Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimo teikimas dėl nuteistajam S. P. paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir S. P. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. rugsėjo 1 d. Į bausmės laiką nutarta įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendį. Skundu Šiaulių apygardos teismui nuteistasis S. P. prašo jam skirtas bausmes subendrinti, kaip tai numato BK 63 straipsnio 2 dalis. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimai yra analogiški, yra nusikaltimų sutaptis, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu skirta bausmė turėjo apimti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu skirtą bausmę. Taip pat nurodo, kad jau būnant kalėjime, jam gimė vaikas, ši aplinkybė, priimant skundžiamą nutartį dėl bausmių subendrinimo, teismui nebuvo žinoma. Atsiliepimų į nuteistojo S. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).

Susipažinus su nuteistojo S. P. skundu, pateiktos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jo atžvilgiu buvo nesubendrinti du nuosprendžiai:

5.1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 7 mėnesiai ir 28 dienos laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendį ir laikinajame sulaikyme išbūta viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

5.2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. P. pripažintas recidyvistu. Šio nuosprendžio priėmimo metu minėtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo teisinio pagrindo subendrinti abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Pagal teismų praktiką, jei, priėmus nuosprendį, teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką (veikas), paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014).

Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, bendrindamas bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis, kurios reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.

Kaip minėta, S. P. atžvilgiu buvo likę du tarpusavyje nesubendrinti nuosprendžiai: Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendis, kuriuo S. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir jam skirta 3 metų 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė; taip pat Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, kuriuo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, S. P. skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra išbendrinamos, o sprendžiama tik dėl pagal abiejuose nuosprendžiuose subendrintų bausmių naujo bendrinimo.

Skundu nuteistasis prašė, bendrinant jam skirtas bausmes, taikyti bausmių apėmimo būdą, kaip tai numato BK 63 straipsnio 2 dalis, kadangi, jo teigimu, padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos, yra sutaptis. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

9.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip dviejų ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų padarymas, kai nėra procesinių kliūčių už jas persekioti. Pabrėžtina, kad realiosios ir idealiosios sutapties sąvokos BK nėra išsamiai atskleistos, todėl jų rūšis nustatoma vertinant konkrečios bylos aplinkybes. Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse.

9.2. Nors S. P. abiem bendrintinais nuosprendžiais nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, tačiau nusikalstamų veikų sutapties konstatuoti nėra pagrindo. Visų pirma, vėlesniu (2025 m. gruodžio 17 d.) nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal 284 straipsnį, o ankstesniu (2025 m. spalio 9 d.) nuosprendžiu jis nuteistas pagal tris BK straipsnius (BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 187 straipsnio 3 dalį); tarp padarytų nusikalstamų veikų yra didelis, t. y. vienerių metų laiko tarpas (2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už veiką, padarytą 2024 m. birželio 29 d., o 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas už veiką, padarytą 2025 m. birželio 10 d.), be to, veikos padarytos prieš visiškai skirtingus nukentėjusiuosius. Be kita ko, pažymėtina, jog net ir konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bausmių apėmimas taikomas tik esant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais (t. y. kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam S. P. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai netaikė bausmių apėmimo būdo.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes S. P. teisingai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir bausmes, paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas prie subendrintos griežtesnės 3 metų 7 mėnesių 28 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pridėjo dalį (3 mėnesius) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, kontatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo minimalią, BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą, laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 3 mėnesius, todėl nuteistajam S. P. pridėti dar mažesnę bausmės dalį nėra pagrindo.

Nuteistasis skundu taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jam gimė vaikas, o šios aplinkybės teismas, bendrindamas jam skirtas bausmes nežinojo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog abu bendrintini nuosprendžiai yra įsiteisėję – jų teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka, todėl abu yra privalomi ir vykdytini. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas bausmių, skirtų nuteistojo atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, bendrinimo klausimas, todėl aukštesnysis teismas bausmės švelninimo klausimo nesprendžia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, S. P. skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį, t. y., nustačius, kad bausmės buvo subendrintos teisingai, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, S. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.