- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- e2-2781-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07486-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- N. Astrauskienės
- Trečiasis asmuo
- L. A.
atsakovės N. Astrauskienės individualios įmonės atstovams vadovei ir savininkei N. A., advokatei Ingridai Meiduvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei N. Astrauskienės individualiai įmonei (toliau ir IĮ) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M. ir L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės N. A. IĮ 7 000,00 Eur skolą, o netenkinus šio ieškinio reikalavimo, alternatyviai prašo priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytus 7 000,00 Eur, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad bičiulis V. M. paprašė paskolinti N. A. įmonei 7 000,00 Eur veiklai. Kaip buvo nurodyta, įmonė norėjo įsigyti pastatą, tačiau trūko piniginių lėšų. Buvo tartasi, kad per du ar tris mėnesius paskola bus grąžinta.
1.2. Kadangi tuo laikotarpiu turėjo papildomų lėšų, o prašė geras bičiulis, su kuriuo keletą metų kartu dirbo užsienyje, 2022 m. sausio 16 d. atsakovei pervedė 7 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“.
1.3. Praėjus keliems mėnesiams po piniginių lėšų pervedimo, pradėjo klausinėti, kada gi bus grąžinti pinigai. Kadangi visa komunikacija tarp šalių vyko per V. M., šis garantavo, kad atsakovė grąžins pinigus, prašė dar palaukti.
1.4. Taip nesulaukus jokio pranešimo iš atsakovės, dar 2023 m. kreipėsi į „Eskola“ (UAB „Legal Balance“) dėl pretenzijos atsakovei pareiškimo ir skolos išreikalavimo.
1.5. Nurodyta bendrovė išsiuntė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovės atstovė N. A. nurodė, kad niekada iš ieškovo neprašė paskolinti piniginių lėšų.
1.6. Pateiktuose prieštaravimuose minimas D. Ž., tačiau tokio asmens ieškovas nepažįsta ir negali nurodyti jokių aplinkybių susijusių su šiuo asmeniu.
1.7. Prieštaravimuose nurodyta, kad jokia paskolos sutartis nei rašytinė, nei žodinė, nei dar kokia nebuvo sudaryta, į N. Astrauskienės IĮ sąskaita pervesti pinigai nebuvo paskola, o turėjo kitą paskirtį. Atsakovės dėstoma pozicija yra ne kas kitą kaip tik siekis išvengti prievolės įvykdymo. Jokių kitų susitarimų tarp ginčo šalių nebuvo.
1.8. Ieškovas pervedė atsakovei bankiniu pavedimu 7 000,00 Eur sumą. Mokėjimo paskirtyje aiškiai ir konkrečiai įvardijant piniginių lėšų pervedimo paskirtį – „paskola“. Atsakovė šias pinigines lėšas priėmė, kadangi neatmetė pavedimo ir šių lėšų nedelsdama negrąžino ieškovui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tokiais argumentais:
2.1. Tarp ieškovo ir atsakoves nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis. Šalys nei raštu, nei žodžiu nesitarė dėl jokios paskolos įmonei suteikimo, nesitarė dėl paskolos sumos dydžio ar jos grąžinimo termino. Niekada iš ieškovo nesiskolino pinigų, jokiu sutarčių, jokia forma su ieškovu nėra sudariusi, sutarties sąlygų nederino. Todėl akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovė nėra sudarę jokios paskolos sutarties nei raštu, nei žodžiu, tarp jų jokie paskolos santykiai nesusiklostė.
2.2. Akivaizdu, kad realus susitarimas dėl paskolos, kaip nurodo pats ieškovas, įvyko tarp ieškovo ir V. M., kuris ir yra skolingas ieškovui. V. M., kuris prašė pervesti įmonei pinigus, niekaip nėra ir nebuvo susijęs su N. Astrauskienės IĮ, nebuvo atsakovės direktorius ar darbuotojas, jos įgaliotas atstovas, todėl neturėjo jokios teisės veikti atsakovės vardu ir atsakovės vardu derėtis ir sudarinėti bet kokius sandorius įmonės naudai.
2.3. Taigi, jeigu V. M. derėjosi dėl atsakovės skolos su ieškovu nežinant atsakovei, tai V. M. ir turi būti atsakingas už šios skolos grąžinimą ieškovui.
Šalies argumentai
2.4. V. M. atsakovei nurodė, kad ieškovas sumokės į įmonės sąskaitą N. A. sūnaus L. A. užsienyje uždirbtus pinigus, nes jie abu yra atsakingi už sūnaus darbą (duomenys neskelbtini).
2.5. Dar 2021 metų rugsėjo mėnesį V. M. nurodė ieškovei, kad jo draugas V. M. ieško darbuotojų darbui (duomenys neskelbtini). Paklausė ar atsakovės savininkės N. A. sūnus nenorėtų užsidirbti užsienyje, žadėjo sumokėti už darbą apie 10 000,00 Eur. Atsakovės savininkės sūnus sutiko su V. M. pasiūlymu ir dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. Grįžęs L. A. nurodė savo mamai N. A., kad jam už darbą V. M. sumokėjo tik 1 200,00 Eur. Pasiteiravus apie tai V. M., pastarasis paprašė įmonės sąskaitos ir nurodė, kad pinigai bus pervesti į įmonės sąskaitą. Kadangi atsakovės savininkės sūnus L. A. sutiko perleisti (duomenys neskelbtini) uždirbtus pinigus mamos įmonei, N. A., nieko blogo neįtardama, davė V. M. įmonės sąskaitos numerį. Ieškovui pervedus 7 000,00 Eur pinigus, atsakovė suprato, kad V. M. ir V. M. ištesėjo savo pažadą, pervedė sūnaus (duomenys neskelbtini) uždirbtus pinigus, nors ir mažesnę negu žadėjo sumą. Atsakovė nepastebėjo ir neatkreipė dėmesio į pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį. Tik dabar, ieškovui pateikus ieškinį dėl tariamos skolos grąžinimo, atsakovė suprato ieškovo ir jo draugo V. M. tikruosius kėslus, suprato, kad yra apgauta.
