Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovėms Jolantai Šiuparienei ir Ingridai Venckuvienei,

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovėms Simonai Poškienei, Gustei Tamulytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. B. (asmuo dėl kurio prašoma peržiūrėti teismo sprendimą), (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gydytoja psichiatrė Eugenija Nekrašienė teismo posėdyje nurodė, kad Ž. augo alkoholikų šeimoje, buvo socialiai apleistas, mokėsi pagalbinėje mokykloje, įgūdžių jis nelabai turi, pagalbos jam reikia. Jei būtų šeimoje augęs, jo socialiniai įgūdžiai būtų daug geresni. Teigė, jog gydytojas negali prognozuoti žmogaus elgesio ir neneigė, jog yra buvę elgesio sutrikimų, tačiau pastebėjo, jog pastaruoju metu Ž. B. yra emociškai stabilus, geranoriškas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, klauso patarimų, gydymą gauna minimalų, iš jos pusės gauna tik vaistų nakčiai, nekonfliktiškas, neturi polinkio alkoholiui, net kategoriškai prieš jį pasisako. Gydytojos vertinimu, minimalias teises Ž. B. galėtų turėti, tačiau yra rizika, kad jo nenuskriaustų, nes elgesyje spragų yra. Pastebėjo, jog Ž. B. elgiasi geriau nei sugeba tai pasakyti, kadangi yra kalbos problemų, minčių reiškimo. Jis geba tvarkingai dirbti, jam priežiūros nereikia, turi emocinį pasitenkinimą, dėl šio ribojimo panaikinimo – jis nori jaustis nepriklausomas, jo norai minimalūs, adekvatūs. Pati Ž. B. pažįsta nuo 2013 m., jis įsiklauso socialinių darbuotojų pastebėjimus, pamokymus. Nėra problemų Ž. B. išleisti į gyvenvietę, geba gyventi su kitais gyventojais, nekonfliktuoti, kas kitiems yra sudėtinga.

Liudytoja V. K.-K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Pagalbos priimant sprendimus specialistė, o Ž. B. pusantrų metų yra jos klientas. Paaiškino, kad Ž. B. lanko (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja sakė, kad jis buvo išreiškęs norą būti pripažintas veiksniu smulkių buitinių sandorių srityje. Jis pats norėjo, kad būtų peržiūrėta jo būklė ir ji įsijungė į tai kaip pagalbos specialistė. Smulkių buitinių sandorių sritį Ž. supranta, žino ir ja naudojasi. Jis pirko planšetę, telefoną. Dėl neveiksnumo jis pats negali disponuoti pinigais, tačiau su socialine darbuotoja susidarydavo sąrašą ir eidavo apsipirkti. Kiek likdavo pinigų nuo maisto produktų įsigijimo, tas lėšas taupė. Su socialinės darbuotojos pagalba žinojo, kiek turi susitaupęs. Šiuo metu Ž. B. dabar pats geba atsiskaityti banko kortele, yra išmokęs savo PIN kodą. Pastebėjo, jog jis tik dabar pradeda įgūdžius įgyti, kadangi iki tol visiškai neturėjo tokios galimybės. Ž. B. apie pinigų taupymą supranta, žino, kiek kas kainuoja, susiskaičiuoja. Yra kalbėję, kas yra lizingas, klausė jo apie norą įsigyti, bet jis sakė, kad jis nemokėtų. Atkreipė dėmesį, jog Ž. B. turi tvirtą charakterį, nepasiduoda įtakai, tačiau pastebėjo, jog gali būti, kad kažkuo pasitiki, bet po kurio laiko supranta, kad kažkas negerai ir gailisi.

