Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėjas Vidmantas Rudaitis, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Mildai Litvinaitei, suinteresuotam asmeniui SUA1 , žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinio globėjo nušalinimo nuo pareigų ir kito globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys SUA1 , SUA2 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1.Tarnyba prašymą nušalinti SUA1 nuo rūpintinės VAIK1 rūpintojos ir turto administratoriaus pareigų grindžia tuo, kad SUA1 netinkamai atliko rūpintojo pareigas, neužtikrino rūpintinės VAIK1 teisių bei interesų apsaugos ir palikimas VAIK1 rūpintojos SUA1 šeimoje neatitiktų vaiko geriausių interesų. SUA1 , vykdant VAIK1 globėjos pareigas, nuo 2024 m. vasario 20 d. skyriuje buvo gauta 10 pranešimų dėl galimų vaiko VAIK1 teisių pažeidimų, šešiais atvejais buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametė nebuvo laikoma pilnateise SUA1 šeimos nare, jai nebuvo suteikti raktai nuo namų, SUA1 linkusi kaltinti VAIK1, VAIK1 yra išsakiusi, kad jaučiasi rūpintojos namuose nesaugi, Tarnyba gavo informaciją iš socialinių partnerių, jog tarp globėjos SUA1 ir VAIK1 yra ryškus emocinio ryšio trūkumas - bendravime vyrauja abipusiai kaltinimai, priekaištai, pakeltas balso tonas; konfliktai sprendžiami ne konstruktyviu dialogu, o emocingomis reakcijomis; nuolatinė globėja apie iškilusius sunkumus ar įvykusius incidentus dažniausiai informuoja Globos centrą telefonu arba trumposiomis SMS žinutėmis, tiesioginės pagalbos paprastai neprašo; globėja dažnai nurodo, kad globojama mergaitė nesilaiko nustatytų taisyklių, laiku negrįžta į namus, yra nepaklusni; apie vaiko dingimą globėja Globos centrą informavo SMS žinute ryte, kai jau buvo pranešusi apie mergaitės dingimą policijai; globėjai ir VAIK1 teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, teiktos Globos centro psichologo individualios konsultacijos. SUA1 jau buvo teikusi prašymą dėl jos atleidimo nuo rūpintojos pareigų, jai buvo suteikta atokvėpio paslauga, VAIK1 po gauto pranešimo apie galimą SUA1 sutuoktinio panaudoto smurto VAIK1 atžvilgiu, buvo apgyvendinta pas budinčią globotoją. SUA1 šeimai nuo 2026 m. sausio 16 d. pradėta taikyti atvejo vadybą, skirtos socialinės paslaugos. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2026 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 01-1-43198-25, nesant S. Ž. veikoje nusikalstamos veikos požymių – tyčios, tačiau kaip matyti iš nutarimo, ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtintas faktas, kad SUA1 sutuoktinis tempė VAIK1 už rankos, o globėja SUA1 tokius veiksmus toleravo bei kartu su sutuoktiniu žiemos metu, naktį siuntė VAIK1 pas draugę atsiimti savo daiktų. Nutarime nurodyta informacija, kad šeimoje buvo taikoma taisyklė, pagal kurią VAIK1 pavėlavus grįžti į namus, ji privalėdavo laukti lauke (nepriklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų – įvykis gruodžio mėnesį). Tai vertintina, kaip netinkama ir neproporcinga drausminimo priemonė, galinti kelti grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ir gerovei. Globėja užtikrina pagrindinius vaiko poreikius – rūpinasi vaiko sveikata, mityba, higiena, domisi ugdymo procesu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-428-874/2022, nepilnametės VAIK1, gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja (rūpintoja) bei priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei jos turto administratore paskirta SUA1 . Nuo to laiko Socialinės parmos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) registruota dešimt pranešimų dėl galimo nepilnametės VAIK1 teisių pažeidimo, iš jų keturiais atvejais vaiko teisių pažeidimų nenustatyta: 2024 m. vasario 20 d. – VAIK1 SUA2 nurodė, kad jaučia baimę grįžti į pas globėją; atlikus vaiko situacijos vertinimą, pažeidimų nenustatyta, nepilnametė išsakė norą pasilikti globėjos šeimoje, nurodė, kad santykiai su globėja geri. 2024 m. rugsėjo 24 d. – VAIK1 apsivogė parduotuvėje; 2025 m. lapkričio 28 d. – VAIK1 kreipėsi į vaiko teisių liniją, nes ją po pamokų užpuolė ir sumušė kitos dvi mergaitės; 2025 m. gruodžio 11 d. VAIK1 pranešė, kad prieš ją smurtavo globėjas; 2025 m. gruodžio 11 d. VAIK1 laikinai apgyvendina pas budinčią globėją; 2025 m. gruodžio 17 d. laikinas apgyvendinimas nutrauktas; 2026 m. vasario 9 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, S. Ž. nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje; 2026 m. kovo 2 d. – gautas pranešimas apie VAIK1 dingimą (nuo 2026 m. vasario 28 d. iki 2026 m. kovo 1 d. negrįžo į namus, rasta draugo namuose); 2026 m. gegužės 18 d. – VAIK1 sumušė kitą nepilnametį; 2026 m. birželio 1 d. – VAIK1 nuo 2026 m. gegužės 30 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. negrįžo į namus; 2026 m. liepos 12 d. – VAIK1 2026 m. birželio 28 d. išėjo iš namų ir negrįžo; 2026 m. liepos 3 d. – VAIK1 buvo sumušta kitų nepilnamečių. 2026 m. liepos 3 d. VAIK1 laikinai apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje, 2026 m. liepos 7 d. – SUA2 . 2026 m. liepos 3 d. gautas SUA1 prašymas atleisti ją nuo VAIK1 rūpintojos pareigų, nuo 2025 m. gruodžio mėn. prasidėjo dažni išėjimai iš namų, VAIK1 rūpintojos nebeklauso, neturi įtakos jos auklėjime.

