuvas, neveikė šoniniai veidrodėliai bei parkavimo davikliai. Tokias atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie atsiliepimo pridėtas minimas 2023 m. sausio 8 d. elektroninis laiškas, taip pat praėjus nedaug laiko po automobilio perdavimo buvo atlikti ir kiti automobilio remonto darbai – pavyzdžiui, 2023 m. sausio 26 d. buvo keistas antifrizo (aušinimo skysčio) bakelis, kaip nurodyta UAB „Transmija“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje TR23 Nr. 3.

Be to, remonto sąmatoje nurodoma, kad priekinė keleivio sėdynė suplyšusi, reikalingas jos keitimas, tačiau toks defektas nenurodytas transporto priemonės grąžinimo-priėmimo akte, nors pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 11.7 punktą, transporto priemonės grąžinimo metu akivaizdūs transporto priemonės išorės ir vidaus defektai privalėjo būti fiksuojami grąžinimo akte. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2025 m. birželio 19 d. transporto priemonės grąžinimo-priėmimo akto, toks defektas šiame akte nenurodytas. Tai lemia išvadą, kad ieškovė prašo priteisti žalą už defektus, kurie nustatyti, nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos.

Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovė turėjo sutartinę pareigą prižiūrėti automobilį, rūpintis jo remonto ir kasdiene priežiūra. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, be to, nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Akcentuotina ir tai, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 403,49 Eur delspinigių sumą, į kurią įskaičiuoti ir 373,95 Eur delspinigiai už 167 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., taikant bendrųjų nuostatų 9.3 punkte numatytą delspinigių normą – 0,05 proc. per dieną.