Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-08-27 nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-02-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. K. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 4, 5, 6 punktais, 7 dalimi D. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagal 2019 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-916-322/2019 ir vėliau po šio sprendimo priimtus pakeitimus teismų sprendimais ir/ar patvirtintomis taikos sutartimis dėl vaikų išlaikymo.

2026-07-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2026-06-18 teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam D. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-02-19 nuosprendžiu paskirtą subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-08-27 nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas tenkintas ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam D. K.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas

Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-08-27 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo D. K. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktomis teikimo ir asmens bylomis, sprendžia, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad D. K. neizoliavus nuo visuomenės probacijos tikslas nebus pasiektas. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teisėtumo reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi nuteistasis D. K. iš tiesų padarė probacijos laikotarpiu nuteistiesiems keliamų reikalavimų pažeidimus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, priimdamas sprendimą dėl šių pažeidimų panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neatsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus, kurie nagrinėjamu atveju yra esminiai siekiant tinkamos nuteistojo resocializacijos, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamųjų asmenų elgesio kontrolė vykdoma vadovaujantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4. p.).

Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir sumažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos įstatyme nurodoma, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo, savanorystės skatinimo, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais principais. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Tai reiškia, kad Probacijos įstatymas numato dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant, teismas gali, tačiau neprivalo, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o būtent: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika; ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymų leidėjas imperatyviai nenustatė, jog viena iš būtinųjų sąlygų, norint panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, būtų probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių ir pan. nevykdymas. Kita vertus, aptartų sąlygų nevykdymas įeina į šiuo metu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytą pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas kategoriją, o tokie atvejai (nustatytų sąlygų nevykdymas) privalo būti vertinami ne pavieniui (atskirai), o visumoje (su visomis nagrinėjimo klausimo metu nustatytomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis).

Kaip pirmiau minėta, viena iš sąlygų, kurią reikia nustatyti, kad būtų galimas bausmės vykdymo atidėjimo instituto panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti realios bausmės (šiuo atveju – laisvės atėmimo bausmės) yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą, kas šiuo atveju yra nustatyta, t. y. ši sąlyga yra įvykdyta. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos duomenų matyti, kad D. K. 2026-03-17 buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2026-03-19 buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, pareigomis, išaiškintos nevykdymo pasekmės. 2026-04-01 asmuo įvertintas pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika (61 balai), nustatyta didelės žalos rizika – Vidutinė – nukreipta į pažįstamus suaugusius asmenis. 2026-04-27 pervertinus riziką, ji padidėjo – nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika (67 balai). 2026-06-16 pervertinus riziką, ji padidėjo – nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika (69 balai). Taigi, be jau nustatytos ir objektyviais duomenimis patvirtinamos pirmosios sąlygos, būtina nustatyti ir antrąją – pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Ir tik tuomet, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, ar yra būtinas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas.

Kaip jau minėta, Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vertinant šią teisės normą kartu su baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmės bei kitų teisinių institutų tikslais, taip pat ir per ilgą laikotarpį visuomenėje nusistovėjusiomis pagrindinėmis moralės normomis bei vienu iš pažangios, demokratinės visuomenės siekių (gyventi tokioje visuomenėje, kurioje įstatymų pažeidinėjimas (administracinių nusižengimų darymas, nusikalstamų veikų vykdymas, kitų teisės aktų nesilaikymas ir pan.) būtų minimalus ir asmenys jaustų kuo didesnį saugumo jausmą), spręstina, jog taikoma probacija, visų pirma, turi būti orientuota į naujų teisės pažeidimų (ypatingai nusikalstamų veikų) tinkamą užkardymą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-02-19 nuosprendžiu D. K. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, buvo paskirti 3 įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagal 2019 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-916-322/2019 ir vėliau po šio sprendimo priimtus pakeitimus teismų sprendimais ir/ar patvirtintomis taikos sutartimis dėl vaikų išlaikymo.

