- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- e2-520-1008/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03852-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- Omega Invest OU
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Renti“, "Arkamis", RENTI, KAUNO KAS
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vilijai Rukšėnienei, Jūratei Svobutienei, nedalyvaujant ieškovės Omega Invest OU atstovui advokato padėjėjui Andrejui Mokšinui, atsakovei J. Š. ir trečiųjų asmenų atstovams, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos ir netesybų išieškojimo, tretieji asmenys UAB „Renti“ ir UAB „Arkamis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Omega Invest OU kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. Š. 6159,12 Eur skolą, (3273,05 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų likutis, 1205,38 Eur neapmokėtas transporto priemonės nuomos mokestis, 340,00 Eur papildomos išlaidos, 937,20 Eur kompensacija ir 403,49 Eur netesybos (delspinigiai)), 139,00 Eur žyminį mokestį bei 320 Eur už atstovo teisinę pagalbą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. sausio 3 d. atsakovė ir UAB „Renti“ sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI03012023/0092, pagal kurią UAB „Renti“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei transporto priemonę AUDI Q7, valst(duomenys neskelbtini), transporto priemonės vertė 11380,00 Eur, laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe ją įsigyti, o atsakovė priėmė transporto priemonę iš pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinio atsiskaitymo pagal sutartį terminas 2028 m. sausio 3 d., tačiau sutartis buvo nutraukta 2025 m. birželio 19 d. Pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. periodinę Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI03012023/0092. Šiai dienai likusi skola susidaro iš 3273,05 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų, 1205,38 Eur neapmokėto transporto priemonės nuomos mokesčio, 340,00 Eur papildomų išlaidų, susijusių su transporto priemonės pargabenimu, 29,54 Eur delspinigių bei 937,20 Eur kompensacijos už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant sutartį buvo teigiama, jog automobilis yra geros techninės būklės, tačiau po kelių dienų paaiškėjo daugybė techninių gedimų, kurie akivaizdžiai prieštaravo deklaruotai automobilio būklei. Apie juos 2023 m. sausio 8 d. informavo el. paštu, nurodydama gedimas – dega variklio gedimo lemputė, autoservise nustatytas neveikiantis EGR vožtuvas, neveikiantys šoniniai veidrodėliai bei parkavimo davikliai. Todėl pati turėjo atlikti remonto darbus ir prašė kompensuoti remonto išlaidas, tačiau įmonė neatsiskaitė. Trišale sutartimi buvo sukurta situacija, kai nė viena sutarties šalis neprisiėmė aiškios atsakomybės už automobilio techninė būklę. Ilgą laiką mokėjo visas mėnesines įmokas, kurios buvo didelės, todėl per sutarties galiojimo laikotarpį realiai padengė automobilio rinkos vertę. 2025 m. birželio 19 d. automobilio paėmimo metu jis buvo važiuojantis, naudojamas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą, o skola tą dieną sudarė tik dviejų mėnesių įmokas, t. y. 1205,38 Eur. Ieškiniu prašomos priteisti papildomos sumos už remontą yra neadekvačios, neįvertinus automobilio amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo ir fakto, kad automobilis jau buvo perduotas su trūkumais.