2.6. Dėl tariamo atsakovės praturtėjimo, ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes pervedė ieškovės sūnui priklausančias sumas už darbą, kuriam pasamdė ieškovas.
2.7. Jeigu ieškovas nėra susijęs su atsakovės savininkės sūnaus darbu (duomenys neskelbtini), tai jo elgesys už nieką pervedant tokią pinigų sumą atsakovei yra neatsakingas. Žinodamas, kad ieškovo draugas V. M. nėra atsakovės įmonės atstovas, žinodamas, kad įmonė jokios paskolos ieškovo neprašo ir vis tiek vesdamas atsakovei tokią didelę pinigų sumą pasikliaudamas vien savo gero bičiulio patvirtinimu, ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, nes turėjo suprasti, kad, nesant jokio pagrindo, kaip teigia pats ieškovas, jis pinigus veda trečiajam asmeniui paprašytas savo draugo.
Atsiliepimas
3. Tretieji asmenys V. M. ir L. A. atsiliepimų teismui nustatytu terminu nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes žmonės ignoravo skolą. V. M. paprašė paskolinti N. A. pinigų, sakė reikia pirkti kažkokį pastatą (duomenys neskelbtini), trūksta pinigų. V. M. pažadėjo, kad grąžins per du tris mėnesius N. A.. Davė sąskaitą, tai ir pervedė. Pinigus pervedė N. Astrauskienės IĮ. Su pačia N. A. nebendravo. V. M. padėdavo namukus statyti, kartu buvo užsienyje, buvo pažįstamas. 2022 m. sausio 16 d. pervedė N. Astrauskienės IĮ 7 000,00 Eur. Su N. A. net nebendravo, tiesiog V. M. paprašė, patikėjo žmogumi. Visada skambindavo V. M., vis negrąžino. Su N. A. buvo vieną kartą kavinėje (duomenys neskelbtini), matė vieną kartą. L. A. dirbo (duomenys neskelbtini), ten kur jie dirbo toje pačioje įmonėje. Negali pasakyti, kiek laiko kartu dirbo, du ar tris, ar pusantro mėnesio. Dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, darbuotojas buvo. L. A. taip pat buvo darbuotojas. Ne jis atlyginimus mokėjo, įmokė mokėjo atlyginimus. Žmonės gal galvojo, kad dirba pas jį, jis jokios įmonės neturi, žmonės dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, pasirašo sutartis. Dirbo (duomenys neskelbtini). Sąskaitą davė V. M.. Kam vedė pinigus, tas ir atsakingas. Jeigu N. A. davė sąskaitą. Tikriausiai V. M. su N. A. buvo draugai, supažindino su N. A., negali pasakyti tiksliai. Jam jokio įgaliojimo nerodė. Jo pareigos įmonėje buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su L. A. dirbdavo tas pačias valandas. Savo įmonę įkūrė, kadangi reikėjo žmonių iš trečiųjų šalių, kad galėtų žmonės važiuoti dirbti. Įkūrė (duomenys neskelbtini) įmonę, kad žmonės galėtų važiuoti dirbti. Nežino, gal 2022 m. ar 2021 m. įkūrė. Dirbo tą patį darbą, bet žmones ir prižiūrėjo. Už atlyginimų išmokėjimą atsakinga (duomenys neskelbtini) įmonė. Jeigu jam paduodavo avansą, jis paduodavo tiesiog. Paduoti sakydavo vadovai, prižiūrėjo ir dirbo. (duomenys neskelbtini) duodavo darbo sutartis, būdavo, kad jie paduodavo pačius dokumentus. Kas L. A. davė sutartį, tiksliai nepasakys. Per savo įmonę yra įdarbinęs ukrainiečių.
5. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pervedė N. A. įmonei 7 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad yra pervedama paskola. Buvo nurodoma, kad N. Astrauskienės įmonė nori įsigyti pastatą. N. A. nurodė, kad įmonė žiūrinėjosi ir ketino pirkti pastatą, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad pastatas nebuvo įsigytas. Atsakovė piniginių lėšų negrąžino, ieškovas kreipėsi į „Eskola“. Jeigu ieškovas laikytų, kad tos lėšos yra kažkoks užmokestis, nebūtų pradėjęs išieškojimo proceso dar 2023 m. Ieškinys iš esmės grindžiamas mokėjimo pavedimu ir ieškovo paaiškinimas, reiškiamas ir alternatyvus reikalavimas. Jeigu teismas laikytų, kad nėra įrodymų, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškovas prašo priteisti lėšas kaip nepagrįstai įgytas. Ieškovas įrodė, kad piniginės lėšos yra pervestos, o jokios rašytinės sutarties nėra. Galima vertini, kad lėšos yra be pagrindo pervestos, todėl įgijo teisinį pagrindą reikalauti lėšų ir dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė užsiėmė poziciją, kad tai buvo darbo užmokestis sūnui L. A. dirbant užsienyje. Pozicija gynybinė, dėstomos aplinkybės kelia klausimų. Kodėl buvo pervesta į juridinio asmens sąskaitą, negalima paaiškinti jokio logika, jokiais teisės aktais. Tretysis asmuo sudarė darbo sutartį, nors ir teigia, kad nelabai žino su kuo. Teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Duomenų, kad V. M. būtų darbdavys trečiojo asmens atžvilgiu, nepateikta. Tai, kad darbo sutartis nepateikta, nereiškia, kad ji nebuvo sudaryta. L. A. dėstė, kad darbo sutartis buvo sudaryta. Duomenų, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, byloje nėra. Nėra priešinio reikalavimo pripažinti lėšas įgytas kaip darbo užmokestį. Paaiškinimuose yra labai daug painiavos ir netikslumų. Pati pirmą posėdį N. A. nurodė, kad lėšos yra įmonės sąskaitoje, vėliau nurodė, kad atliko namo remonto darbus. Tretysis asmuo yra suaugęs, atskirą civilinį teisnumą turintis asmuo. Jeigu lėšos būtų už darbą, lėšos būtų pasiekusios ir jį. Ši versija atsirado procese. Nėra pagrindo teigti, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė su V. M., jis yra asmuo, kuris tarpininkavo, akivaizdu, kad piniginės lėšos pervestos į atsakovės banko sąskaitą.
Atsiliepimas
6. Atsakovės N. Astrauskienės IĮ atstovė N. A. nurodė, kad su V. M. susipažino 2021 metų pavasarį. Rugsėjį, gal rugpjūtį, V. M. buvo šnekėjęs, kad turi įmonę su V. M. (duomenys neskelbtini), kad sūnus galės užsidirbti pinigų. Rugsėjį V. M. atvažiavo su šeima pas ją, šnekėjo kavinėje apie darbą. Džiaugėsi, kad L. negeria, nerūko, kad jiems reikia tokių darbuotojų. V. buvo įvardintas kaip įmonės vadovas, o V. M. kaip jo dešinioji ranka, kaip pavaduotojas. Už sezoną, kad užsidirbtų nuo 10000 iki 12000 iki Kalėdų. L. dirbo per sezoną, buvo mažai išmokėta pinigų. Atėjus naujiems metams pasakė, kad negali nei į asmeninę sąskaitą, nei grynais, bet gali pervesti tik į įmonės sąskaitą. Jautė apgaulę, todėl nurodė, kad gali duoti įmonės sąskaitą. V. M. sakė, kad perves už L. darbą 8 000,00 Eur. Pervedė pinigus 7 000,00 Eur. V. M. net paklausė, kodėl tik tiek pervesta. Su L. kartu gyvena, tame pačiame name, darėsi remontus, jam pinigai buvo kompensuoti. Iš sąskaitos dalim buvo pirkti baldai, mokėta už remontus. Tai buvo per laiką, ne tai, kad suma nuimta ir paduota. L. A. nurodė, kad sumą mokėdavo V., nes buvo pažadėjęs, jog sumokės, jis sakė, kad yra savininkas įmonės. Nežino, ar L. A. buvo sudaręs teisėtą darbo sutartį. Jai nėra žinomas įmonės pavadinimas. Pasitikėjo V. M. ir V. M.. Būtų važiavusi pati, bet jai pasakė, kad moterų nebereikia. Kad pavedime buvo nurodyta „paskola“ iš karto nepamatė, kažkaip nekreipė dėmesio, nežino tokių dalykų, tų teisinių dalykų. Apsidžiaugė, kad yra pervesti pinigai, kad ir ne visi, kad yra pervestas užmokestis. Kai atėjo laiškas iš „Eskola“ pradėjo domėtis, nepažiūrėjo, kad į paskirtį įrašyta. Lėšos buvo pervestos į individualios sąskaitą, todėl kad jai buvo pasakyta, jog negali grynais sumokėti, nes yra prasidėję kiti metai. Taip jai sakė pats V. M. su V.. Jai buvo minėję, kad sezonas pasibaigia, į asmenines sąskaitas nebeveda pinigų, gali pervesti tik į įmonę. Pasitikėjo ir net nekreipė dėmesio. Tikėjosi gauti pinigines lėšas iš V. M. įmonės, jai nesakė, kokia jo įmonė. Buvo draugiški santykiai su V. M. ir taip vulgariai pasakyti, parodyk, ar esi direktorius. Su V. M. buvo susitikę vieną kartą. Tuo laikotarpiu tikslo įsigyti pastato (duomenys neskelbtini) neturėjo. 2022 m. pavasarį kažką galvojo, išeiti kitur gyventi, kadangi skyrėsi su vyru. Pasikalbėjimai galėjo būti visokie. Buvo kalbėjusi V. M. dėl to, kad reikės išeiti iš to namo, kad reikia pinigų, kad perves darbo užmokestį. Už gautus 7 000,00 Eur baldai, remontas gyvenamajame name, kur L. gyvena. Sumokėjo pelno mokestį. Sutiko, kad lėšos bus pervedamos į įmonės sąskaitą, nes juto, kad nebus sumokėti pinigai. Dėl automobilio V. neliečia ta versija. Ji su V. kalbėjo, kad norėtų mašinos. Jai buvo paskambinta, kad (duomenys neskelbtini) gali nupirkti mašiną, bet turi pervesti pinigus į sąskaitą. Padavė sąskaitą net ne savo vardu. Pinigus pervedė, mašinos nenupirko. Paskui pinigus atidavė. Tai V. M. nebeliečia. V. M. rugsėjo mėnesį žadėjo dėl pinigų, dėl išmokėjimo, dėl L. darbo. Apie tai šnekėjo rugsėjo, jam atvažiavus. Po susitikimo su ieškovu daugiau nebendravo. Neatsimena, kodėl „Eskolos“ nurodė, jog automobilio pirkimui davė grynais. Su V. tarėsi dėl automobilio. Nesuprato tokio dalyko, kad tai yra skola, tai yra už darbą pervesti pinigai. Veiklą vykdo nuo 2016 metų, kavinių, maisto veikla. Įmonės buhalteriją tvarko pati, prašo, kad ir padėtų, nes ne visada suspėja, ne viską moką.