Nustatyta, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, kad nuteistasis nuo 2016-05-18 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą – taksi veikla (2 t., b. l. 142), todėl jam teismo skirtas įpareigojimas pradėti dirbti (tęsti darbą), o nedarbo atveju registruotis Užimtumo tarnyboje, buvo vykdomas tinkamai. Be to, nuteistasis D. K. vykdo ir kitą įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje, t. y. asmuo dalyvavo keturiuose užsiėmimuose ,,Elgesys - Pokalbis – Pasikeitimas“, kurie vyko 2026-04-09, 2026-04-19, 2026-05-07, 2026-06-15. Tačiau nepaisant to, nuteistasis D. K. netinkamai vykdo teismo jam skirtą įpareigojimą – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat pažeidžia probacijos sąlygas bei daro administracinius nusižengimus.

Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2026-02-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo buvo baustas 3 kartus administracine tvarka: 2026-05-03 baustas pagal ANK 417 str. 2 d. - transporto priemonę pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje stovėti draudžiama. Už šį nusižengimą 2026-06-12 sumokėjo 15 Eur baudą. 2026-06-21 baustas pagal ANK 416 str. 3 d. – viršijo 30 km/h greitį. Už šį nusižengimą 2026-07-09 sumokėjo 15 Eur baudą. 2026-07-09 baustas pagal ANK 489 str. 2 d. – nesilaikė LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 str. 3 d. 4 p. Už šį nusižengimą 2026-07-20 sumokėjo 40 Eur baudą.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-322/2019 ir vėliau po šio sprendimo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-302-471/2026 nustatyta, kad D. K. nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui turi mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties pasirašymo dienos – 2026 m. sausio 21 d. – iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (asmens bylos b. l. 49–53). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. K. 2026 m. kovo 27 d. savo nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedė 100 Eur, 2026 m. balandžio 3 d. – 100 Eur (2 t., b. l. 155), 2026 m. balandžio 23 d. – dar 100 Eur (asmens bylos b. l. 55–56), 2026 m. gegužės 15 d. – 100 Eur (2 t., b. l. 154), 2026 m. birželio 19 d. – 150 Eur (2 t., b. l. 123), 2026 m. liepos 22 d. – 150 Eur (2 t., b. l. 153), 2026 m. rugpjūčio 24 – 200 Eur, 2026 m. rugpjūčio 25 d. – 100 Eur (2 t., b. l. 125), 2026 m. rugpjūčio 26 d. – 100 Eur (2 t., b. l. 154), 2026 m. rugsėjo 17 d. – 100 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad D. K., kai 2026-03-17 buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą ir 2026-03-19 pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, pareigomis, išaiškintos nevykdymo pasekmės, iki skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-302-471/2026 privalėjo išmokėti 2800 Eur vaikų išlaikymui, tačiau asmuo per šį laikotarpį sumokėjo 1200 Eur, liko nesumokėta 1600 Eur.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis netinkamai vykdo teismo jam skirtą įpareigojimą – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau šis įpareigojimas teismo nuomone yra vykdomas iš dalies pagal asmens finansines galimybes. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis Nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 146), dirba pagal individualią veiklą ir gauna nepastovias pajamas. Be to, iš gyventojų registro pažymos matyti, kad D. K. turi 4 nepilnamečius vaikus: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal LITEKO duomenis matyti, kad be šioje byloje minimų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimus yra priteistas išlaikymas ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams, kuriems nuteistasis turi pareigą teikti išlaikymą.

