Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį, apeliantė R. P. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti byloje papildomą sprendimą – priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo T. J. 508,2 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde apeliantė teigė, kad dėl žmogiško faktoriaus nulemtos klaidos ieškovės bylinėjimosi išlaidos į bylą laiku nebuvo pateiktos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, į situaciją pasižiūrėjo formaliai ir neįvertino, jog kiekviename darbe gali pasitaikyti klaidų. Nurodė, kad ieškovė visas sąskaitas yra apmokėjusi dar iki sprendimo priėmimo, todėl ji turi pilną teisę iš atsakovo reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo bylinėjimosi išlaidų klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį papildomas sprendimas gali būti priimtas, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad sprendimas už akių byloje priimtas 2026 m. balandžio 15 d. 2026 m. gegužės 13 d. ieškovės atstovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kartu pateikdama sąskaitų ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas (ieškinio parengimą) Nr. SMO-001197 R. P. apmokėta 2025 m. lapkričio 21 d., 2026 m. sausio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas (prašymo parengimas teismui dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimas) Nr. SMO-001219 R. P. apmokėta 2026 m. sausio 28 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 22 d., ieškinio parengimo data taip pat 2025 m. gruodžio 22 d.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi, suėjus terminui teismui priimti sprendimą už akių, nepranešant apie tai šalims, sprendimas už akių buvo priimtas 2026 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė niekaip nelėmė ieškovės pareigos ir galimybių laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nes akivaizdu, kad ieškovė šiuos įrodymus turėjo pateikti iki sprendimo už akių priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė neneigia, jog ji privalėjo savalaikiai domėtis bylos eiga ir joje priimamais procesiniais sprendimais, tačiau kaip nurodė, dėl žmogiško faktoriaus nulemtos klaidos ieškovės bylinėjimosi išlaidos į bylą laiku nebuvo pateiktos, nors įrodymus apie patirtas išlaidas turėjo ir galėjo juos pateikti kartu su ieškiniu ar vėliau teikiant prašymą dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik ieškovo prašymu, todėl, reikšdama tokį prašymą ir atstovaujama profesionalios teisininkės - advokato padėjėjos ieškovė neabejotinai suvokė savo procesines pareigas ir jų įvykdymo terminus (tarp jų ir pareigą laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą laikėsi nuoseklios apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1721-153/2013; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-529-436/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1161-275/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-335-450/2018, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-7-560/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-942/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir situaciją.

Įvertinus tai, jog sprendimo už akių priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėsimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymu. Būtent tokio procesinio rezultato (sprendimo už akių priėmimo) šioje byloje siekė ieškovė, todėl, įvertinusi šias aplinkybes, turėjo teisę ir galėjo teismui iki sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas su jas pagrindžiančiais įrodymais. To nepadariusi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu bei nenustačius jokių objektyvių kliūčių ieškovei tą padaryti laiku, ji prarado įstatymo jai suteiktą teisę į išlaidų atlyginimą.

Taip pat minėta, jog pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 str.). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Ieškovė nurodė, kad dėl didelio užimtumo jos atstovė ne tik pamiršo į bylą pateikti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, bet ir laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 20 d. iki 2026 m. gegužės 4 d. atostogavo, todėl negalėjo laiku pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovei ir nepateikus prašymo atnaujinti praleistą terminą kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismas analizavo termino dėl prašymo priimti papildomą sprendimą praleidimo priežastis ir sprendė, kad ieškovės atstovės nurodytos priežastys nėra reikšmingos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei palankus teismo sprendimas buvo priimtas 2026 m. balandžio 15 d. Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovės atstovė pateikė 2026 m. gegužės 13 d., t. y. praleidus terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atstovės nurodyta termino praleidimo priežastis (ieškovės atstovės atostogos) yra laikytina nesvarbia. Kaip nustatyta byloje, ieškovė buvo atstovaujama advokato padėjėjos, teismų procesiniai sprendimai jai išsiųsti savalaikiai, domėdamasi bylos eiga ir savo procesinėmis teisėmis, ji kaip būdama atidi ir rūpestinga akivaizdžiai turėjo suprasti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas pagal jos pareikštą prašymą nebus išspręstas, nes nebuvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai į civilinę bylą, t. y. apmokėjimo kvitai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo objektyvią galimybę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo savalaikiai, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nėra nustatyta, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui prašymas atnaujinti praleistą terminą kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nebuvo, tik nurodytos praleidimo priežastys. O kaip minėta šioje nutartyje, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 str.).

Pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str.). Šiuo atveju jokių svarbių priežasčių nėra nustatyta, jos nėra nurodytos ir atskirajame skunde.

Apeliantės argumentai, kad ji procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, o jos atstovė dėl didelio užimtumo ir žmogiškosios klaidos laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes ieškovė, kaip minėta, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo ir turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, procesinių dokumentų įteikimą ir terminus, teismo sprendimo už akių priėmimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo už akių priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, svarbia aplinkybe laiko faktą, kad, kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dar iki civilinės bylos iškėlimo ir žymiai anksčiau nei byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl ieškovė turėjo realias galimybės pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos, o ir svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės R. P. atskirojo skundo netenkinti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.