Trečiasis asmuo UAB „Renti“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Sutarties 7.3.1 ir 7.3.7 punktais atsakovė įsipareigojo naudotis transporto priemone atidžiai ir rūpestingai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 11.5 punktu atsakovė įsipareigojo, pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovei neketinant įsigyti transporto priemonės, savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti transporto priemonę. Atsakovė įsipareigojo transporto priemonę grąžinti tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant transporto priemonę, įvertinus normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį. Atsakovė turėjo pareigą grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kokia ji buvo perdavimo atsakovei metu. Atsakovei pažeidus aukščiau aptartas prievoles, jai kilo prievolė atsakyti už tuos transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado atsakovei netinkamai valdant ir naudojant transporto priemonę. Atsakovei nesilaikant aukščiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų, „Renti“ kilo teisė reikalauti atsakovės padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atkurti transporto priemonės būklę. Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, transporto priemonės sutartyje nustatyta tvarka negrąžino. Nustačius transporto priemonės buvimo vietą, transporto priemonė 2025 m. birželio 19 d. autovežiu buvo pargabenta į automobilių aikštelę, esančią Gariūnų g. 49, Vilnius. Dėl transporto priemonės transportavimo „Renti“ patyrė 340,00 EUR išlaidų. Po transporto priemonės susigrąžinimo, vadovaujantis sutarties 11.8 punktu, transporto priemonei buvo atlikta išsami transporto priemonės techninės būklės patikra. Automobilių patikros ekspertas, atlikęs išsamią transporto priemonės techninės būklės patikrą, pateikė 2025 m. liepos 10 d. remonto sąmatą Nr. MLM018, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės detalių ir remonto darbų, taikomų atsakovei, kaina 3273,05 Eur. Taigi iš atsakovės perimta transporto priemonė buvo su defektais, kurių nebuvo transporto priemonės pardavimo atsakovei metu. Ieškovės prašoma priteisti kompensacijos už turto defektus suma yra ne transporto priemonės remonto darbų išlaidos, o transporto priemonei padaryta turtinė žala, atsiradusi dėl atsakovės, kaip nuomininko, teisės aktuose bei sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo. Transporto priemonės perdavimo atsakovei metu sudarytame Priėmimo – perdavimo akte Nr. PA03012023/0092 4 punkte šalys nurodė ir atsakovė savo parašu patvirtino, kad transporto priemonė defektų neturi. Pasirašydama sutartį, atsakovė patvirtino, kad patikrino transporto priemonės fizinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, atitiktį atsakovės poreikiams ir kitus atsakovei svarbius dalykus, susijusius su Transporto priemone. Atsakovė transporto priemonę išsirinko pati, pati ją apžiūrėjo ir išbandė, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo–priėmimo aktą bei sutartį ir savo parašu patvirtino, kad transporto priemonė atitinka atsakovės poreikius ir yra tinkama eksploatacijai.
Trečiasis asmuo UAB „Arkamis“ atsiliepimo byloje nepateikė.
Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Taip pat į teismo posėdį neatvyko ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovai, byloje gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta teismo posėdyje šiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 3 d. UAB „Renti“ ir atsakovė J. Š. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI03012023/0092, kurios pagrindu atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2028 m. sausio 3 d. buvo išnuomotas automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Šioje sutartyje numatyta, kad atsakovė kiekvieną mėnesį už transporto priemonės nuomą turi mokėti 468,60 Eur dydžio mėnesio įmoką.
Šiai nuomos sutarčiai įgyvendinti 2023 m. sausio 3 d. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS03012023/0092, kuria pardavėjas UAB „Arkamis“ pardavė pirkėjui UAB „Renti“ automobilį Audi Q7, kurį vėliau perdavė gavėjui – atsakovei, kaip tai numatyta prie šios sutarties sudarytame priėmimo-perdavimo akte. Akcentuotina, kad šiame transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte taip pat nurodyta, jog perduodama transporto priemonė neturi kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, stabdžių sistemos bei salono apdailos ir įrangos, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų defektų. Šias aplinkybes savo parašais patvirtino tiek pirkėjas ir pardavėjas, tiek gavėjas, t. y. atsakovė.
Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad Sutartis buvo nutraukta 2025 m. birželio 19 d., o 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties dėl reikalavimų perleidimo pagrindu ieškovė įgijo visas kreditoriaus teises, kylančias iš su atsakove sudarytos Sutarties.
