Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 28 MGL (1054,48 Eur) bauda, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras) ir laikant, kad sumokėta 4 MGL (150,64 Eur) baudos (bauda nesumokėta),

2) 2023 m. sausio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymus paskirtos bausmės pridėta visa pagal 2017 m. spalio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis, paskirta subendrinta bausmė 30 parų arešto bei 903,84 Eur dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2026 m. rugpjūčio 10 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 10 d. buvo vienas namuose, gėrė alų. Buvo išgėręs 3 litrus alaus 5 laipsnių stiprumo. Pritrūko cigarečių, važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ji arčiausiai, maždaug 3 km atstumu. Važiavo savo automobiliu VW Passat, turi pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji neįregistruota, nedrausta. Teisės vairuoti nėra įgijęs. Žino, kad išgėrus negalima vairuoti, pagėrusiam taip atrodė, nepagalvojo. Nusipirkęs cigarečių važiavo atgal, gal prisnūdo, užsimerkė, atsitrenkė į tvorą. Išlipo iš mašinos, pėsčiomis parėjo namo. Namuose išgėrė dviese kokius 5 litrus alaus. Atvažiavo policija. Gailisi dėl savo elgesio. Toks antras jo vairavimas išgėrus. Išvadas pasidarė, blogai vertina savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. K. visiško kaltės pripažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. K. parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada nėra jų turėjęs. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), materialiai priklauso jam, jį nusipirko prieš kokius metus laiko, o gal seniau, mokėjo 300 eurų, tačiau savo vardu neperregistravo, automobilio techninė apžiūra pasibaigusi, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2026 m. rugpjūčio 10 d., nuo ryto, vienas namuose gėrė alų ir pritrūkęs cigarečių, buvo jau po pietų, nuvyko į (duomenys neskelbtini) k. esančią parduotuvę jų nusipirkti. Važiavo vienas, paties vairuojamu automobiliu VW Passat, nors jau nuo išgerto alaus sėsdamas už automobilio vairo jautėsi vidutiniškai apgirtęs. Buvo apsirengęs trumpomis rankovėmis raudonos spalvos marškinėliais. Žino, kad vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam yra uždrausta, bet būdamas neblaivus apie tai nepagalvojo. Nuo jo namų iki (duomenys neskelbtini) k. esančios parduotuvės yra apie 3 km, nuvykęs į parduotuvę nusipirko cigarečių ir važiuojant atgal į namus, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Mano, kad važiuodamas užmigo, ko pasekoje ir įvyko eismo įvykis. Įvažiavęs į tvorą išjungė automobilio variklį, nebandė išvažiuoti, išlipęs iš automobilio pėsčiomis ėjo į namus. Pamena, kad iš namo, į kurio tvorą įvažiavo, buvo išėjęs koks tai vyras, ką jis sakė dėl girtumo nepamena, bet jis nepasiliko įvykio vietoje ir grįžo į savo kaimą, esantį (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis gėrė alų prie savo namų, lyg dar buvo kaimynas A. Z., su kuriuo gėrė, tačiau jam apie įvykusį eismo įvykį nieko nepasakojo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis jau buvo vienas prie savo daugiabučio namo. Kiek po įvykio išgėrė alaus tiksliai pasakyti negali, mano, kad „bambalio“ vieno litro 6 laipsnių stiprumo nebuvo viso išgėręs, gal tik pusę. O iki važiuojant į parduotuvę buvo išgėręs 3 „bambalius“ alaus po 1 ltr. talpos, 6 laipsnių stiprumo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 72-74).

Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026-08-10 nuo 8 val. ji iš namų – (duomenys neskelbtini), išvyko į darbą, dirba (duomenys neskelbtini) ir 17 val. , baigusi darbą, grįžo į namus. Pamatė, kad nebėra vartų, kurie buvo išversti kartu su segmentine tvora, su šaknimis išversti 6 vnt. tujų apie 3 metrų aukščio, stovėjo lengvasis automobilis VW Passat modelio, atsitrenkęs priekiu į pakelės medį. Tuo metu namuose buvo jos sūnus N. K., kuris jai pranešė, kad jam būnant namuose, apie 17 val., išgirdo stiprų trenksmą, išėjęs į kiemą pamatė automobilį, kuris nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į jos sodybos vartus, kuriuos išvertė, bei tvorą, išlaužė išraudamas su šaknimis tujas, augančias prie tvoros. Sūnus vyriškio, vairavusio automobilį, nepažino, kaip jis sakė, važiavo vienas, išlipęs iš automobilio vyras pasakė sūnui „sėkmės“ ir nuėjo keliu link (duomenys neskelbtini) rajono. Sūnus paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir panešė apie šį įvykį. Ant jos gyvenamojo namo yra stacionari vaizdo kamera, kuri tuo metu buvo įjungta ir šį įvykį nufilmavo. Kaip jai sakė sūnus, jis atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams pateikė vaizdo įrašą. Kai ji grįžo į namus, policijos pareigūnų tuo metu nerado, kaip minėjo sūnus, policijos pareigūnai išvyko ieškoti kaltininko. Namo savininkė yra ji, jos turtas ir sodyba yra drausta (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje, todėl dėl padarytos turtinės žalos ji kreipėsi į draudimo bendrovę, dar žala yra skaičiuojama, neatlyginta. Ji civilinio ieškinio nereikš, padarytą turtinę žalą atlygins draudimas, neturtinė žala nepadaryta. Ji nelaiko savęs nukentėjusiąja ir nenori būti ja pripažinta. Kaltininko nepažįsta, jis po įvykio nebuvo atvykęs atsiprašyti (b. l. 40-43)

Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. pažįsta iš matymo, tačiau su juo nėra draugai ir nebendrauja. Maždaug prieš trejus metus, tikslesnės datos nepamena, jis E. K. pardavė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 eurų, šis automobilis buvo registruotas jo vardu ir jam iki tol priklausė, jo parduodamas neišregistravo, o ar vėliau jį perregistravo E. K., nesidomėjo. Pirkimo-pardavimo sutarties neišsaugojo ir jos pateikti negali. Dėl automobilio jokių pretenzijų neturi. (b. l. 49-51).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas su vaizdo įrašo kopija. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš stacionarios vaizdo stebėjimo kameros, kuri pastatyta lauke ir fiksuoja veiksmą, vykstantį privataus namo kieme, t. y. kamera yra atsukta į įvažiavimo į gyvenamo namo kiemo vartus. Kiemo vartai yra metaliniai, už šių vartų, kairėje, matosi tujų gyvatvorė, už jos auga medžiai, už vartų – asfaltuota važiuojamojo kelio dalis. Peržiūrimame vaizdo įraše matosi data – 2026-08-10, bei laikas – 16:39:32 val. Vaizdo įrašo peržiūros 16:40:42 val. matyti, kaip iš dešinės pusės, keliu, dideliu greičiu atlėkęs lengvasis automobilis nulaužia tvoros vartus, gyvatvorę bei atsitrenkia į augantį medį. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyriškis, kuris vilki raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportines kelnes, kaip tyrimo metu nustatyta, tai E. K., kuris svyruodamas nueina keliu. Lengvasis automobilis, kuriuo vyriškis padarė eismo įvykį, yra tamsios spalvos, 4 durų. (b. l. 11-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio apžiūros paimtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir variklio užvedimo raktelis (b. l. 14-16, 17-27).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas ir saugomas automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš neblaivumo nustatyto akto matyti, kad E. K. 2026-07-10, 17.26 val., pirmu tikrinimu alkotesteriu nustatyta 2,44 promilės etilo alkoholio. Antru tikrinimu 17.45 val. nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Atidarius garso failą, matyti data ir laikas – 2026-08-10, 16:41:30. Atsiliepus Bendrojo pagalbos centro operatorei, vyriškas balsas praneša, kad ką tik pro jam priklausančią tvorą pravažiavo girtas vairuotojas. Vartus išvertė, tvorą ir į medį įvažiavo, bei dabar išeina. Nurodo įvykio adresą – (duomenys neskelbtini). Visus vartus išnešė, tvorą išgriovė, automobilio modelis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, pasakė „sėkmės“ ir dabar eina link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Vairuotojas apsirengęs raudonos spalvos maike, trumpi plaukai, stambaus sudėjimo. Pranešėjas nurodo, kad pas jį kameros yra ant namo. Pranešėjas prisistato esąs N. K.. Įrašo trukmė: 00:02:10. (b. l. 35-37).

Iš EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio VW Passat 1,9 TDI, (duomenys neskelbtini) metų gamybos, dyzelis, sedanas, kaina su PVM yra 840,00 Eur. (b. l. 52).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026 m. rugpjūčio 10 d., apie 16.40 val., sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,44 prom. neblaivumas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojos J. K. parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus iki bus patikrintas jo neblaivumas (girtumas), po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. K. praeityje teistas, teistumas išnykęs. Padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka nebaustas. Teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, atliko paskirtą arešto bausmę, tačiau paskirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl laikytina, kad bausmės pilnai neatlikęs. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinus visas aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. K. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas švelnesnes bausmės rūšis – baudą arba areštą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėtina 2023 m. sausio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymus paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 903,84 Eur, bausmės subendrintinos ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė.

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. 26 min. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 17 min. (b. l. 61-64; 79-81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, t. y. 1 (viena) para.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017). Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo galimybes dirbti ir užsidirbti, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmus vertina kritiškai, nurodė, kad padarė išvadas. Atsižvelgdamas į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti E. K. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog E. K. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir E. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, antrą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl L. B. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones keturių metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamojo E. K. vairuota transporto priemonė – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, esantis automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, automobilis buvo tiesiogiai panaudotas tyčinės nusikalstamos veikos padarymui. Prašymas konfiskuoti ne automobilį, o atitinkamą pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nepareikštas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. K..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. K. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; 2) skaitmeninė laikmena, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašu, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėti 2023 m. sausio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymus paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 903,84 Eur baudą, nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 903,84 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. 26 min. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 17 min. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, skiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, esančius automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

2) skaitmeninę laikmeną, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos;

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.