7. Atsakovės N. Astrauskienės IĮ atstovė advokatė Ingrida Meiduvienė prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra pagrįstas. Savo prašymą priteisti skolą ieškovas grindžia vieninteliu faktu, t. y. pinigų pervedimo faktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos reglamentuoja, kas yra paskolos sutartis, sąlygos turi būti suderėtos, turi būti pateiktas pasiūlymas, priimtas, turi būti sutarta dėl esminių sąlygų. Tik aptarus sąlygas, šalims atsiranda prievolė perduoti pinigų sumą. Ieškovas labai aiškiai nurodė, kad N. A. nepažinojo, paskolos sąlygų nederino, apie jokią pinigų sumą nekalbėjo. Paskolos sąlygos buvo derintos su V. M.. Jeigu ir susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tai tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. M.. Vien tai, kad pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, nesuteikia teisės reikalauti pinigus grąžinti atsakovės. Tretysis asmuo tikrai negalėjo pažadėti, kad skolą atiduos atsakovė. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis nepateikė jokio įgaliojimo, ieškovas tikrai žinojo, kad jis nedirba atsakovės įmonėje, neturi įgaliojimų atstovauti, todėl kaip protingas žmogus turėjo suprasti, kad sandorį sudaro tikrai ne su atsakove. Ta aplinkybė, kad pavedimas padarytas atsakovei V. M. nurodymu, neperkelia visų susitarimų atsakovei. Apie jokį terminą, kada reikia grąžinti paskolą nebuvo sutarta. Dėl reikalavimo priteisti pinigų sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovas prisiėmė riziką, ieškovo elgesys parodo jo atsakomybės stoką. Vien tai, kad buvo pervesti pinigai, nesudaro pagrindo reikalauti pinigų kaip nepagrįsto praturtėjimo, kadangi ieškovo veiksmai yra nepagrįsti ir neatsakingi. Mano, kad ieškovas turi galimybę apginti teisę kitais būdais, t. y. gali kreiptis į teismą ir skolą išieškoti iš to asmens, kuriam paskolą suteikė. Pati atsakovė niekada neteigė, kad prašė per trečiąjį asmenį paskolinti pinigų. Atsakovė niekada nenurodė, kad prašė per trečiąjį asmenį paskolinti pinigų, pozicija nuosekli. Atsakovė pinigų negrąžino, nes jų paskirtis atsakovei buvo labai aiški. Dar 2021 m. rudenį ieškovas su V. M. pasiūlė sūnui dirbti (duomenys neskelbtini), buvo suderėtos darbo sąlygos, buvo pažadėtas mokėti atlyginimas. Grįžus negavo žadėto atlyginimo, todėl paprašė pinigus grąžinti. Pervesti pinigai nebuvo laikomi jokia skola, jokia paskola, todėl nebuvo grąžinami. Pervesti pinigus į įmonės sąskaitą nebuvo atsakovės užgaida, prašymas, tai buvo paties ieškovo nurodymas, kad pinigus gali pervesti tik į įmonės sąskaitą. Tik pamačius, kad prašoma grąžinti skolą, suprato ieškovo apgaulę, kad tai galimai buvo suplanuota, kad L. A. niekur nesikreiptų, praleistų visus terminus, kad atlyginimas neva buvo sumokėtas. Tretysis asmuo kreipėsi į policijos komisariatą, byla nebuvo iškelta, tačiau elgesys parodo ieškovo nesąžiningumą, ieškinys akivaizdžiai yra nepagrįstas. Tiek suteikus paskolą V. M., tiek sumokėjus už darbą L. A., nėra svarbu, kur tie asmenys naudojo pinigus. Tai, kad pinigai papuolė į atsakovės sąskaitą, nesuteikia teisės pinigus išsiieškoti iš ieškovės, neįpareigoja pinigų naudoti išimtinai L. A. naudai, jo poreikiams. Jeigu pinigai buvo naudojami kitiems poreikiams, neturi jokio įtakos ieškinio pagrįstumui. Paskolos sutartis turi būti rašytinės formos, tačiau formos nesilaikymas sandorio negaliojančio nedaro, todėl sandoris buvo sudarytas tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. M.. Atsakovės pozicija nėra gynybinė, buvo iškelta dar prieš iškeliant ieškinį, yra nuosekli. Tiek tretysis asmuo, tiek ir atsakovė nėra teisininkai, nėra susidūrę su įstatymo plonybėmis. Tretysis asmuo suprato, kad dirba pas ieškovą įmonėje. Apklausiant policijos komisariate V. M., jis nurodė, kad galimai (duomenys neskelbtini) įregistravo įmonę UAB „A.“. Pats ieškovas pripažino, kad buvo įkūręs tarpininkavimo įmonę, nurodė, kad draugas V. M. padėjo jam surasti darbuotojus. Nurodytos aplinkybės patvirtina trečiojo asmens poziciją. Dviem šalims neleidžiama susitarti apie trečiąjį asmenį, tarpininkavimas turi būti pagrįstas, negali atsirasti be teisinio pagrindo. Šalys nedalyvaujant atsakovei aptarė sąlygas, kurių atsakovė nežinojo. Pats ieškovas pripažino, kad sąskaitą gavo iš V. M.. Iniciatyva pervesti pinigus į atsakovės sąskaitą buvo iš ieškovo ir jo draugo V. M.. Jeigu buvo kažkokie kėslai, tikriausiai būtų sudėtingiau išsiieškoti iš fizinio asmens. Vesti buhalteriją ir suprasti teisines pasekmes yra du skirtingi dalykai. Netikėti nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo, pamąstymai, kad atsakovė turėjo suprasti pasekmes yra prielaida.