Nuteistasis taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 str. 2 d. ir 3 d. nustatytas probuojamojo pareigas - atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, taip pat informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gegužės 21 d. ir 26 d. buvo bandoma su D. K. susisiekti telefonu, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Nuteistajam buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą 2026 m. birželio 2 d., tačiau jis šaukime nurodytą dieną neatvyko. 2026 m. birželio 2 d. jam pakartotinai išsiųstas šaukimas atvykti 2026 m. birželio 10 d., tačiau ir šį kartą nuteistasis neatvyko bei nepranešė neatvykimo priežasties. 2026 m. birželio 11 d. su D. K. susisiekus telefonu buvo sutarta, kad jis į Probacijos tarnybą atvyks 2026 m. birželio 15 d. Nuteistasis sutartu laiku atvyko ir pateikė rašytinį pasiaiškinimą. Pasiaiškinime dėl vaikų išlaikymo D. K. nurodė, kad iki 2026 m. gegužės 25 d. išlaikymo vaikams nepervedė, nes turėjo išlaidų automobilio draudimui, mokesčiams, automobilio remontui, tačiau teigė, jog šį mėnesį perves daugiau. Dėl administracinio nusižengimo nuteistasis paaiškino, kad automobilį buvo palikęs prie daugiabučio namo, o kažkas iš žmonių jį nufotografavo ir nuotrauką perdavė policijai. Dėl neatvykimo į Probacijos tarnybą nurodė, kad buvo sumuštas ir todėl nenorėjo viešumoje rodytis (asmens bylos b. l. 61). Dėl D. K. įvykdytų probacijos sąlygų pažeidimų Probacijos tarnyboje buvo organizuoti du atvejo vadybos posėdžiai – 2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. birželio 17 d. Nuteistasis į Probacijos tarnybą turėjo atvykti 2026 m. rugpjūčio 19 d., tačiau neatvyko. Bandant su juo susisiekti telefonu, D. K. į skambučius neatsiliepė, nors telefono ryšys buvo pasiekiamas, o vėliau parašė žinutę, kad yra išvykęs.

Vertinant aukščiau išdėstytų duomenų visumą, pažymėtina, kad probacijos laikotarpiu nuteistajam nebuvo pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie pavojingų administracinių nusižengimų. Be to, asmuo paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs.

Probacijos laikotarpiu vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (61 balai) nuteistajam padidėjo 8 balais (69 balai). Nors asmens recidyvo tikimybė ateityje ir vidutinė (69 balai), tačiau visgi pabrėžtina, kad ji yra artimesnė žemai (past. – pagal OASys metodiką: žema (0–40 balų), vidutinė (41–99 balai), aukšta (100–168 balai)). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nuteistojo D. K. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasiekė tokį pavojingumo lygį, jog būtų reikalinga jį izoliuoti nuo visuomenės.

Paminėtina ir tai, kad Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu – probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Taigi, probacijos metu probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą ir pasiuntus D. K. atlikti laisvės atėmimo bausmę, šie principai būtų pažeisti. Nuteistasis vykdo kitas jam skirtas pareigas (dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje, pagal finansines galimybes teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.

Nuteistąjį pasiuntus atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuo laikotarpiu būtų apribota jo darbinė veikla, dėl ko nukentėtų nepilnamečiai vaikai, kadangi asmeniui butų apribota galimybė dirti ir teikti išlaikymą. Be to, nuteistasis 2026-09-14 lankėsi VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl gydymo, kuriam buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad yra pagrindas D. K. suteikti galimybę įrodyti, kad jis yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo šiuo metu jam nenaikinti. Kita vertus, D. K. įspėjamas, jog pasikartojus teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimams, probacijos sąlygų nesilaikymams, klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo gali būti sprendžiamas pakartotinai ir priimamas priešingas sprendimas.

Apygardos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nutardamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas priėmė skubotą sprendimą, o kartu neatsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus, kurie nagrinėjamu atveju yra esminiai, siekiant tinkamos šio nuteistojo resocializacijos. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Probacijos tarnybos tikslai yra ne tik formaliai fiksuoti nuteistojo pažeidimus, bet ir padėti asmeniui integruotis į visuomenę, skatinti pasitaisyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos teikimas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. K. atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-08-27 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2026-06-18 teikimą dėl nuteistajam D. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026-02-19 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo – atmesti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.