- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1206-1204/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22619-2026-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 3 dalį (trys veikos) 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės vykdymas atidėtas, vėliau, 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, asmuo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę);
4) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, 2024 m. sausio 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;
7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės vykdymas atidėtas). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ,2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir 2025 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys) ir skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas arešto bausmės, kurią atliko pagal 2025 m. sausio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, laikas ir laikas, įskaitytas pagal 2025 m. sausio 27 d. baudžiamąjį įsakymą (2 paros) ir 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį (1 para);
8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi subendrintos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 3 mėnesių šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6 punktais, nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. B.: gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; per 8 mėnesius, skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 4 d., dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje; 2026-04-07 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sugyventinei M. I., o būtent: 2026-07-11, apie 22 val., Šiaulių m., bute adresu (duomenys neskelbtini), suimdamas nukentėjusiąją M. I. už plaukų ir juos raudamas, suduodamas jai kumščiais į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimties kartų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejų pečių, kairio žasto ir kairės blauzdos srityse.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad grįžo po 21 val., kiek pamena, susikivirčijo, grįžo labai stipriai išgėręs, kiek iš to įvykio atsimena, tai kad susikivirčijo, susibarė, susistumdė ir viskas, daugiau nieko negali atsakyti, nes alkoholis buvo labai paveikęs, negali paaiškinti ir pateisinti savo veiksmų ką padarė. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, anksčiau turėjo problemų dėl smurto ir alkoholio vartojimo, manė, kad išeis susitvarkyti, bet nepavyko, dabar užsisakė pasą, eis koduotis. M. I. yra jo sugyventinė, kartu jau pusę metų, o kartu gyvena 3 mėnesius. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nuomojamas butas, metams laiko. Tiksliai nepamena, bet galėjo M. rauti už plaukų ir galėjo jai suduoti 10 smūgių į įvairias kūno vietas, sužalojimus pripažįsta. Alkoholis iššaukė agresiją, pripažįstą, kad reikia negerti. Atsiprašė nukentėjusiosios, padovanojo gėlių, ji jam atleido ir jis pasipiršo. Yra teistas 8 kartus, 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžiu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir jam buvo skirtas įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, manė, kad susitvarkys su alkoholiu, save tikino, kad problemų neturi. Žino, kad buvo skirtas laisvės atėmimas ir jo vykdymas buvo atidėtas dviem metams. 2025 m. sausio mėn. buvo teistas baudžiamuoju įsakymu dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtas buvo ne prieš tą pačią sugyventinę, o prieš buvusią žmoną. Nukentėjusiosios vaikas yra ne jo, bet jį augina kaip savo. Buvusiai žmonai teikia išlaikymą vaikui. Sugyventinė nedirba, jis jai padeda, ji gauna už vaiką kelis šimtus, o jo alga apie 2000 Eur. Telefoną jos sudaužė, bet jai žalą atlygino. Nenori važiuoti į zoną, yra buvęs, psichiškai tikrai grįš nestabilus, jeigu reikės ten būti gali pasidaryti sau galą, tai norėtų, kad apykoję uždėtų. Narkotinių medžiagų nevartoja ir nenaudoja, prieš daug metų taip vartojo, gal prieš 10 – 15 metų. 2025 rugsėjo 25 d. yra administracinė nuobauda už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą, ten gavosi, kad atvažiavo draugai ir įtraukė vieną dūmą ir atvažiavo policijos pareigūnai ir nubaudė. 2021 m. buvo narkotikai, bet ten buvo taip, kad turėjo paimti paketėlį ir paduoti žmogui, bet gavosi, kad savo reikmėms.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta duotais parodymais teisme, kuriais jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
2026-07-13 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja M. I. nurodė, kad 2026-07-13, apie 10 val., adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. B. gim. (duomenys neskelbtini), rankų kumščių pagalba sudavė ne mažiau dešimties kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo policijos pareigūnų nubausti jos sugyventinį už padarytą nusikalstamą veiką įstatymų numatyta bausme.