8. Trečiasis asmuo L. A. prašė ieškinį atmesti. Šnekėjo su V. ir su V. M.. V. M. pažadėjo didelę sumą, nuo 8 000,00 iki 10 000,00 Eur. Sakė, kad bus priedas už mašinos vairavimą, bet nieko negavo. Ten nuvykęs pasirašė sutartį, antros kopijos negavo, ją pasiėmė. Buvo nurodytas darbas už kiekį. Turėjo sumokėti 7000,00 – 8 000,00 Eur. Išdirbo 84 dienas, dirbo po 12-14 val. Prašė išeiginės, jos realiai nedavė. Pats V. išmokėjo ir avansus. Neatsimena, kiek davė, buvo penki ar šeši šimtai kronų. V. M. buvo mamos draugas, buvo trumpai pažįstami, gavo darbo pasiūlymą, įtiko jį, taip ir išvažiavo. Buvo sakyta, kad pas V. dirbs, įmonės pavadinimo nežinojo. Nežinojo įmonės pavadinimą, kai sužinojo, kai pamatė ant darbo sutarties. Tai buvo (duomenys neskelbtini) įmonė. Buvo parašyta, kad darbas nuo 7 iki 5 val., bet dirbdavo ilgiau. Kiekvieną dieną dirbo, viršvalandžių nemokėjo. Išmokėjo 1 500,00 Eur ir viskas. Dirbo 84 dienas. Dirbti nustojo, kai pasakė, kad bus uždarytas sezonas. Nematė nei vieno (duomenys neskelbtini) darbdavio, buvo lietuviai ir ukrainiečiai. V. M. žadėjo nuo 8 000,00 iki 10 000,00 Eur, buvo pasikalbėta ir su V., buvo užgarantuota. Jam berods buvo išmokėta 1 500,00 Eur. Tiksliai nepamena, kaip buvo sumokėta, galvoja, kad gal pavedimu. Dalį išmokėjo 1 500,00 Eur, o V. nepamena kiek padavė kronų, mano, kad iki 1 000 kronų. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo niekur nesikreipė, nes sakė, kad sumokės, reik palaukti. Kai grįžo pinigai buvo neįkritę, buvo laukimo laikotarpis. Į jo sąskaitą niekas ir neįkrito. Paskui susisiekė su V. M., V. pats lyg nekėlė. Mama paskui pradėjo kalbėti, jos rūpestis buvo. Pasitikėjo, nėra toks, kad pultų ieškoti teisybės. Buvo pasakyta, kad išmokės. Pradėjo tartis, sakė, kad neapgaus, viską perves, paliko viską mamai. Nelindo pats, neskambino, neklausė, kada pinigai. Mama apsiėmė. Buvo pirkti baldai, sofa, spintelė, komodos, parketas buvo daromas, skirta namo remontui. Antras Darbo sutarties egzempliorius nebuvo įteiktas, nespėjo nusipaveiksluoti. Darbo sutartį pateikė gal V. „švogeris“, T. D., neatsimena. Ne (duomenys neskelbtini), lietuvis. Mano, kad V. M. buvo (duomenys neskelbtini) dešinioji ranka, realiai buvo darbuotojų prižiūrėtojas, kontroliuodavo visus. Avansą mano, kad paduodavo (duomenys neskelbtini). Mano, kad paduodavo ne iš savo kišenės. Išdirbo visa sutartą laiką ir grįžo. Galvoju, kad gaus sumą, kuri yra prižadėta. Už vairavimą realiai negavo nei cento. Darbo sutartį pasirašė, bet ji buvo vienas mažas lapelis, trečdalis lapo. Į (duomenys neskelbtini)įmonę nesikreipė, važiavo per pažįstamus, todėl laikė, kad viskas užtikrinta. Sutartį pasirašė, nebuvo sąlygų dėl darbo užmokesčio. Sutartis buvo dviem kalbomis, nepamena ar buvo lietuviškai. Yra nupaveiksluota darbo sutartis, savo neturi, turi sutarties šabloną. Savo banko sąskaitą buvo nurodęs, bet neatsimena, kur buvo nurodęs. Gavo dalį darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) įmonės į savo sąskaitą, ir 100 Eur gavo iš V. (dėl to nieko nepasirašė). Kad per vieną savaitę pinigai bus išmokėti, pasakė ir T., ir V.. Sakė nieko nešnekėti, nieko nesakyti. Jeigu į mamos sąskaitą pervedė pinigus, kaip akmuo nuriedėjo, jeigu viskas buvo pervesta ir viskas išmokėta. Pinigus naudojo bendram naudojimui.