Liudytoja G. L. teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2025 m. vasario mėnesio su Ž. dirba (duomenys neskelbtini). Ž. (duomenys neskelbtini) vadovauja skalbimo paslaugai, t. y. priima klientus, juos supažindina su paslauga, jis savarankiškai moka įdėti skalbinius, išimti, kai reikia, moka paprašyti pagalbos. Jis skaičiuoja, kalbasi su juo apie finansus, duoda jam uždavinius, renka gyvūnams pinigus, Ž. pinigus suskaičiuoja, atsakomybių pas jį daug, jis labai atsakingas, sąžiningai žiūri į savo darbą, moko kitus. Paaiškino, jog jei Ž. jai paskambina, visada paklausia, kaip sekasi skalbykloje, ar viskas išskalbta, stengiasi būti savarankiškas, primena kitiems apie renginius, jis yra vienas iš geriausių. Ji išmokė Ž. B. skaičiuoti stulpeliu dviženkliais skaičiais, tačiau su triženkliais skaitmenimis yra sudėtingiau. Jam sudėtingiau po kablelio sudėti centus, dešimt, dvidešimt trisdešimt eurų sudėtų, bet pavyzdžiui 98 jam būtų sudėtingiau, kur dešimtis perlipa. Pastebėjo, jog kai Ž. susikaupia, gerai skaičiuoja, o kai pasimeta – klysta. Per visą bendravimo laikotarpį pastebėjo, jog yra ryškus pokytis, jis suskaičiuoja centus, tampa atviresnis, daugiau pasisako, nebijo, pasako problemas. Pastaruosius tris mėnesius daug kalbėjo apie paskolas, lizingus, delspinigius, jis išmoko informaciją, bet pasakius eiti pasiimti, jis nesuprastų, tačiau jau yra išmokęs, kad duomenų kortelės neteikti, paskolos neimti. Pastebėjo, kad Ž. su kitais dalyviais turi labai gerą ryšį, nebuvo mačiusi, kad susipyktų, pagarbiai kreipiasi į darbuotojas, jis yra tas asmuo, kuris ramina. Supranta, kad gyvūnams renkami pinigai yra ne jo, o pasitaikius atvejui, kuomet buvo radęs ant grindų pinigus, juos atnešė jai ir grąžino, tačiau sau nepasisavino.

Liudytoja A B. teismo posėdyje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinių globos namų socialinė darbuotoja. Paaiškino, kad Ž. B. yra paskirtas socialinis darbuotojas, kuris kartu su juo eina į parduotuvę ir jis apsiperka. Ž. yra malonus, mėgstantis su visais bendrauti, nekonfliktiškas, negeria, įspėja kitą gyventoją, kuris yra išgėręs. Ji eina su juo apsipirkti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę arba nuvažiuoja į Akropolio Maksimą Šiauliuose. Apsiperka dažniausiai kartą per mėnesį, dažniausiai pats išsirenka prekes, ką nori, pats nusipirko televizorių, planšetę, telefoną, pats išreiškė norą, taupė pinigus. Pats sakė, kad neis tą mėnesį į parduotuvę, nes nori nusipirkti televizorių, arba jei eina, perka pačius būtiniausius dalykus – cigaretes, kavą, šiek tiek maisto. Pirkdamas prekes, Ž. pasako, žiūri, kiek kas kainuoja, ir pasiima prekes kainuojančias pigiau. Iš gėrimų perka Coca Colą, stipriųjų gėrimų neperka, nėra mačiusi išgėrusio, nemano, kad pats pirktų alkoholį. Jei Ž. būtų pripažintas veiksniu, mano, kad jis kortelėje esamų pinigų likutį galėtų pasitikrinti parduotuvėje. Mano, kad Ž. paprašytas kitų asmenų iš savo pinigų kitiems nieko nepirktų. Naudotis bankomatu pati Ž. mokė, tačiau mano, kad prie bankomato gal dar šiek tiek jam pagalbos reikėtų.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė Gustė Tamulytė teismo posėdyje nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. buvo parengta išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Atliekant vertinimą, buvo padaryta išvada, kad Ž. B. iš dalies geba pasirūpinti savimi asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje. Ž. B. monetas ir pinigų kupiūras pažino, atliko nesudėtingus aritmetinius veiksmus, teisingai atsakė į klausimus, susijusius su banko kortele, žinojo savo PIN kodą, bet jai neįvardijo, žinojo, kur galima išsiimti banko kortelę, nurodė, kad pasibaigus kortelės galiojimui, greičiausiai kreiptųsi į banką, galėjo ganėtinai tiksliai įvertinti jo perkamų prekių kainas, ką galėtų nusipirkti už tam tikrą pinigų sumą, teisingai nurodė, kiek gauna iš (duomenys neskelbtini). Apie komunalines paslaugas žinių neturėjo, todėl vertinta, kad iš dalies geba suvokti savo veiksmus šioje srityje. Tačiau su juo užsiimant, jį mokant komunalinių paslaugų srityje, jis gebėtų pilnai sumokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (CPK 469 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichikos būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichikos ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienoje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas). Asmens psichikos liga ne visuomet turi lemti teismo sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-177-797/2017 nuspręsta pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-363-362/2006 ir pripažinti Ž. B. neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu; asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2914-810/2009 neveiksnaus Ž. B. globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini) pensionatas).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-177-797/2017, kuriuo Ž. B. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityje, bei pripažinti Ž. B. veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas).

Kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės parengtą 2025 m. rugsėjo 17 d. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. NK-112, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad Ž. B. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). Ši išvada padaryta atsižvelgiat į tai, kad Ž. B. geba savarankiškai pasirūpinti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiu su smulkiais buitiniais sandoriais, tokiais kaip maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas, tačiau stokoja žinių apie komunalines paslaugas ir mokėjimo už jas tvarką – vyrui niekada neteko susidurti su šia sritimi. Prieš patenkant į socialinės globos įstaigą tuo pasirūpindavo tėvai, o šiuo metu jam tai neaktualu. Teismo posėdžio metu vertinimą atlikusio išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė patvirtino, kad vien dėlto, kad Ž. B. neturėjo žinių apie komunalines paslaugas, todėl buvo įvertintas, kad tik iš dalies geba suvokti savo veiksmus turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Tačiau nepaisant to, išvadą teikiančios institucijos atstovė teigė, kad Ž. B. mokant komunalinių paslaugų srityje, jis gebėtų pilnai sumokėti mokesčius.

Suinteresuoto asmens psichinei būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. gegužės 12 – birželio 4 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-119/2026 išvadoje nurodyta, kad Ž. B. serga (duomenys neskelbtini). Ž. B. psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Dėl savo psichikos sveikatos būklės Ž. B. gali iš dalies suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichikos sveikatos būklės Ž. B. negali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šioje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu bei asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad po Ž. B. 2017 m. sausio 10 d. – 2017 m. vasario 6 d. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės dinamikoje jo psichikos būklė pakito nežymiai, išliko (duomenys neskelbtini), tačiau dalinai pagerėjo jo socialinė adaptacija, darbiniai, savarankiškumo įgūdžiai. Ekspertinio tyrimo metu tiriamajam nustatyta vidutinio protinio atsilikimo simptomatika: kontaktas prasmingas, orientuotas vietoje, laike, savyje, mąstymas konkretus, menko produktyvumo, skurdokas, ambivalentiškas, bendrosios ir akademinės žinios labai menkos, blogi skaičiavimo įgūdžiai, socialinė orientacija ribota, interesų ratas siauras, buitinis, emocijos primityvios, asmenybė nebrandi, primityvoka, atmintis silpna, mechaninė, intelektas defektinis, kliniškai atitinka vidutinį protinį atsilikimą. Apibendrinus psichologinio įvertinimo rezultatus, išvadoje teigiama, jog Ž. B. intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, vidutinio protinio atsilikimo diapazone. Atlikdami tyrimą, ekspertai fiksavo, kad bendrosios ir akademinės žinios labai menkos, sunkiai geba skaičiuoti mintinai net ir dvidešimties ribose, nors to nepripažįsta, atmintis silpna, mechaninė, dėmesio koncentracija apsunkinta, savo būsenai kiek stokojantis kritikos, pastebėta, kad tiriamasis nepažįsta skaičių (sako „penki“, o rodo „aštuonis“), skaito su klaidomis, kad iškraipo žodžius – nepastebi, perskaityto teksto prasmės nesupranta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje (nagrinėtinu atveju vertinant priešingai – pripažįstant asmenį veiksniu/ribotai veiksniu), be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimų atlaisvinimo būtinybę konkrečioje gyvenimo srityje, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs ir kitus bylos duomenis, išklausęs pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens Ž. B., jo atstovės, jo globėjo atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės, gydytojos psichiatrės ir liudytojų nuomonę/poziciją, pastebi, kad nepaisant teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktos išvados, kad tiriamasis gali tik iš dalies suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, teismo posėdyje apklausti asmenys visi vienodai tvirtino, kad šio srityje, t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas), suinteresuotas asmuo Ž. B. turėtų būti pripažintas visiškai veiksniu, kadangi šioje srityje jis geba savarankiškai veikti.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, asmenų teiktus paaiškinimu, vertina, jog Ž. B. gebėjimas pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus būtent asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas), srityje yra patobulėjęs. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytinas faktines aplinkybes: Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro išvadoje nurodyta, kad Ž. B. žino Lietuvoje galiojančią valiutą, pažįsta pinigus, pats apsipirkinėja (vyksta kartu su socialine darbuotoja), suvokia pinigų vertę, geba įvertinti, ką galima nusipirkti už turimą pinigų sumą, ir žino jam aktualių prekių kainas, moka naudotis banko kortele, žino jos PIN kodą ir žino, iš kurio banko kortelė gauta. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Be to, Ž. B. teismo posėdyje pats paaiškino, kaip jis atsiskaito banko kortele, kaip išsiimtų pinigų iš bankomato, žinojo, kad reikia banko kortelės PIN kodą saugoti paslaptyje, tvirtino pinigų neskolinsiąs, žino, kiek pinigų gauna per mėnesį, kiek praeitą mėnesį išleido, kiek buvo susitaupęs, paaiškino kokiu būdu reikia pinigus taupyti ir t. t. Nors teismo posėdyje skaičiuodamas didesniais skaičiais Ž. B. ir darė aritmetinių klaidų, tačiau kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoja G. L., dirbanti su Ž. B. (duomenys neskelbtini), ji moko Ž. B. skaičiuoti, duoda jam uždavinius, išmokė jį skaičiuoti stulpeliu dviženkliais skaičiais, su triženkliais sudėtingiau, kai susikaupia, jis gerai skaičiuoja, kai pasimeta – klysta, matosi ryškus pokytis, centus suskaičiuoja, Ž. suskaičiuoja gyvūnams renkamus pinigus. Gydytoja psichiatrė teismo posėdyje tvirtino, kad Ž. B. augo alkoholikų šeimoje, buvo socialiai apleistas, dėl ko jo socialiniai įgūdžiai yra prastesni, tačiau jo elgesys yra geresnis nei jis sugeba pasakyti, nes yra kalbos, minčių reiškimo problemų. Tuo tarpu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Pagalbos priimant sprendimus specialistė V. K.-K. teismo posėdyje nurodė, kad tik jai pradėjus bendradarbiauti su globos namais dėl Ž. B.pripažinimo veiksniu minėtoje srityje, jam pradėjo duoti banko kortelę, iki tol asmuo neturėjo galimybės su ja atsiskaityti, jis tik dabar pradeda šiuos įgūdžius įgyti. Liudytoja (duomenys neskelbtini) socialinių globos namų socialinė darbuotoja A. B., einanti kartu su Ž. B. apsipirkti, teismo posėdyje nurodė, kad ji mokė Ž., kaip naudotis bankomatu, tačiau mano, kad prie bankomato gal dar šiek tiek jam reikėtų pagalbos. Esant apklaustų liudytojų paaiškinimams, kad su Ž. B. yra dirbama, o jis mokosi ir vis įgyja naujų įgūdžių, kurių iki šiol neturėjo/nebuvo galimybės ugdyti (ugdytis), sprendžia, jog nepaisant teismo posėdyje padarytų skaičiavimų klaidų (kur teismas atsižvelgia, jog pats dalyvavimas teismo posėdyje galėjo kelti stresą Ž. B., o pastarasis galėjo trukdyti jam susikaupti ir pan., galimai nepakako laiko apgalvoti atliekamam veiksmui ir t.t.), Ž. B. galėtų ir gebėtų pats savarankiškai veikti atliekant smulkius finansinius sandoriu, t. y. apsiperkant maisto produktus ir/ar įsigyjant kitas kasdienio poreikio prekes. Juolab, socialiniai darbuotojai ar kiti asmenys tiesiogiai dirbdami su Ž. B., ir toliau gali teikti paslaugas, jį ugdant, labiau akcentuojant ir siekiant užpildyti Ž. B. galimai turimas spragas, nepakankamai suformuotus įgūdžius būtent asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas), srityje.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes ir proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad nors Ž. B. dėl lėtinio psichikos sutrikimo ir socialinės aplinkos, kurioje jis augo ir gyveno, yra skaičiavimo, skaitymo, suvokimo spragų, turintis silpnesnę, mechaninę atmintį, apsunkintą dėmesio koncentraciją, tačiau, su juo yra nuolat dirbama, Ž. B. nuolat yra teikiama socialinių darbuotojų pagalba, tobulinami jo skaičiavimo, socialiniai įgūdžiai, finansinis raštingumas, teigiama, jog matomas progresas, be to, gydytojos psichiatrės teigimu – pripažinus asmenį veiksniu, socialiniai darbuotojai ir toliau asmenį globoja, pataria, kalba su asmeniu. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dalinai pagerėjo Ž. B. socialinė adaptacija, darbiniai, savarankiškumo įgūdžiai, vyras dirba, žino, kiek atlyginimo gauna už valandą, per mėnesį. Teismo posėdyje apklaustų proceso dalyvių Ž. B. vertinamas kaip nekonfliktiškas, mandagus, atsakingas, įsiklausantis į patarimus, stengiasi būti savarankiškas, sąžiningai žiūrintis į savo darbą, dalijantis kitiems patarimus, raminantis konfliktinės situacijose, savo darbinėje aplinkoje tampa atviresnis, daugiau pasisako, nebijo ir pasako problemas. Gydytoja psichiatrė teismo posėdyje tvirtino, kad Ž. B. geba tvarkingai dirbti, jam priežiūros nereikia, turi emocinį pasitenkinimą, nėra problemų jį išleisti į gyvenvietę, o panaikinant ribojimą smulkių buitinių santykių srityje – Ž. B. nori jaustis nepriklausomas, jo norai minimalūs, adekvatūs. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė R. B. teismo posėdyje teigė, kad jei Ž. B. būtų pripažintas veiksniu prašomoje srityje, jam iš pradžių būtų teikiama pagalba, darbuotojai stebėtų, kad jis viską išmoktų. Be to, Ž. B. pats teismo posėdyje tvirtino, kad jei, pripažinus jį veiksniu šioje srityje, jam reikėtų pagalbos, jis priimtų socialinių darbuotojų patarimus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir juridinis pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, todėl panaikintina Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-177-797/2017 dalis ir Ž. B. pripažintinas veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susiję su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas).

