Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui M. P., T. P., antstolei Indrei Klungei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui M. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės T. P. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų ar būsimų pajamų, esančių bendrojoje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos duomenų ir antstolės pateiktos elektroninės vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašo nustatyta, kad antstolė Indrė Klungė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (23.31-08 Mr) 483-106153 dėl 25,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolė nustačiusi, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2026 m. birželio 2 d. turto arešto aktu Nr. S-26-189-18660, areštavo skolininko M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų pajamų dalį – 15 proc. nuo sutuoktinės T. P. gaunamų pajamų dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 25 proc. nuo gaunamų pajamų viršijančių 2 MMA ir 5 proc. nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. 2026 m. birželio 3 d. patvarkymu dėl išskaitų iš darbo užmokesčio arešto Nr. S-26-189-18827, antstolė išsiuntė į skolininko sutuoktinės darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto arešto aktą Nr. S-26-189-18660 ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuotas lėšas saugoti iki bus nustatyta bendraturčiui teksianti areštuoto turto dalis. Antstolė pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė 2026 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-26-189-23037 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos teismo informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų M. P. ir T. P. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Teismo turimais duomenimis matyti, kad T. P. gauna nuolatines pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininko sutuoktinė gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui M. P. priklauso ½ dalis jos sutuoktinės T. P. pajamų, gaunamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog antstolis areštavo konkretų turtą ir pasiūlė CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko šio turto dalies nustatymo, savaime nereiškia, kad teismas turi apsiriboti skolininkui priklausančios turto dalies formaliu nustatymu. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos, ar yra visos prielaidos taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025).

Teismas konstatuoja, kad CPK 667 straipsnyje nurodyta, jog antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą. Šios teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji taikoma tik realiai egzistuojančiam (turimam), o ne būsimam turtui.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis aprašo bei areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendrąja nuosavybe, ir pasiūlo išieškotojui (o reikiamais atvejais – ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, teismas negali vertinti ir iš anksto pasisakyti dėl turto, kuris ateityje gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Priešingu atveju būtų sukuriamas precedentas, kai bet koks po santuokos sudarymo įgytas turtas automatiškai būtų laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nors įstatymas (CK 3.89 straipsnis) numato atvejus, kai santuokoje įgytas turtas pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad įstatymas leidžia nustatyti bei individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik dėl realiai egzistuojančio turto. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymo dalis nustatyti kitų būsimų pajamų ar turto dalį bendrojoje nuosavybėje atmetama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog skolininko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinės T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.