Atsakovė ginčijo ieškinio reikalavimus, remdamasi tuo, kad automobilis jai perduotas su defektais, kurie paaiškėjo jau kelios dienos po automobilio perdavimo, todėl, atsižvelgiant į automobilio būklę, mokėjo per dideles nuomos įmokas, neatitinkančias rinkos sąlygų. Vertinant automobilio vertę rinkos sąlygomis, atsakovė yra sumokėjusi visą automobilio vertę, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo yra nepagrįstas. Taigi ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi pagal Sutartį ir ar privalo sumokėti visas ieškiniu prašomas priteisti sumas.
Vertindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad pradinė kreditorė UAB „Renti“ ir atsakovė sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, požymių (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnis).
Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš sudarant minėtą Sutartį atsakovė UAB „Renti“ pateikė 2023 m. sausio 3 d. paraišką, kurioje nurodyta, kad siekia sudaryti nuomos sutartį, kurios vertė – 11380,00 Eur. Kaip matyti iš Sutarties pagrindinių nuostatų 1 punkto, tokios vertės yra atsakovei pagal Sutartį perduotas automobilis Audi Q7. Be to, Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pradinė kreditorė įsipareigojo nupirkti gavėjo, t. y. atsakovės, nurodytą transporto priemonę ir perduoti ją valdyti ir naudotis visą Sutarties terminą. Taigi pradinė kreditorė UAB „Renti“ įsigijo būtent atsakovės pasirinktą transporto priemonę bei tinkamai įvykdė kitas savo prievoles pagal Sutartį, t. y. perdavė automobilį atsakovei, o atsakovė automobilį priėmė.
Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad gavėjas, t. y. atsakovė, įsipareigoja mokėti įmokas jų mokėjimo dieną, nurodytą pagrindinėse nuostatose. Kaip matyti iš Sutarties pagrindinių nuostatų 4.1-4.2 punkto, atsakovė įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 3-ios kalendorinės dienos mokėti nuomos mokestį, kurio dydis – 468,60 Eur per mėnesį. Taigi šalims sudarius Sutartį ir susitarus dėl tarpusavio įsipareigojimų, ieškovei kilo pareiga nupirkti atsakovės pasirinktą transporto priemonę ir ją perduoti atsakovei valdyti ir naudotis, ką ieškovė ir atliko tinkamai – ginčo byloje dėl to nėra. Tuo tarpu atsakovei, priėmus transporto priemonę, kilo pareiga tinkamai ir laiku mokėti mėnesines automobilio nuomos įmokas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė.
Kaip matyti iš 2025 m. liepos 14 d. UAB „Renti“ atsakovei siųsto elektroninio laiško, kuriuo informuojama apie Sutarties nutraukimą, neapmokėta pagal Sutartį suma sudaro 5785,17 Eur. Ir nors konkrečiai, kokios įmokos sudaro šią sumą, minėtame laiške nėra detalizuojama, tačiau ši aplinkybė patvirtina patį skolos egzistavimo faktą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog Sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimas egzistavo, neneigė ir pati atsakovė. Atsiliepimo į ieškinį IV dalyje atsakovė nurodė, kad 2025 m. birželio 19 d. iš jos paimant automobilį įsiskolinimas sudarė 1205,38 Eur, taigi tokiu būdu atsakovė sutinka, kad nuomos mokesčio skola Sutarties nutraukimo dieną egzistavo.
Kaip nurodyta ieškinyje, iš atsakovės prašoma priteisti būtent 1205,38 Eur dydžio neapmokėtą transporto priemonės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, taip pat į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo, ieškovės reikalavimas priteisti 1205,38 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki Sutarties nutraukimo 2025 m. birželio 19 d. iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 340,00 Eur išlaidas, patirtas už transporto priemonės pervežimą iš Akmenės r. į Vilnių. Byloje pateikta 2025 m. birželio 19 d. sąskaita faktūra Nr. 5R088 patvirtina, jog ieškovė už transporto priemonės pervežimą patyrė 340,00 Eur išlaidas. Atsakovė minėtų išlaidų neginčija, atsiliepimu patvirtino, jog 2025 m. birželio 19 d. 17:14 val. iš jos gyvenamosios vietos Akmenės rajone automobilis Audi Q7 buvo išgabentas.
