Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2496 eCIK-740/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06416-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. liepos 13 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų ratas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl administravimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies: iš atsakovės priteista skola už laiptinės valymo paslaugas, stogo spynos ir ventilio keitimą, antenų ir stogo, lietaus nuotekų vamzdyno remontą, kaupiamosios lėšos, administravimo ir techninės priežiūros mokesčiai; atsakovės priešieškinis dėl administravimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė valdymą, naudojimąsi ir disponavimą bendrąja daline nuosavybe reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo faktines aplinkybes – teismas buvo nenuoseklus, spręsdamas, kurios – CK 4.75–4.81 straipsnių ar CK 4.82–4.85 straipsnių normos taikytinos ginčo situacijai. Teismų nurodytas motyvas, kad pastato savininkų balsų dauguma buvo nutarta namo administratore paskirti ieškovę ir pavesta bendrijos pirmininkei su ieškove pasirašyti sutartį, o tai reiškia, kad administravimo sutartis galioja ir atsakovei, nepaisant to, kad ji nebalsavo ,,už“ šios sutarties sudarymą, nėra pagrįstas. Pastatas yra negyvenamosios paskirties, todėl ginčo situacijai taikytinas ne CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas balsų daugumos principas, bet CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo turi sutarti visi bendraturčiai (arba šio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka). Pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų visiems pastato patalpų savininkams ir už kurių valymą turėtų mokėti visi pastato patalpų savininkai; atsikirtimai į ieškinį dėl remonto darbų liko neišnagrinėti ir neįvertinti.

2. Teismai neatsižvelgė į šioje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, taip pažeisdami CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimus: nesiaiškino, ar ginčo pastate esančios bendrojo naudojimo patalpos, kurių administravimo, priežiūros (valymo ir kt.) paslaugas ieškovė reikalauja apmokėti iš visų pastato patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovės, atitinka bendrojo naudojimo objekto sampratą; nesirėmė išaiškinimu, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovei nepateikus patikimo ir galiojančio pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo, turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų ratas“ (j. a. k. 123072472) 310,25 Eur (tris šimtus dešimt Eur 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 9 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 152. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.