Pastebėtina, kad kas mėnesį Ž. B. galima disponuoti suma nėra didelė – šiai dienai tai sudaro apie 180 Eur. Kadangi jis gyvena socialinės globos namuose ir yra aprūpinamas gyvenamąja vieta, maistu, medikamentais, būtiniausiais jo poreikiams tenkinti reikalingais daiktais ir pan., todėl pripažinimas veiksniu pareiškime nurodytoje srityje neturės neigiamų pasekmių jo sveikatos būklei, pagrindinių poreikių patenkinimui. Priešingai – veiksnumo ribojimo panaikinimas šioje srityje Ž. B. leis pačiam priimti sprendimus, taip didinant asmens savivertę, savarankiškumo pojūtį, užtikrins didesnę psichinę negalią turinčio asmens integraciją į visuomenę. Juolab, nagrinėtinu atveju, teismo vertinimu, esama situacija yra kiek kontroversiška, t. y. asmuo, pagal savo galimybes, geba dirbti, atsakingai atlikti darbines funkcijas, už atliktą darbą gauna atlyginimą, tačiau, kitų veiksmų, be kitų asmenų pagalbos, atlikti negali - asmuo savo uždirbtų pinigų savarankiškai išleisti smulkiems buitiniams poreikiams ar savo poreikių patenkinimui (nusiperkant ledų, limonado, cigarečių ir pan.) negali dėl esamo asmens pripažinimo neveiksniu konkrečioje srityje.

Komunalinių mokesčių mokėjimas Ž. B. yra neaktualus, todėl teismas nematė pagrindo papildomai spręsti dėl komunalinių mokesčių mokėjimo įtraukimo į sritį, kurioje sprendžiamas asmens veiksnumo ribojimo panaikinimo klausimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė R. B. teismo posėdyje nurodė, kad jų įstaigoje neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims yra taikoma ta pati tvarka dėl asmens piniginių lėšų naudojimo, t. y. asmeniui yra skiriamas socialinis darbuotojas, atsakingas už to asmens finansus, socialinis darbuotojas atidaro tam asmeniui banko sąskaitą, išima kortelę ir elektroninę bankininkystę, pagal gyventojo poreikius gyventoją apiperka, kito mėnesio pradžioje paima banko išrašą už praeitą mėnesį, nes reikia sutikrinti asmens išlaidas. Komisijos (pareiškėjos) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad buvo diskusija, kaip galėtų keisti šią tvarką, jei asmuo būtų pripažintas ribotai veiksniu toje srityje, kaip tuo metu vyktų apsipirkimas – gal būt asmuo turėtų aptarti su socialiniu darbuotoju pirkinius, gal pirkinių kvitus turėtų parodyti, įstaigos tvarkos būtų koreguojamos, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė teismo posėdyje tvirtino, jog nematanti poreikio įstaigoje esamos tvarkos keisti.

Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens teisinis statusas, teisių ir pareigų apimtys nėra vienodos. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus nustatoma globa, paskiriamas globėjas, o ribotai veiksniam asmeniui nustatoma rūpyba, skiriamas rūpintojas (CK 3.238, 3.239 straipsniai). Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Tuo tarpu rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, teisiniu reguliavimu įtvirtinami akivaizdūs globėjo ir rūpintojo teisinės padėties skirtumai, jų veikimo sritys nėra vienodos, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinga ir sąžininga taikyti vienodą piniginių lėšų naudojimo tvarką skirtingus teisinius statusus turintiems asmenims (CPK 178, 185 straipsniai).

(duomenys neskelbtini) socialinės globos namų nuostatų (toliau tekste – ir nuostatos) 17 punkte įtvirtinta, jog globos namų veikla grindžiama viešumo, bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo, prieinamumo, teisėtumo, socialinio teisingumo, tinkamumo, veiksmingumo ir visapusiškumo, nešališkumo, adekvatumo, pokyčių žmoguje skatinimo principais.

Taigi, šios civilinės bylos kontekste, teismas pastebi, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, kaip institucija atliekanti globėjų/rūpintojų pareigas, turėtų ieškoti naujovių ir veiksmingų būdų, vadovaujantis minėtų nuostatų 17 punktu, atsižvelgiant į globėjo ir rūpintojo teisinės padėties skirtumus, imtis priemonių, siekiant sudaryti tam tikrą aplinką ir sąlygas asmenims veikti savarankiškai, kiek tai leidžia asmens (ne)veiksnumo ribojimas.

Suinteresuoto asmens Ž. B. atstovė teismo posėdyje kėlė klausimą dėl veiksnumo ribojimų peržiūrėjimo ir kitose Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-177-797/2017 nurodytose srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu; asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Nei Komisija, nei teismo ekspertai pokyčių šiose srityse neįžvelgė, globėjo atstovė teigė, kad kitų sričių peržiūrėti nereikia, nes nemano, kad kitose srityse Ž. B. galėtų būti bent iš dalies savarankiškas. Pats suinteresuotas asmuo Ž. B. taip pat neišsakė poreikio šias sritis peržiūrėti. Teismo posėdyje nurodė, kad nežinantis, nuo ko gauna vaistus, tabletes jam įdeda į delną, žino kur ir kada dirba gydytoja, tačiau, kaip nurodė teismo ekspertai, savo būsenai jis yra kiek stokojantis kritikos. Išklausius byloje dalyvavusius asmenis, galima vertinti, kad Ž. B. galimai galėtų suvokti poreikį gydytis fizines ligas ir negalavimus (pvz. kai ką nors skauda) – žino, kur dirba gydytoja, vartoja jam į delną įdedamus vaistus, tačiau tai neleidžia spręsti, kad jis turi pakankamą supratimą apie savo psichikos sveikatos būklę bei suvokia poreikį ją gydyti ar esant reikalui kreiptis pas specialistus papildomos pagalbos, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl galimo ribojimų švelninimo šioje srityje. Dėl Ž. B. turimas žinias apie lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymą matyti, kad Ž. B. nežino, kokios tai sutartys. Liudytoja G. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastaruosius tris mėnesius daug kalbėjo apie paskolas, lizingus, delspinigius, nurodė, kad Ž. B. išmoko informaciją, bet pasakius eiti pasiimti kreditą, jis nesuprastų, tik yra išmokęs, kad tai negerai, ir išmokęs, kad duomenų kortelės neteikti, paskolos neimti, tačiau nesupranta, kuo skiriasi lizingas ir paskola. Taigi siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus šioje srityje, kad nebūtų pasinaudota jo psichine būkle, teismas, nagrinėtinu atveju, nenustatė poreikio ir šioje srityje vertinti ribojimo peržiūrėjimą/naikinimą, todėl plačiau nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 469 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-177-797/2017 dalį ir pripažinti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų ir kitų kasdienių prekių įsigijimas).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.