Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir nuteistojo N. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo

N. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72² straipsniu, N. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. sausio 17 d. 18.50 val. iki 2026 m. sausio 18 d. 12.20 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), N. D. pripažintas recidyvistu.

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Nuteistojo N. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, N. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl N. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat kvalifikuodamas šias veikas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija ir skundžiamu nuosprendžiu N. D. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su paskirtų bausmių subendrinimo būdu ir nustatytu galutinės bausmės dydžiu, o nuteistasis N. D. – su paskirtos bausmės realiu vykdymu, prašydamas jį atidėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmių subendrinimo

8. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu bausmes už atskiras nusikalstamas veikas N. D. nepagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdu, nes pagal pareikštą kaltinimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos padarytos ne realiąja, o idealiąją nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punktą.

9. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/

2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2K-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Realioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, išskyrus atvejus, numatytus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. D. padarytas veikas – fizinį smurtą savo artimam giminaičiui – mamai A. D. (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis) – sieja ta pati šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, jos padarytos viena veika ir to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, atliktos įgyvendinant bendrą sumanymą, t. y. padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl bausmės N. D. už abi nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas kaip pagrįstas, skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

11. Nuteistajam manant, kad jam paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas nepagrįstai, pažymima, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir N. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnio 2 dalis). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

12. N. D. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas aštuoniolika kartų, nuo 2014 m. dauguma atvejų jis teistas už nusikalstamas veikas (smurtą, grasinimą) tos pačios nukentėjusiosios – motinos A. D. atžvilgiu, iš viso devynis kartus už dvylika nusikalstamų veikų jos atžvilgiu nuo 2014 metų, nusikalstamos veikos padarytos esant neblaiviam, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistas ir dėl smurto panaudojimo tėvo, sugyventinių atžvilgiu (informacinės teismų sistemos duomenys). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais N. D. skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir baudos, viešųjų darbų, arešto, laisvės apribojimo bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, akivaizdu, nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus N. D. švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėjus, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Jo atžvilgiu ne kartą taikyta ir administracinė atsakomybė, asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų. Visi šie duomenys patvirtina, kad N. D. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Dar kartą įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo išvadai, jog N. D. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, o bausmės tikslai bus pasiekti be griežčiausios sankcijose numatytos bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys leidžia spręsti, kad N. D. nėra suinteresuotas keisti probleminį elgesį ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o jo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai apie ligotą mamą, kuriai reikalinga visokeriopa pagalba, pastebėtina, buvo nurodomi ir ankstesniuose apelianto skunduose (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2023). Nurodytų duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

14. Be to, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl pastarosios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol recidyvisto statuso neturi. Taip pat išaiškinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tada, kai asmuo, jau būdamas pripažintas recidyvistu, teisiamas už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Atsižvelgiant į tai, vien ankstesnių N. D. teistumų faktas, nesant iki nagrinėjamų veikų padarymo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis būtų pripažintas recidyvistu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad aptariamas nusikalstamas veikas N. D. padarė būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, pašalinant N. D. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 320 straipsnio 5 dalis).

15. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam N. D. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, net ir panaikinus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, yra teisinga ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo pavojingumui, ją švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais bei atidėti bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. D. paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. D. skirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, N. D. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. D. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam N. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.