9. Liudytojas M. V. nurodė, kad internete susirado skelbimą, Lietuvoje darbo nebuvo, rado skelbimą „skelbiu.lt“, kad darbas (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, bet atlyginimas 2500,00 – 3000,00 Eur per mėn. Buvo parašyta, kad transportas nemokamas, nuvažiavus ten pasirodo, kad reikia ir mokėti už transportą. (duomenys neskelbtini) įmonė, pavadino tiksliai nepasakys, ieškovo darbuotojų prie (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį sudarė gal po savaitės pasirašė ant penkių ar kelių lapų. Sutartis buvo (duomenys neskelbtini) kalba sutartis, lietuviškai nebuvo. 2021 m. rugsėjį išvažiavo, iš ten išvažiavo truputį anksčiau laiko. Turėjo uždirbti 7 000,00 – 8 000,00 Eur. Iki tos sumos toli gražu. Kai grįžo į Lietuvą, prieš Kalėdas pervedė apie 1 500,00 Eur. Po Naujų metų gavo kaip atostoginius dvylikos procentų, kažkas apie 300,00 Eur. Prieš išvažiuojant davė 2 000,00 kronų V. M., kad turėtų ant „mikriuko“. Jie su L. A. gyveno viename kambaryje, kartu dirbdavo. „Messenger“ rašė T,, nepamena, pavardės, jam buvo parašęs kelias SMS žinutes, sulaukdavo atsakymą, kad gerai gavai gavo. (duomenys neskelbtini) į policiją nesikreipė, nieko nelaimėtų prieš tokius šulus. Su L. A. kartu sutartį pasirašė. Su senbuviais atsiskaito. Dėl L. A., jis buvo parašęs, kad apie 1 500,00 Eur yra gavęs. Vėliau, kai bendravo, sakė, kad jam dar turi pervesti 7 000,00 ar 8 000,00 Eur, taip buvo prižadėta. Jis pats buvo keletą žinučių T. parašęs, atrašė, kad džiaukis, jog tiek gavai. L. buvo parašęs, kad atgavo pinigus. Pasirašė (duomenys neskelbtini) sutartį, lietuviai vadovavo, net nežino dirbo lietuviams ar (duomenys neskelbtini). Faktiškai sakytų, kad lietuviams. Sutartį pasirašyti davė T.. Jį paėmė iš (duomenys neskelbtini), kažkur degalinės aikštelėje persidėjo į autobusą, tuomet susipažino su L. A.. V. M. pažįsta tik iš (duomenys neskelbtini). V., kiek supranta, vežiodavo atlyginimus, mokėdavo, skirstydavo, kiek kas gaus. Nebuvo taip, kad tinginiaudavo, dirbdavo. L. A. anksčiau neišvažiavo, dirbo iki pat galo. Antro darbo sutarties egzemplioriaus jam neįteikė. Jis darbo sutartį turi nusipaveikslavęs. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2021 m. gruodžio 3 d. Pasirašant sutartį sakė darbo, kad darbo užmokestis bus į kortelę. Sąskaitos numerį nurodė savo sugyventinės, padavė T.. Kiek pamena ant darbo sutarties reikėjo parašyti banko sąskaitą, vardo pavardės, ar kad asmeninė sąskaitą nerašė. Kurią sąskaitą nurodė, į tą ir gavo darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) nesuprato, niekas nieko neaiškino. Sutartis buvo tik (duomenys neskelbtini) kalba. Avansus dažniausiai mokėdavo V. arba T. paduodavo. Visi darbuotojai sakė, kad avansus skristo V.. Nežino kieno pinigai buvo mokami įmonės ar įmonės V. M.. L. pasiliko kol baigsi darbas ar užsakymai, senieji darbuotojai pasilikdavo iki gruodžio 10-15 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 16 d. ieškovas V. M. pervedė atsakovei N. Astrauskienės IĮ 7 000,00 Eur sumą. Atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra „Paskola“. Ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių nagrinėjamoje byloje nekilo, tačiau atsakovė nesutinka, kad tarp jos ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, taip pat laiko, jog pareigos grąžinti ieškovui nurodytą 7 000,00 Eur sumą neturi.
11. Vertinant nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pirmiausiai pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Tai reiškia, kad teismas sprendimą gali priimti spręsdamas, kad vieni ar kiti įvykiai yra labiau tikėtini.
12. Šioje civilinėje byloje taip pat turi būti taikoma ir yra itin reikšminga CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
13. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, 2022 m. sausio 16 d. ieškovo atlikto mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Paskola“. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad pinigus paskolinti atsakovei paprašė pažįstamas V. M..
14. 2026 m. vasario 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pažymėtina, kad tarnybinio pranešimo duomenimis bendrauta su V. M., kuris nurodė, kad N. A. prašė jo paskolinti 17 000,00 Eur pastato pirkimui, paskolino 13 500,00 Eur grynaisiais, o dar 7 000,00 Eur N. Astrauskienės įmonei sutiko paskolinti geras draugas V. M.. Pažymėta, kad vyras teigia, kad moteris juos apgavo, pinigų taip ir negrąžina, liudininkų neturi.