Sutarties bendrųjų nuostatų 5.2. punktu šalys susitarė, kad gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu, taip pat transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas. Atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas 340,00 Eur išlaidas už transporto priemonės pervežimą, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 937,20 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui ir šį reikalavimą grindžia Sutarties 12.4 punktu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Sutarties 12.4 punktas numato, kad kai gavėjas siekia pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį ir grąžinti transporto priemonę davėjui bendrųjų sąlygų 12.2 p. pagrindu nepraėjus 12 (dvylikai) mėnesių nuo Sutarties sudarymo, gavėjui taikomas išankstinio Sutarties nutraukimo mokestis, kurio dydis yra lygus 3 (trijų) įmokų pagal Sutartį sumai arba iki Sutarties termino pabaigos likusių sumokėti įmokų sumai, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kiekvieną mėnesį mokėjo po 468,60 Eur sumą, todėl per Sutarties galiojimo laikotarpį sumokėtos įmokos iš esmės padengė realią šio automobilio rinkos vertę. Vis dėlto šiuo atveju su atsakovės pozicija nesutiktina, nes prašoma priteisti kompensacija ne pagal automobilio rinkos vertę. Kompensacija skaičiuojama pagal likusias iki Sutarties pabaigos nesumokėtas nuomos įmokas, todėl jos dydžiui ir pagrįstumo klausimui išspręsti svarbu yra ne automobilio vertė Sutarties nutraukimo dieną, o Sutartimi nustatytas mėnesinės nuomos įmokos dydis.
Vis dėlto, kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti 937,20 Eur kompensaciją grindžia aptarta Sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punkto nuostata. Šis Sutarties punktas numato, kad tuo atveju, kai Sutartį nutraukia gavėjas (šio ginčo kontekste - atsakovė), tuomet privaloma sumokėti nurodyto dydžio kompensaciją. Tačiau kompensacijos mokėjimui yra būtina dar viena sąlyga – nuo sutarties sudarymo turi būti praėjęs trumpesnis negu 12 mėnesių laikotarpis. Taigi tuo atveju, jeigu nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių arba jeigu sutartis nutraukiama ne gavėjo iniciatyva, kompensacija pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punktą negali būti taikoma.
Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2023 m. sausio 3 d., o nutraukta 2025 m. birželio 19 d., taigi praėjus ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad Sutarties 12.2 punkte numatyta, jog gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, nesant esminių Sutarties pažeidimų iš davėjo pusės, raštu apie tai įspėjęs davėją ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei įvykdęs Sutarties sąlygas, įskaitant, bet neapsiribojant, sumokėjęs išankstinio Sutarties nutraukimo mokestį (jei taikomas). Taigi šiuo konkrečiu atveju atsakovei nutraukiant Sutartį praėjus ilgesniam negu 12 kalendorinių mėnesių laikotarpiui nuo Sutarties sudarymo, toks mokestis atsakovei pagal bendrųjų sąlygų 12.2 punktą negalėjo būti taikomas.
Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 punkte reglamentuojama, kad kai gavėjas siekia pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį bendrųjų nuostatų 12.2 punkto pagrindu, gavėjas, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po to, kai davėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl ketinimo pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Sutartį, privalo sumokėti davėjui visus bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatytus mokėjimus (šiame punkte nenumatyta, kad kyla pareiga mokėti išankstinio Sutarties nutraukimo mokestį), taip pat įmokas iki Sutarties nutraukimo dienos, išankstinio Sutarties nutraukimo mokestį, jeigu jis taikomas pagal bendrųjų sąlygų 12.4 punktą, ir visus kitus pagal Sutartį nustatytus mokėjimus, įskaitant, bet neapsiribojant, Sutarties sudarymo mokestį, netesybas ir kt.
