- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- eCIK-621/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05497-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Agnė Tikniūtė, Algirdas Taminskas
- Ieškovas
- M. M.
Nr. DOK-2172 Nr. eCIK-621/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05497-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 11 d. paduotu ieškovo M. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams H. M., Ž. M. ir A. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės Ž. M., dėl skolos priteisimo. Šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir ieškovui solidariai iš atsakovų Ž. M. ir H. M. priteista 16 653 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė bei perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl nepagrįstai ir netinkamai ginčui išspręsti taikė paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami materialinės teisės normomis reglamentuojančiomis sutartinius santykius bei atsakomybę už netinkamą pastarųjų vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis) ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nekeitė savo reikalavimų pagrindų. Tačiau bylą nagrinėję teismai tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių nevertino ieškovų nurodytais pagrindais, o savo nuožiūra taikė sandorio negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, paskolos sutarties ginčijimo bei skolininko pareigų ir jų nevykdymo teisinės pasekmės reglamentuojančias teisės normas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Ko pasėkoje, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į imperatyviąją įstatymo normą neperžengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir į byloje pateiktus įrodymus (mirusiojo V. M. ieškovui išrašyti skolos rašteliai (vekseliai), kuriuose pastarasis raštu patvirtino prisiimtas prievoles), pritaikė tokias materialinės teisės normas, kurios leido atmesti ieškovo pareikštus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai su tuo sutiko.
2. Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, be kita ko, išaiškino, jog tam, kad nerealizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama, (1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.), (2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai priimant sprendimus selektyviai taikė kasacinio teismo praktiką, kur nustatyta paskolos sutarties, kaip realinio sandorio (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis) nustatymas pagal juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kitaip tariant, ieškovo vertinimu, teismai nepagrįstai nevertino nerealizuotų vekselių kaip galimų paskolos raštelių (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), patvirtinančių pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teikiamą kasacinį skundą 2026 m. birželio 11 d. Luminor Bank AS banke sumokėtą 1 270 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.