Apklausta liudytoja M. I. parodė, kad su savo sugyventiniu R. B. pažįstami apie penkis mėnesius, gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį pradėjo maždaug prieš du mėnesius. Pradžioje gyveno pasinaudodami trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančiais būstais, įvairiais adresais, kurių adresų šiuo metu nurodyti negali. Adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kartu gyvena apie tris savaites. Jau minėtu adresu buto nuomos sutartį esame sudarę vieneriems metams. Iki pastarojo karto t. y., 2026-07-11, sugyventinis nėra prieš ją smurtavęs nei psichologiškai nei fiziškai. Sutarė gerai, į policijos įstaigas nėra kreipusi. Tikėtina mano sugyventinis yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, tačiau asmeniškai nėra mačiusi jo laikant ar vartojant psichotropines medžiagas. Tikėtina psichotropines medžiagas jis vartoja maždaug vieną kartą per savaitę. Kur sugyventinis įsigyja psichotropines medžiagas ji nurodyti negali.2026-07-11, apie 15 val., sugyventinis išėjo iš jų bendro buto jau minėtu adresu, susitikti su draugais. Su kokiais draugias susitikti ir kokiu adresu išėjo sugyventinis ji nurodyti negali. Iki išeinant sugyventiniui susitikti su draugais sutarė gerai, konflikto tarp jų nebuvo. Į jų bendrą butą sugyventinis grįžo apie dvidešimt antrą valandą. Pastarasis buvo stipriai neblaivus t. y., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, mintys sunkiai suprantamos, eisena nekoordinuota. Ketindama sužinoti kur ir su kuo mano sugyventinis leido laiką ji paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną bei peržiūrėjo jo telefone instaliuotą internetinio susirašinėjimo programą WhatsApp. Tuo metu buvo svetainės kambaryje. Ji sėdėjo svetainės kambaryje ant lovos, o sugyventinis stovėjo tarpduryje vedančiame iš koridoriaus į svetainės kambarį, kuriame ji buvo. Pamatęs, kad ji yra paėmusi jo mobiliojo ryšio telefoną bei peržiūrinėja jo turinį, sugyventinis priėjęs prie manęs ištraukė rankose mano laikytą jo mobiliojo ryšio telefoną, bei ėmė ją vadinti tokiais žodžiais kaip „žiurkė“,“padla“, „kūrva“. Į sugyventinio užgauliojimus ji atsakė, kad jeigu jam kas netinka, jis gali susirinkti savo daiktus ir išeiti iš jų bendro buto. Pokalbio metu ji pakilo nuo lovos bei atsistojo. Po išgirsto mano, jau paminėto atsakymo, sugyventinis ją pastūmė ranka. Po mano sugyventinio atlikto veiksmo ji nugriuvo ant lovos. Tuo metu fizinio skausmo nepajuto. Nugriuvusi ji atsistojo. Tuo metu sugyventinis sugriebė ją bei patraukė už galvos plaukų, išraudamas jų kuokštą. Plaukų rovimo metu ji pajuto fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje nuo vieno iki dešimties vertina šešiais balais. Išrautus plaukus sugyventinis numetė ant žemės. Po atlikto sugyventinio veiksmo ji nugriuvo ant žemės. Griuvimo metu ji fizinio skausmo nepajuto. Atsistojusi ji iš svetainės kambario išėjo į buto koridorių ketindama sudėti sugyventinio daiktus į krepšį, kadangi po jo atliktų bei aprašytų veiksmų ji nenorėjo, kad jis liktu bute ir toliau ją įžeidinėtų bei smurtautų. Būdama koridoriuje ji sugyventiniui pasakė, kad sudės į krepšį jo daiktus ir, kad jis turi išeiti. Tai išgirdęs, mano sugyventinis atsekė iš svetainės kambario į koridorių kuriame buvo bei puolė ją mušti kumščiais, Smūgiavo į įvairias kūno vietas, pečius, rankas, nugarą bei nosį. Iš nosies buvo pradėjęs bėgti kraujas. Kiek tiksliai į įvairias kūno vietas jai sudavė sugyventinis nurodyti negali, tačiau smūgių buvo ne mažiau dešimties. Skausmo skalėje nuo vieno iki dešimties, smūgių metu patirtą skausmą vertina aštuoniais balais. Kadangi smūgių buvo daug ir viskas įvyko labai greitai, kiekvieno smūgio atskirai įvertinti negali. Mušama ji prašė sugyventinio nustoti ją žaloti, tačiau į tai pastarasis nekreipė dėmesio. Mušama nugriuvusi nebuvo, kadangi sugyventinis buvo ją atrėmęs į spintą. Mušimo metu ir po smurto sąmonės praradusi nebuvo. Po aprašytų veiksmų, sugyventinis grįžo į svetainės kambarį bei paėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną kažkam paskambino ir prisiskambinęs su kažkuo kalbėjosi. Tuo metu ji nuėjusi į vonios kambarį nusiprausti. Išėjusi iš vonios kambario ji grįžo į koridorių bei paėmusi krepšį pradėjo į jį krauti sugyventinio daiktus. Aprašomu laikotarpiu sugyventinis buvo svetainės kambaryje. Sudėjusi koridoriuje į krepšį sugyventinio daiktus, balsu jį pakvietė į koridorių. Tuo pat metu ji paėmė į ranką savo mobiliojo ryšio telefoną ketindama skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, bei informuoti apie įvykį. Atėjusiam į koridorių sugyventiniui paaiškino, kad krepšyje yra jo daiktai ir, kad jis turi išeiti, taip pat jį informavo, kad apie įvykį bus pranešta policijos pareigūnams. Tai išgirdęs pastarasis ištraukė iš mano rankų turėtą mano mobiliojo ryšio telefoną bei trenkdamas koją jį sulaužė per pusę. Dvi likusias dalis turėtas rankose numetė ant žemės, tardamas, kad ji niekam neskambins. Po to pastarasis pasiėmęs jos jam suruoštą krepšį išėjo pro jų bendro buto lauko duris ir pasišalino nežinoma kryptimi. Namuose aprašomų įvykiu metu buvo jos nepilnametis vaikas M. I. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis įvykio nematė, kadangi miegojo. Mano sūnus įvykio metu nenukentėjo. Dėl patirto smurto į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi neturėjo mobiliojo ryšio telefono taip pat nežinojo kokiu adresu randasi policijos įstaiga. Įvykio liudininkų nėra. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo įranga. Jai išaiškinta civilinio ieškinio tvarka, pastarojo nereikš. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (b. l. 11-20).