Taigi ir pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 punkto nuostatas išankstinio Sutarties nutraukimo mokėjimas siejamas su aplinkybe, ar šis mokestis taikomas pagal bendrųjų sąlygų 12.4 punktą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punktą toks mokestis atsakovei nebegalėjo būti taikomas, konstatuotina, jog atsakovei šiuo konkrečiu atveju nekilo pareiga mokėti tokio mokesčio. Todėl atsižvelgiant į visus šiuos išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 937,20 Eur kompensaciją pagal Sutarties 12.4 punktą yra nepagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3273,05 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų, t. y. transporto priemonei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės, kaip nuomininko, teisės aktuose bei Sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, būtinas transporto priemonei atstatyti į tokią būklę, kokios ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.
Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir jį ginčija motyvuodama tuo, kad defektai egzistavo jau ir automobilio perdavimo jai laikotarpiu, taip pat reikalaujamos sumos už tariamą transporto priemonės remontą yra neadekvačios, neįvertinant automobilio amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo.
CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytos Sutarties 7.4.7. punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkama prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.
Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamos automobilio priežiūros, patyrė 3273,05 Eur žalą. Žalos faktą ieškovė įrodinėja nustatytais defektais ir poreikiu remontuoti automobilį, o patirtos žalos dydį grindžia tik vienu vieninteliu rašytiniu įrodymu – remonto sąmata Nr. MLM018.
Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus; ar atsakovė padarė žalą ieškovei ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. Nenustačius bent vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal sutartį įsipareigojo nepabloginti automobilio techninės būklės (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.5 punktas); užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamai prižiūrimas, pasirūpinti reguliariu jo remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norinti užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamas naudoti (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.7 punktas); pasibaigus Sutarčiai, grąžinti automobilį tokios techninės būklės, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant automobilį, įvertinus normalų nusidėvėjimą per automobilio valdymo ir naudojimosi laikotarpį (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.6 punktas). Normalus nusidėvėjimas Sutarties bendrųjų nuostatų 1.1.15 punkte apibrėžtas kaip transporto priemonės techninės būklės ir/ar kitų savybių pasikeitimas, taip pat vertės mažėjimas ją naudojant išimtinai pagal transporto priemonės gamintojo/pardavėjo pateiktas transporto priemonės priežiūros ir naudojimo instrukcijas bei patarimus.
Grąžinamo automobilio būklės fiksavimo tvarka aprašyta Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkte, kuriame numatyta, kad jeigu transporto priemonės grąžinimo metu nenustatomi jokie akivaizdūs transporto priemonės išorės ir vidaus defektai, Šalys pasirašo Grąžinimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtina, kad transporto priemonės komplektacija ir techninė būklė atitinka sutarties reikalavimus. Jeigu grąžinimo atveju nustatomi akivaizdūs transporto priemonės išorės ar vidaus defektai, Grąžinimo-priėmimo akte davėjas nurodo transporto priemonės trūkumus. O Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte nustatyta, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenzijas dėl automobilio grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per šešiasdešimt dienų nuo grąžinimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkto nuostatų.
Aptartos Sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo, nutraukus Sutartį, grąžinti automobilį tokios būklės, kokios buvo perdavimo metu, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti automobilio naudojimo metu atsiradusių defektų, kurių negalima laikyti normalaus nusidėvėjimo pasekme, šalinimo išlaidas. Akivaizdžiai matomi nuomoto automobilio trūkumai pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 ir 11.8 punktus turėjo būti fiksuojami automobilio perdavimo metu, o nematomi vienašališkai pradinės kreditorės ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio grąžinimo akto pasirašymo.
Nors prie Sutarties sudarytame priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad perduodama transporto priemonė neturi kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, stabdžių sistemos bei salono apdailos ir įrangos, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų defektų, tačiau kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai kelia pagrįstų abejonių, kad automobilio perdavimo atsakovei metu jis iš tiesų neturėjo trūkumų arba kad ieškovės teigiami trūkumai atsirado laikotarpiu, per kurį automobiliu naudojosi atsakovė.