15. V. M. teismo posėdžiuose nedalyvavo, prisiekęs parodymų nedavė, tačiau 2026 m. vasario 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys labiau atitinka ieškovo poziciją. Teismas taip pat pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog draugiškus santykius su šiuo trečiuoju asmeniu palaikė tiek ieškovas, tiek ir N. A., ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Svarbu ir tai, kad N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena, kodėl „Eskolos“ nurodė, jog automobilio pirkimui pinigus davė grynais ir teigė, kad su V. M. tarėsi dėl automobilio pirkimo (duomenys neskelbtini), kas teismo vertinimu tik patvirtina, kad su V. M. turėjo ir turtinio pobūdžio bendrų reikalų (kas teismo vertinimu tik patvirtina, kad ir šalis galėjo sieti paskolos teisiniai santykiai).
16. Nagrinėjamu atveju teismas negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir V. M., kaip nurodė atsakovės atstovės, taip pat jog būtent tretysis asmuo turėtų pareigą 7 000,00 Eur sumą grąžinti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamą pinigų sumą V. M. būtų faktiškai gavęs (pavedimu ar grynaisiais pinigais, jog jam būtų perduotas nurodytą pinigų sumą atitinkantis turtas, suteiktos paslaugos ir pan.). Teismo posėdžio metu tiek N. A., tiek ir L. A. teigė, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos namo remontui ir baldų pirkimui, t. y. nenurodė, kad aptariama piniginė suma (paskolos sutarties dalykas) kokia nors forma buvo perduotos V. M..
17. Teismas pabrėžia, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų galima matyti tik tai, kad pinigai buvo pervesti atsakovei N. Astrauskienės IĮ. Kita vertus, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinė, kad su atsakove buvo susitarta dėl netesybų, o vien tai, kad pinigai buvo pervesti mokėjimo nurodyme nurodant paskirtį „Paskola“, atsakovei nurodytų pinigų negrąžinus, nesant jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės vadovė siekė išsiaiškinti, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodytas žodis „Paskola“, teismas sprendžia, kad labiau tikėtinos yra ieškovo V. M. nurodomos aplinkybės apie paskolos teisinių santykių atsiradimą tarp šalių. Teismas taip pat pažymi, kad vien tai, kad V. M. nėra atsakovės darbuotojas ar atstovas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, kadangi šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo ir N. Astrauskienės IĮ vadovės elgesys leidžia daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad atsakovė turėjo valią iš ieškovo V. M. 7 000,00 Eur sumą pasiskolinti, pinigai faktiškai paskolinti buvo, nors dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino ir nebuvo tartasi.
18. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo ir spręsti, kad vidutiniškai protingas ir atidus asmuo nepastebėtų mokėjimo paskirties „Paskola“ ar į tai nekreiptų dėmesio, kaip nurodė N. A. procesiniuose dokumentuose. Tokią atsakovės poziciją teismas vertina kaip deklaratyvią ir gynybinę, juolab, kad pinigai buvo pervesti ne fiziniam asmeniui, o N. Astrauskienės IĮ, kurios vadovė be kita ko privalo vesti tiek buhalterinę apskaitą, vadovauti verslui, mokėti mokesčius.
19. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas, sutarties negaliojančia nedaro, tačiau riboja galimybę remtis liudytojų parodymais. Kita vertus, ieškovas V. M. savo pozicijos liudytojų parodymais neįrodinėja, o esminę aplinkybę, t.y. pačios paskolos suteikimo faktą (paskolos dalyko perdavimą) patvirtina 2022 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymas.
20. Teismui nustačius, kad paskola atsakovei N. Astrauskienės IĮ buvo suteikta, nesant jokių duomenų apie paskolos grąžinimą tiesiogiai ieškovui, 7 000,00 Eur perdavimą ieškovui per kitus asmenis, teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės N. A. IĮ 7 000,00 Eur sumą yra pagrįstas.
21. Svarbu ir tai, kad šioje civilinėje byloje net ir sprendžiant, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, ieškinys alternatyviai turėtų būti tenkinamas nustačius nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovo V. M. elgesys bankiniu pavedimu pervedant piniginės lėšas į juridinio asmens sąskaitą galėtų būti vertinamas kaip nesugebėjimas įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, rizikingas ar neprotingas elgesys. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, ir kad tarp šalių būtų buvusios sudarytos kitokio pobūdžio sutartys, jog atsakovė N. Astrauskienės IĮ turėtų teisėtą pagrindą gautos 7 000,00 Eur sumos negrąžinti.
22. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, liudytojo, šalių ir trečiojo asmens L. A. paaiškinimus, teismas neturėjo pagrindo daryti pakankamumo tikėtinumo išvados, kad ieškovo atsakovei pervesti 7 000,00 Eur buvo atlyginimas trečiajam asmeniui L. A. už pastarojo darbą (duomenys neskelbtini).
23. Liudytojas atsakovės pusėje M. V. iš tiesų patvirtino, kad su L. A. dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad V. M. kiek supranta, vežiodavo atlyginimus, mokėdavo, skirstydavo, kiek kas gaus. Tuo tarpu tretysis asmuo L. A. teigė manantis, jog V. M. buvo (duomenys neskelbtini) dešinioji ranka, realiai buvo darbuotojų prižiūrėtojas, kontroliuodavo visus, tačiau jo vertinimu avansus perduodavo (duomenys neskelbtini). Be to, tiek iš 2026 m. vasario 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ir iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas buvo įkūręs ir šiuo metu jau išregistruotą UAB „A.“, kuri teikė įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas.
24. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad tretysis asmuo L. A. darbo sutartį buvo sudaręs su V. M. ar UAB „A.“. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad darbo sutartį sudarė su (duomenys neskelbtini) įmone, nors ir teigė, kad įmonės pavadinimą sužinojo, kai pamatė ant darbo sutarties. Teismui tretysis asmuo ar atsakovė nepateikė nei pačios darbo sutarties originalo, nei jos skaitmeninės kopijos. 2026 m. vasario 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog gautuose duomenyse iš SoDros duomenų bazės nustatyta, kad L. A. nebuvo įdarbintas UAB „A.“. Pažymėtina ir tai, kad darbuotojų ieškojimas, kvietimas ar siūlymas užsidirbti (duomenys neskelbtini), L. A. darbo teisinių santykių su ieškovu nesukūrė.
25. Šioje civilinėje byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kad darbdaviui L. A. būtų nurodęs N. Astrauskienės IĮ sąskaitos numerį, į kurią turėtų būti perdedamas jo atlyginimas. Tuo tarpu M. V. darbo sutarties kopija taipogi patvirtina, kad darbo sutartį liudytojas sudarė ne su Lietuvos įmone ar V. M., tačiau su (duomenys neskelbtini) įmone. Darbo sutartyje nėra jokių nuorodų į UAB „A.“ ar į tai, kad atlyginimą galėtų mokėti V. M. iš savo asmeninių lėšų ar tai, jog atlyginimą (duomenys neskelbtini) įmonė mokėtų iš V. M. banko sąskaitos.
26. Teismo posėdžio metu liudytojas M. V., taip pat ir tretysis asmuo L. A. nurodė, kad su jais iš dalies atsiskaityta nebuvo, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl tokio neatsiskaitymo buvo kreiptasi į V. M. ar UAB „A.“, jog reikalavimai būtų buvę reiškiami (duomenys neskelbtini) įmonei su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, jog savo darbo teises liudytojas ar tretysis asmuo būtų siekę apginti. Teismo vertinimu, situacija, kuomet darbo teisės nėra ginamos, pasitenkama tik daliniu atsiskaitymu (tretysis asmuo L. A. nurodė, kad gavo mažesnę sumą nei buvo tartasi, nebuvo apmokėta už vairavimą ir pan.), taip pat negali būti laikoma įprasta ar atitinkančia protingumo kriterijų, todėl teismas atsakovės ir trečiojo asmens L. A. argumentus, kad 7 000,00 Eur suma buvo pervesta kaip atlyginis už L. A. darbą, vertina kritiškai.
27. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat pažymi, kad L. A., tuo atveju, jeigu su juo iš tiesų nebuvo tinkamai atsiskaityta, gali savo teises ginti (duomenys neskelbtini), kurioje faktiškai dirbo darbo sutartį sudaręs su (duomenys neskelbtini) įmone. Deklaratyvūs teiginiai, kad tokių teisių gynimui (duomenys neskelbtini) yra praleisti terminai, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokių savo teisių L. A. negalėtų apginti įrodęs, kad su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, kad terminai negalėtų būti atnaujinti ir pan.
28. Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad gautą darbo užmokestį asmuo gali naudoti savo nuožiūra, tačiau įrodymų vertinimo kontekste svarbu tai, kad faktiškai N. Astrauskienės IĮ gautų 7 000,00 Eur L. A. jokia forma, atsižvelgiant į L. A. ir N. A. paaiškinimu, nepervedė. Nagrinėjamoje byloje teismui taip pat nebuvo pateikia jokių įrodymų, kokiu pagrindu ir kokia forma bei dalimi įmonės sąskaitoje buvusias lėšas N. Astrauskienės IĮ naudojo namo remontui ar baldų pirkimui. Byloje nebuvo reiškiami jokie priešiniai reikalavimai ieškovui, nebuvo teikiami nei atsakovės, nei L. A. banko sąskaitos išrašai, iš kurių teismas būtų galėjęs įvertinti lėšų judėjimą, (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitymą (neatsiskaitymą) su L. A.. Savo poziciją tiek atsakovė, tiek ir L. A. iš esmės grindė tik deklaratyviais paaiškinimas, o teismas, kaip jau buvo nurodyta, įrodinėjimo pareigos už šalis vykdyti negali.
29. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad N. A. buvo pasakyta (ieškovo ar trečiojo asmens V. M.), jog atėjus naujiems metams nėra galimybės L. A. atlyginimo pervesti nei į jo asmeninę sąskaitą, nei perduoti grynais, o atlyginimas gali būti pervestas tik į įmonės sąskaitą. Nurodytas argumentas vėlgi yra deklaratyvus, iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, teismas negali spręsti, kad tai kokia nors forma galėjo būti naudinga ieškovui ar (duomenys neskelbtini) įmonei, kuri buvo įdarbinusi L. A..
30. Atsižvelgiant į teismo aptartas įrodymų vertinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad būtent ieškovo nurodyta pozicija nagrinėjamoje byloje yra labiau pagrįsta, o jo nurodomos aplinkybės yra labiau tikėtinos, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 7 000,00 Eur skolos priteisimo tenkina pilnai.
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovui 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos, protingos ir ieškovo atstovės intelektualines ir laiko sąnaudas atitinkančios bylinėjimosi išlaidos – 158,00 Eur žyminis mokestis, 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidos, viso – 1 358,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
34. Šioje byloje teismas patyrė 37,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės N. Astrauskienės individualios įmonės, juridinio asmens kodas 304228157, 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų 0 ct) skolos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 358,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš atsakovės N. Astrauskienės individualios įmonės, juridinio asmens kodas 304228157, 37,14 Eur (trisdešimt septynis eurus 14 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 2222. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.