Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2105 Bylos Nr. eCIK-596/2026 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 8 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismai, spręsdami dėl ekonominio naudingumo vertinimo sistemos (bei kitų tiekėjų ir pasiūlymų vertinimo kriterijų) neteisėtumo, nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo nustatant pasiūlymų vertinimo sistemą ir įrodymo vertinimo, suformuotos 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025:

1.1. Teismai nevertino ginčijamų pirkimo sąlygų kaip visumos reikšmės sąžiningos ir nesuvaržytos konkurencijos užtikrinimui, nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui - ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025). Nesivadovaudami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl ekonominio naudingumo kriterijų, kaip sistemos, vertinimo, teismai darė klaidingą išvadą, kad su techniniais rankovės parametrais susiję kriterijai yra proporcingi ir neriboja konkurencijos.

1.2. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo įvertinta ekonominių naudingumo kriterijų T2-T4 reali ekonominė nauda taip nukrypstant nuo aukščiau minėtos LAT praktikos. Kasatorė nuosekliai įrodinėjo, kad kriterijai niekaip neparodo siūlomos medžiagos kokybės ir neteikia jokios ekonominės naudos, tačiau Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie realiai pagrįstų, kad medžiagų pagaminimo metodas ar savybė teikia pridėtinę vertę, už kurią Atsakovė gali mokėti daugiau.

1.3. Teismai sprendė, kad ekonominio naudingumo kriterijai nėra pritaikyti vienam gamintojui, kai ieškovė pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad visus jos nustatytus kokybės kriterijus gali tenkinti kito gamintojo medžiaga. Teismai nevertino ieškovės pateiktų duomenų apie gamintojo Saertex rankovės atitiktj visiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams. Nevertino fakto, kad atsakovė jokiais duomenimis nepaneigė, kad būtent šio gamintojo rankovė surinks maksimalų balų skaičių už pasiūlymo kokybę.

2. Tokiu nukrypimu sukeltas prieštaravimas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 64 straipsnio 1,4, ir 5 dalies nuostatoms dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymo bei PĮ 29 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei sąžiningos ir nesuvaržytos konkurencijos užtikrinimo principams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ (j. a. k. 133630961) 1195 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. birželio 5 d. AB „SEB“ banke, mokėjimo nurodymo Nr. 22322. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.