2025 m. birželio 19 d., taigi automobilio paėmimo iš atsakovės dieną, parengta Transporto priemonės grąžinimo-priėmimo akte nurodyti šie defektai: automobilis ir kėbulas purvini, yra 1 automobilio raktas, kapotas turi atsilupusį lako gabalą, dega variklio ir aušinimo skysčio klaidos; taip pat nurodyta „galinis kairės pusės sparnas“, tačiau nenurodant jokių konkrečių šios automobilio dalies defektų.
Pažymėtina, kad atsakovė su atsiliepimu į bylą pateikė įrodymus bei kartu nurodė aplinkybes, kad automobilio defektai paaiškėjo jau iškart po jo perdavimo atsakovei. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad jau 2023 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu informavo, jog įsijungė variklio gedimo lemputė, autoservise nustatytas neveikiantis EGR vožtuvas, neveikė šoniniai veidrodėliai bei parkavimo davikliai. Tokias atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie atsiliepimo pridėtas minimas 2023 m. sausio 8 d. elektroninis laiškas, taip pat praėjus nedaug laiko po automobilio perdavimo buvo atlikti ir kiti automobilio remonto darbai – pavyzdžiui, 2023 m. sausio 26 d. buvo keistas antifrizo (aušinimo skysčio) bakelis, kaip nurodyta UAB „Transmija“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje TR23 Nr. 3.
Kaip minėta, automobilio grąžinimo užfiksuoti tokie gedimai kaip prietaisų skydelyje degančios variklio ir aušinimo skysčio klaidos, iš esmės sutampa su atsakovės nurodytais dar 2023 m. sausio mėnesį egzistavusiais automobilio gedimais. Todėl akivaizdu, kad automobilio grąžinimo dieną nurodyti gedimai egzistavo jau automobilio perdavimo atsakovei metu, pradedant vykdyti Sutartį.
Minėtoje 2025 m. liepos 10 d. remonto sąmatoje Nr. MLM018 nurodyti šie automobilio gedimai: 1) variklio gaubtas – įrėžtas, reikalingas dažymas; 2) galinės dešinės pusės durys ir sparnas įrėžti ir įlenkti, todėl reikalingas dažymas ir remontas; 3) įrėžtas galinis bamperis, reikalingas dažymas; 4) nėra galinio valytuvo, kurį reikia įstatyti; 5) priekinė keleivio sėdynė suplyšusi, reikalingas jos keitimas; 6) automobilis pristatytas nešvarus, reikalingas plovimas ir siurbimas; 7) priekinėje dešinės pusės šakėje suplyšęs sailentblokas, todėl reikalingas keitimas; 8) pasilupę generatoriaus diržo kraštai, reikalinga jį keisti; 9) iš tepalo aušintuvo apačioje bėga antifrizas, todėl reikalingas remontas (antifrizo sistemos problema egzistavo jau nuo pat automobilio perdavimo atsakovei); 10) tepalo filtro korpusas kiauras, todėl reikalingas jo keitimas; 11) purkštukų dangteliai pilni tepalų, todėl reikalingas remontas; 12) aušinimo skysčio vamzdelis užteptas hermetiku, reikalinga jį keisti (aušinimo skysčio sistemos gedimai egzistavo jau automobilio perdavimo atsakovei laiku ar praėjus nedaug laiko po to); 13) turbina turi klibėjimą, todėl reikalinga remontuoti; 14) „intercooleris“ ir alsuoklis pilni tepalo, reikalingas jų remontas; 15) variklis stipriai tepaluotas, reikalingas plovimas.
