Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3249/2026 Bylos Nr. BIK-750/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00013-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir baudžiamąją bylą A. R. nutraukti, A. R. atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino teismų praktiką dėl bendrovės vadovo pareigos pagrįsti bendrovės lėšų panaudojimą jos reikmėms apimties ir ribų ir neatsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo esmę, taip nepagrįstai A. R. veiksmuose nustatė nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), požymiu. Aplinkybė, kad nuteistasis kaip bendrovės vadovas savarankiškai negalėjo detaliai pagrįsti visų neapskaitytų bendrovės lėšų panaudojimo, esant kitiems jo paaiškinimus patvirtinantiems bylos duomenims, savaime nesudaro pagrindo jo atsakomybei kilti. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje egzistavo neapskaitytų lėšų judėjimo mechanizmas, kurios, kaip neoficialus darbo užmokestis (jo dalis), buvo mokamas bendrovės darbuotojams, be kita ko, neapskaitytos lėšos buvo naudojamos ir kitiems su bendrovės veikla susijusiems atsiskaitymams. Tai vyko sistemingai ir šių lėšų ne visada pakakdavo. Atskirų darbuotojų parodymai dėl jiems konkrečiai išmokėtų sumų ar jų gavimo nevienodumas, savaime nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatyto bendro neapskaitytų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms fakto. Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai nuteistojo atsakomybę grindė kelių liudytojų parodymais ir atskirų telefono pokalbių turiniu, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylos aplinkybių visuma nepatvirtina, kad nuteistasis pats būtų gavęs, laikęs, skirstęs ar kitaip faktiškai disponavęs jam inkriminuotomis neapskaitytomis lėšomis. Grynųjų pinigų gavimas, perdavimas ir panaudojimas vyko dalyvaujant kitiems bendrovės darbuotojams ir kituose bendrovės padaliniuose, su kuriais nuteistasis nebuvo susijęs. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kam, kokio dydžio ir kada buvo išmokėtos neapskaitytos lėšos, negalėjo lemti reikalavimo šias aplinkybes pagrįsti būtent A. R.. Žemesnės instancijos teismai asmenų, galėjusių patvirtinti konkrečias, byloje nustatytinas, aplinkybes, neapklausė. Kasatorių vertinimu apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai A. R. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Nuteistojo atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) iš esmės siejama su jo, kaip bendrovės vadovo, pareigomis ir tariamu žinojimu apie joje vykusią prekybą neapskaityta produkcija ir PVM sąskaitų–faktūrų keitimą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai, tyčios turinys ir veikos padariniai nėra nustatyti tinkamai. Kasatorių vertinimu, kaltinimas grindžiamas bendro pobūdžio formuluotėmis, nekonkretizuojant, kokius veiksmus, susijusius su apgaulingu bendrovės finansinės apskaitos tvarkymu, atliko nuteistasis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Kasacinis skundas nuteistojo A. R. baudžiamojoje byloje paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą. Nors naujai pateiktas kasacinis skundas nėra identiškas, tačiau argumentai dėl BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) taikymo iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Naujai pateiktas kasacinis skundas, kaip matyti iš jo turinio, grindžiamas tais pačiais su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susijusiais argumentais. Dėl šių argumentų buvo išsamiai pasisakyta atrankos kolegijos 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, todėl dar kartą juos vertinti nėra teisinio pagrindo. Antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde, skirtingai nei ankstesniame skunde, suformuluotas naujas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nurodytas prašymas yra grindžiamas argumentais dėl esminių baudžiamojo proceso (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies) pažeidimų, kurie yra siejami su pakartotiniu byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas A. Vaičiūnas trūkumų, nurodytų ankstesnėje nutartyje, neištaisė. Kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.