Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2973/2026 Bylos Nr. BIK-688/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00013-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato A. V. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl A. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo. Teigiama, kad teismai neteisingai aiškino teismų praktiką dėl bendrovės vadovo pareigos pagrįsti bendrovės lėšų panaudojimą jos reikmėms apimties ir ribų ir neatsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principo esmę. Dėl to netinkamai nustatytas A. R. tyčios turinys ir kryptingumas bei padarytos nepagrįstos išvados, kad jo veiksmuose yra turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 3 dalis) požymiai. Vien tai, kad A. R. kaip bendrovės vadovas savarankiškai negalėjo detaliai pagrįsti visų neapskaitytų bendrovės lėšų panaudojimo, esant kitiems jo paaiškinimus patvirtinantiems bylos duomenims, savaime nesudaro pagrindo jo atsakomybei pagal BK 183 straipsnio 3 dalį kilti. Bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje egzistavo neapskaitytų lėšų judėjimo mechanizmas, kurios, kaip neoficialus darbo užmokestis (jo dalis), buvo mokamas bendrovės darbuotojams, be to, neapskaitytos lėšos buvo naudojamos ir kitiems su bendrovės veikla susijusiems atsiskaitymams. Tai vyko sistemingai ir šių lėšų ne visada pakakdavo. Atskirų darbuotojų parodymai dėl jiems konkrečiai išmokėtų sumų ar jų gavimo nevienodumas, savaime nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatyto bendro neapskaitytų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms fakto. Teismai, spręsdami, kad A. R. pasisavino bendrovės lėšas, rėmėsi tik kelių liudytojų parodymais bei atskirų telefono pokalbių turiniu. Bylos aplinkybių visuma nepatvirtina, kad A. R. pats būtų gavęs, laikęs, skirstęs ar kitaip faktiškai disponavęs jam inkriminuotomis neapskaitytomis lėšomis. Aptariamų grynųjų pinigų gavimas, perdavimas ir panaudojimas vyko dalyvaujant kitiems bendrovės darbuotojams bei kituose bendrovės padaliniuose, su kuriais A. R. nebuvo susijęs. Todėl tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kam, kokio dydžio ir kada buvo išmokėtos neapskaitytos lėšos, negalėjo lemti reikalavimo šias aplinkybes pagrįsti būtent A. R. Teismai dalies bendrovės darbuotojų, galėjusių patvirtinti konkrečias tokių išmokėjimų aplinkybes, neapklausė. Taigi išvados apie bendrovės turto pasisavinimą padarytos, nepasinaudojus procesinėmis galimybėmis nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes ir nepašalinus kilusių abejonių dėl tikrojo neapskaitytų lėšų panaudojimo. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. R. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą iš esmės siejama su jo, kaip bendrovės vadovo, pareigomis ir tariamu žinojimu apie joje vykusią prekybą neapskaityta produkcija bei PVM sąskaitų-faktūrų keitimą. Tačiau tinkamai nėra nustatyti jo veiksmai, tyčios turinys ir veikos padariniai. Kaltinimas grindžiamas bendro pobūdžio deklaratyviomis formuluotėmis, nesukonkretinant, kokius veiksmus, susijusius su apgaulingu bendrovės finansinės apskaitos tvarkymu, atliko pats A. R. bei kada ir kokiomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies, taikymas A. R. atžvilgiu grindžiamas subjektyviu, nuteistajam naudingu atskirų įrodymų vertinimu bei nustatytų bylos aplinkybių interpretavimu, kuris, neva patvirtina jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir, patikslinęs skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su neapskaitytos produkcijos kiekiu, pinigų sumos, gautos ją pardavus, dydžiu bei pasisavinto bendrovės turto verte, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. dėl ginčijamų nusikalstamų veikų padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuteistasis A. R. ir jo gynėjas A. Vaičiūnas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Prašymas kitaip vertinti pinigų panaudojimo įmonės reikmėms pagrindimą yra prašymas kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato A. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.