Taigi remonto sąmatoje nurodyti kai kurie automobilio gedimai egzistavo jau automobilio perdavimo atsakovei metu arba Šalims vos tik pradėjus Sutartį vykdyti. Taip pat akcentuotina, kad kai kurie sąmatoje nurodyti gedimai, t. y. tie, kurie susiję su tepalo prasisunkimu ar kitų detalių pasidengimu tepalu, labiausiai tikėtina, yra EGR vožtuvo gedimo, kuris taip pat nustatytas dar automobilio perdavimo atsakovei laikotarpiu ir Sutarties vykdymo pradžioje, pasekmė. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog gedimai, kurie sąlygojo tepalo prasisunkimą ar kitų detalių pasidengimu tepalu, atsirado būtent dėl netinkamo atsakovės automobilio eksploatavimo ir laikotarpiu, kai automobilis buvo atsakovės žinioje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tinkamai įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Be to, remonto sąmatoje nurodoma, kad priekinė keleivio sėdynė suplyšusi, reikalingas jos keitimas, tačiau toks defektas nenurodytas transporto priemonės grąžinimo-priėmimo akte, nors pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 11.7 punktą, transporto priemonės grąžinimo metu akivaizdūs transporto priemonės išorės ir vidaus defektai privalėjo būti fiksuojami grąžinimo akte. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2025 m. birželio 19 d. transporto priemonės grąžinimo-priėmimo akto, toks defektas šiame akte nenurodytas. Tai lemia išvadą, kad ieškovė prašo priteisti žalą už defektus, kurie nustatyti, nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos.
Pažymėtina, kad aplinkybę, jog šie gedimai atsirado būtent atsakovės automobilio valdymo laiku ir yra atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo naudojimosi automobiliu, pasekmė, turi įrodyti ieškovė. Šiuo atveju ieškovė to nepadarė, nes ieškiniu tik deklaratyviai teigiama, jog gedimai atsirado tuo laikotarpiu, kai automobiliu naudojosi atsakovė, nepaneigiant byloje nustatytų aplinkybių, jog kai kurie gedimai egzistavo jau Sutarties sudarymo laiku, taip pat aplinkybių, kad gedimai fiksuoti nesilaikant Sutartyje numatytos defektų fiksavimo tvarkos.
Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovė turėjo sutartinę pareigą prižiūrėti automobilį, rūpintis jo remonto ir kasdiene priežiūra. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, be to, nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Akcentuotina ir tai, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis).
Todėl šiuo atveju nuomotojas, t. y. UAB „Renti“, turėjo pirminę pareigą Sutarties sudarymo metu perduoti tinkamą naudoti pagal paskirtį transporto priemonę, o atsakovės pareiga išlaikyti daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, yra antrinė pareiga, kylanti jau Sutarties vykdymo eigoje. Taigi byloje nustačius, kad UAB „Renti“ perdavė automobilį su jau egzistuojančias gedimais, šių gedimų šalinimo išlaidos negali būti perkeliamos atsakovei.
Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte buvo nustatyta davėjo teisė atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenziją dėl nustatytų nematomų automobilio trūkumų. Analogiška išlyga buvo įtraukta ir į 2025 m. birželio 19 d. Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo aktą (5 punktas). Tačiau nei Sutartyje, nei kituose su ja susijusiuose dokumentuose nėra sąlygų, kad vienašališkai atliktos automobilio apžiūros išvados turėtų išskirtinę įrodomąją galią, kilus ginčui tarp bendrovės ir atsakovės dėl automobilio trūkumų fakto.
Pabrėžtina, jog ieškovės pateikta automobilio remonto sąmata pati savaime negali pagrįsti automobilio trūkumų, jų susidarymo priežasties, kada šie trūkumai atsirado ir kokiu laikotarpiu. Sąmata savo esme nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, nes remonto sąmata Nr. MLM018 yra tik preliminarus dokumentas, kuriuo nustatomos orientacinės remonto darbų kainos – toks dokumentas niekaip nepatvirtina nei kad remontas iš tikrųjų kainavo būtent tokią sumą, nei kad būtent tokią sumą ieškovė realiai sumokėjo, nei kad remontas iš tikrųjų realiai buvo atliktas. Be to, net ir pačioje sąmatoje nurodyta, kad remonto kaina yra preliminari ir gali keistis dėl nenumatytų remonto darbų ir/arba detalių faktiškai atliekant transporto priemonės remontą.
Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja šalį tinkamai objektyviais įrodymais pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė prašo remonto išlaidas priteisti kaip žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tokio dydžio žalą ieškovė realiai ir faktiškai patyrė (PVM sąskaita-faktūra už atliktus remonto darbus, mokėjimo nurodymas, sutartys dėl remonto darbų ir pan.) ir kad atsakovė privalo juos apmokėti, nes faktiškai priteistinos žalos dydis turi apimti realius neteisėtais atsakovės veiksmais padarytus nuostolius.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų grindžia tik viena vienintele sąmata ir kitokių dokumentų, pagrindžiančių tiek šios sumos dydį, tiek jos realumą į bylą nepateikė. Todėl sąmatos duomenys objektyviai negali būti patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, byloje nepareikšta prašymų skirti ekspertizės, apklausti asmenų, kurie atliko automobilio apžiūrą bei nustatė trūkumus. Be to, byloje duomenų apie tai, kad atsakovei buvo sudarytos galimybės dalyvauti defektacijos nustatyme bei automobilio apžiūroje, ginčyti jos rezultatus ar suteikta galimybė pačiai atlikti automobilio patikrą Sutarties nutraukimo dieną, taip pat nėra.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Kadangi žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, taip pat atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo automobilio naudojimo kaip priežasties žalai atsirasti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3273,05 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 403,49 Eur delspinigių sumą, į kurią įskaičiuoti ir 373,95 Eur delspinigiai už 167 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., taikant bendrųjų nuostatų 9.3 punkte numatytą delspinigių normą – 0,05 proc. per dieną.
Vis dėlto pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 9.3 punktas numato 0,2 proc. dydžio delspinigius, taigi ieškiniu prašoma priteisti delspinigius, paskaičiuotus taikant sumažintą delspinigių normą. Kaip numatyta aptariamame 9.3 punkte, delspinigiai skaičiuojami nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Nors prie ieškinio nepridėtas atskiras delspinigių paskaičiavimas, tačiau pačiame ieškinyje ieškovė tiesiogiai nurodė, kad ši prašoma priteisti suma paskaičiuota nuo transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų ir neapmokėto transporto priemonės nuomos mokesčio sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, kad transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų reikalavimo ieškovė neįrodė, todėl atsakovei nekyla pareiga šią sumą apmokėti. Tai reiškia, kad teisėtai ir pagrįstai ieškovė gali reikalauti tik delspinigių sumos, paskaičiuotos nuo nesumokėtos nuomos mokesčių sumos.
Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių (netesybų) priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 29,54 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą iki reikalavimo perleidimo ieškovei, ir 100,65 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., t. y. 167 dienas, nuo pradelstos sumokėti nuomos mokesčių sumos (1205,38 Eur), taikant ieškiniu prašomą 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Iš viso iš atsakovės priteistina bendra 130,19 Eur delspinigių (netesybų) suma.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 1675,57 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2026 m. sausio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 459,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 139,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 320,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas šioje byloje patenkino 27,20 procentų (1675,57 Eur/6159,12 Eur x 100) ieškinio reikalavimų, išreikštų konkrečia pinigų suma, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 124,85 Eur (459 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos x 27,20 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568:
- 1205,38 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių eurų ir 38 ct) nuomos įmokų skolą;
- 340,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų) automobilio transportavimo išlaidas;
- 130,19 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų ir 19 ct) delspinigius;
- 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos 1675,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. sausio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Omega Invest OU, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,85 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.