Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. Kartu su intensyvia priežiūra uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. Kartu su intensyvia priežiūra uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. S. skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

į bausmės laiką įskaityta laikiname sulaikyme išbūta viena para ir nustatyta laikyti, kad A. S. atliko 3 (tris) dienas laisvės apribojimo bausmės;

išspręsti kardomųjų priemonių klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl civilinio ieškinio

2.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė 163,30 Eur civilinį ieškinį, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje šio ieškinio nesprendė ir tuo klausimu nepasisakė. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neįvykdė imperatyvios BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, todėl nuosprendis šioje dalyje neišsamus, neatitinka proceso įstatymo reikalavimų ir keistinas.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės —nusikalstamos veikos padarymo esant recidyvistu

2.4. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė (bausmė atlikta 2023 m. liepos 3 d.). Naujas nusikalstamas veikas A. S. padarė 2025 m. birželio 19 d., t. y. nepraėjus trejų metų terminui nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo ir akivaizdžiai nepasibaigus teistumo terminui. Todėl naujų nusikalstamų veikų padarymo metu A. S. turėjo būti laikomas teistu asmeniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino ir dėl jos nepasisakė, o ankstesnis teistumas turi esminę reikšmę vertinant asmens pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką bei individualizuojant bausmę, todėl ši aplinkybė teismo turėjo būti aiškiai įvertinta. Netaikęs nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir nepripažinęs jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą).

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė Rasa Liniauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nuosprendis keistinas.

6. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija nuosprendžio išvadų dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, paskirtos bausmės, teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jas kvalifikuodamas, nuspręsdamas dėl A. S. kaltės, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl neišspręsto VLK civilinio ieškinio klausimo bei nenustatytos A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišvengė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų – nepagrįstai nenustatė vienos nuteistojo A. S. atsakomybe sunkinančios aplinkybės, tai pat paliko neišspręstą kitą nuosprendžio klausimą – VLK civilinį ieškinį.

Dėl asmens pripažinimo recidyvistu ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės

8. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir nemotyvavo savo sprendimo dėl nuteistojo A. S. ne/pripažinimo recidyvistu ir jo teisinę padėtį sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto. Su šiuo prokurorės apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė.

10. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. S., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, o būtent, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už dvi veikas, už kurias jam skirta galutinė viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams, kurias jis padarė būdamas pilnametis, teistumui neišnykus (bausmė atlikta 2023 m. liepos 3 d.) ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus – šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas (2025 m. birželio 19 d.). Be to, jis ir anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat ir už įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas asmens sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį A. S. asmenybės pavojingumą.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir jo asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai A. S. nepripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o šios aplinkybės – jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Tačiau ir pripažinus A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, to savo apeliaciniame skunde neprašo ir prokurorė. Atsižvelgusi į visas pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, abiem atvejais nukentėjusieji pretenzijų jam neturi, civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos nepareikštas, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, paskirtos atitinkamai 9 mėnesių ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmės bei galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustačius įpareigojimą, draudimą, yra teisinga tiek savo rūšimi, tiek jos dydžiu, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

13. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinkama ir dėl likusio neišspręsto civilinio ieškinio klausimo. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti ir tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti iš A. S. 163,30 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai patirtas išlaidas, teikiant nukentėjusiajam V. S. sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 procentų. Bylos duomenimis, civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu byloje prašė priteisti iš A. S. 163,30 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai patirtoms išlaidoms, teikiant nukentėjusiajam V. S. sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šis klausimas nebuvo išspręstas. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tokios pozicijos laikomasi ir tolesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

15. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. S. veiksmų nukentėjusysis V. S. patyrė sužalojimus, dėl kurių jis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis. Valstybinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu dėl 163,30 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu, pateikė patirtą žalą patvirtinantį Gydymo paslaugų apskaitos išrašą. Atsižvelgdama į išdėstytą bei sutikdama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. S. kaltės, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nurodytos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, todėl šis civilinio ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš A. S. priteistina 163,30 Eur žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui naudai dėl patirtų gydymo išlaidų bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistajam A. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. gegužės 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-05246 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 137,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą ir tik dėl tų klausimų, kurie skundžiamu nuosprendžiu buvo apskritai neišspręsti. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nutarė apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo finansinę padėtį, o tai gali apsunkinti asmens galimybę sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendį.

Papildyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžio aprašomąją dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas.

Papildyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. S. recidyvistu.

Tenkinti visiškai civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 163,30 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 30 ct) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.