2026-07-14 Apžiūrėta įvykio vieta, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir atvykus nurodytu adresu priešais save matome rudos spalvos 5 aukštų daugiabutį, pastato dešinėje matome rudos spalvos metalines duris, kurios veda į antrąją pastato laiptinę. Einame pro šias duris, matome laiptus vedančius į kitus daugiabučio aukštus. Lipame į trečią aukštą. Prieš save tiesiai regime šviesiai rusvos spalvos šarvo duris pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Einame toliau, įeiname pro duris patenkame į buto prieškambarį, kur dešinėje prie sienos matome rudos spalvos medinę prieškambario spintą su veidrodžiu. Toliau regime duris, kurios veda buto miegamąjį. Įeiname į miegamąjį ir priešais save prie sienos matome dvigulę lovą, ant kurios padėtas kūdikių lavinimosi kilimą. Priešais lovą matome prie sienos pastatyta rudos spalvos komodą su stalčiais. Grįžtame į prieškambarį, kur toliau regime įėjimą į virtuvę, kur prie dešinės sienos regime valgomąjį stalą su kėdėmis, o prie kairės sienos sustatytas virtuviniu spintelių komplektas. Grįžtame į prieškambarį, kur priešais save prie sienos regime didelį veidrodį, o dešinėje pusėje regime duris į svetainę, o šalia durų prie dešinės sienos matome rudos spalvos pastatomą spintelę. Įeiname pro svetaines duris regime prie kairės sienos pastatytą rudos spalvos svetainės spintelių komplektą ant vienos iš jų pastatytas televizorius. Einame toliau, regime prie lango arčiau kambario vidurio pastatytas rudos spalvos medinis, stalelis. Prie sekančios sienos matome rudos spalvos minkštąjį kampą ant kurio padėtas didelis rudos spalvos žaislinis meškinas. Toliau matome šalia kampo pastatytą vaikišką vežimą. Prie dešinės sienos regime baltos spalvos medinę spintelę su stalčiais, o virš jos pakabintą rudos spalvos spintelę. Šalia spintelės prie sienos regime ant grindų vaikišką kėdutę supynę. Toliau regime nedidelę rudos spalvos medinę spintelę ant kurios padėtas grotuvas. Grįžtame į prieškambarį prie veidrodžio ir svetainėje šalia minkštojo kampo ir yra įvykio vieta. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nestebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 21-32).
2026-07-13 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint M. I. galvą iš priekio sužalojimų nesimato. Apžiūrint M. I. galvą iš dešinės pusės, sužalojimų nesimato. Apžiūrint M. I. galvą iš galo, t. y. Pakaušio sritį sužalojimų nesimato. Apžiūrint M. I. galvą iš kairės pusės sužalojimų nesimato. Apžiūrint M. I. dešinės pusės priekinės dalies petį matomos trys 10X10 mm., 10X20 mm., 25X20 mm., kraujosruvos. Apžiūrint M. I. kairės pusės priekinės dalies petį matoma 10X30 mm., dydžio kraujosruva. Apžiūrint M. I. kairės rankos viršutinę dalį matomos dvil0X20 mm., 20X20 mm., kraujosruvos. Apžiūrint M. I. kairės rankos galinę dalį ties alkūne matoma 50X50 mm., kraujosruva. Apžiūrint M. I. kairės kojos priekinės dalies apatinę dalį matomos dvi 10X10 mm., 50X20 mm., kraujosruvos. Apžiūrint M. I. kairės kojos čiurno išorinę dalį matoma 10X40 mm., dydžio kraujosruva. Daugiau apžiūrint M. I. rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių sužalojimų, sumušimų ar odos spalvos pakitimų nenustatyta (b. l. 56-66).
2026-07-15 Įtariamojo R. B. apklausos protokole nurodoma, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Psichinėmis ligomis sirgęs nėra, priklausomybių alkoholiui ar narkotikams, nėra. Su alkoholiu susitvarko, turi darbą, viskas dėl to gerai. Kaltę pripažįsta visiškai. Šeštadienį, liepos 11d., buvo laisva diena jam. Su draugu išgėrė alkoholio ir grįžo į namus, į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Butą nuomoja jis, gyvena su sugyventine M. I. ir jos mažamečiu vaiku. Jam trys mėnesiai. Gyvena kartu apie 1,5 mėnesio. Bendras ūkis yra, viską daro ir perka kartu. M.ar buvo blaivi, negali to pasakyti. Jis kai grįžo, buvo labai stipriai išgėręs ir nelabai pamena kas įvyko. Žino, kad su M. jie susipyko, bet dėl ko, nepasakys. Viskas vyko vakare, link nakties. Laiko nepasakys gerai. Susipažino su įtarimu, perskaitė. Su savo veiksmais, kas parašyta, sutinka ir mano, kad smurtavo jos atžvilgiu. Jis tiki, kad ji sako tiesą ir nemelavo. Jis linkęs smurtauti, būtent kai išgeria. To neneigia ir sutinka su kalte visiškai. Yra buvę smurto bylų pas jį, todėl žino save. Jis sutinka, su tuo, kas parašyta įtarime, tai yra kad galėjo tempti M. už plaukų, galėjo jai smūgiuoti kumščiais. Sutinka pilnai, su tuo ką ji sako. Jie iki to įvykio sutarė gerai, nesipyko. Jų santykiai buvo geri ir ji nemeluotų. Jis įvykio aplinkybių, nepamena būtent dėl alkoholio ir nieko tiksliai negali pats paaiškinti. Gailisi, kas įvyko. Jis supranta, kad esant teismo sprendimui gyventi atskirai, jis negalės gyventi minėtame bute. Dabar negali nurodyti kur gyvens, bet ras kur. Yra draugai gal darbas padės. Sutinka bylą baigti pagreitinto proceso tvarka, kad tik būtų greičiau priimtas sprendimas. M. atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 138-141).
2026-07-17 Įtariamojo R. B. papildomos apklausos protokole nurodoma, kad įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai. Jis gailisi, to ką padarė, kaltas alkoholis. B. taip niekada nedarytu. Jis sutinka su įtarimu visiškai, sutinka su padarytais sužalojimais M., nes tikrai jai sudavė kumščiais. Galėjo parauti ir už plaukų, nors pačių įvykio aplinkybių nelabai pamena. Tačiau sutinka su viskuo, ką pasakė M. Ji pergyvena irgi, kad taip įvyko, bet jis yra kaltas. Jos atsiprašė, susitaikė. Sutinka bylą baigti pagreitinto proceso tvarka, į teismą nueis (b.1.147-149).
2026-07-15 specialisto išvadoje Nr. 662/2026(04) nurodyta, kad M. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriuos sukėlė sužalojimai: kraujosruvos abiejų pečių, kairio žasto ir kairės blauzdos srityse (b.1.80).
III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei M. I.. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sugyventinės atžvilgiu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus. Dėl sugyventinio smurto jautusi fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels M. I. fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. 2026-07-11, apie 22 val., Šiaulių m., bute adresu (duomenys neskelbtini), suimdamas nukentėjusiąją M. I. už plaukų ir juos raudamas, suduodamas jai kumščiais į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimties kartų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejų pečių, kairio žasto ir kairės blauzdos srityse. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sugyventinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nuskalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą teisme, prašė pripažinti kaltinamąjį R. B. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 27 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis už analogišką nusikalstamą veiką jau yra teistas, teistas 8 kartus (b. l. 98-109, 110-122), paskutinį kartą 2025-07-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine – 1 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, ir skiriant įpareigojimus, ši nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Teisiamas 9 kartą (b. l. 98-109, 110-122), ši nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. 5 metų laikotarpyje 9 kartus baustas administracine tvarka, (b. l. 90-97), dirbantis (b. l. 87-88). Tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad R. B. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų. Kaltinamasis R. B., nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teismo nuomone, liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. B., nedarančiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai teismas be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti, nespręsti savo elgesio problemų. R. B. yra teistas net 8 kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Daroma išvada, kad kaltinamasis R. B. nusikalto neatsitiktinai, tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, dar atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 150-152).
Iš 2026-07-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pirminės pažymos Nr. APD-2026-07927 matyti, kad pažymoje nurodyta, jog kaltinamajam R. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 114,58 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašais, laikomą voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (1 metai) ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. B. pripažinti recidyvistu.
R. B. paskirtą kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš R. B. neišieškoti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašais, laikomą voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.