Dėl rūpintojos nušalinimo

CPK 494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Pažymėtina, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

CK 3.271 str. nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitas svarbias aplinkybes, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Neginčytina, kad globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi/negalėjimo juo rūpintis auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SUA1 rūpintis be tėvų globos likusia VAIK1 pradėjo, kai jai jau suėjo 10 metų, t. y. 2022 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleidus nuo globėjų pareigų buvusius nepilnametės VAIK1 globėjus. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad VAIK1 buvusieji globėjai Tarnybos prašymu buvo atleisti nuo VAIK1 globėjų pareigų po to, kai SUA2 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. galimo globėjo smurto panaudojimo VAIK1 ir kartu su ja globojamo kito nepilnamečio atžvilgiu. Šiuo atveju prašoma SUA1 nušalinti nuo rūpintojos pareigų, nors byloje ir nėra jokių duomenų, kad SUA1 globos (rūpybos) metu, vykdydama rūpintojos pareigas, tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su nepilnamete, darė jai žalingą įtaką amoraliu elgesiu, nesirūpino ja, vengė atlikti rūpintojo pareigas. Priešingai, susipažinus su Tarnybos pateikta rašytine medžiaga, išklausius bylos dalyvių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, matyti, kad, nors nuolatinei rūpintojai SUA1 rūpinantis VAIK1 nuo pat pradžių kilo sunkumų dėl nepilnametės sudėtingo elgesio, jog tiek ji, tiek rūpintinė dėl nesusikalbėjimo patyrė neigiamas emocijas, stresą, visgi rūpintoja SUA1 pagal savo galimybes dėjo pastangas, kad padėtų VAIK1 įsilieti į šeimą. Nepaisant SUA1 pirmą kartą priimto sprendimo teikti Tarnybai prašymą dėl jos atleidimo nuo VAIK1 globėjos pareigų, ji galiausiai, suprasdama galimus sunkumus, tęsė globą, pagal galimybes bendradarbiavo su Tarnybos atstovais, socialiniais darbuotojais, globos koordinatoriais, psichologais. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant spręsti su nepilnametės elgesiu kylančias problemas, gerinti rūpintinės ir rūpintojos tarpusavio santykį, šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, nepilnametė buvo nukreipiama psichologo konsultacijoms, į pagalbą šeimai buvo įtraukti socialiniai darbuotojai, globos koordinatorės – jau net globos centro psichologė išreiškė nuomonę, kad su šeima dirba per daug specialistų, kad kelia papildomą įtampą globėjai ir globotinei. Rūpintoja nepilnametei buvo sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinosi jos sveikata, mityba, higiena, globėja domėjosi rūpintinės ugdymu, neformaliu ugdymu, užtikrino jos teisę į laisvalaikį, nepilnametei negrįžus laiku namo, pirmiausia kreipėsi į asmenų paiešką vykdančią policiją (2026 m. gegužės 21 d. SUA2 raštas). Nors rūpintojos šeimoje tarp rūpintojos sutuoktinio ir nepilnametės ir įvyko konfliktas, dėl kurio rūpintojos sutuoktinio atžvilgiu buvo pradėtas, o vėliau nutrauktas, ikiteisminis tyrimas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikalstamo veikos požymių, ir teismas tokio elgesio nepateisina, tačiau vien tik šis vienkartinis kontaktinis konfliktas negali pašalinti visas kitas rūpintojos ir jos sutuoktinio įdėtas pastangas.

Nors dažnu atveju nepilnametė pokalbio su Tarnybos specialistais metu pasisako prieštaringai, t. y. jautriais momentais ypač neigiamai nupiešia gyvenimą rūpintojos šeimoje, kitu atveju – teigiamai, svarbu nepilnametės išsakytus žodžius vertinti, neatmetant aktualiu laikotarpiu vyraujančių šeimoje įvykių, nuotaikų konteksto. Neatmetama, kad įvykus aštresniam rūpintojos ir rūpintinės konfliktui, nepilnametė, įtakota neigiamų jausmų, gali ir hiperbolizuoti situaciją. Tuo labiau, kad šiuo atveju svarbi ir pati nepilnametės charakteristika, pvz. mokyklos ji charakterizuojama ne itin teigiamai, t. y. „uždara, nelinkusi bendrauti, grubaus elgesio, vartoja necenzūrinius žodžius, yra įsivėlusi į internetines patyčias, vaiko elgesys tampa ydingu, ji pati patvirtina, kad jos draugų aplinka netinkama“ (2025 m. gruodžio 17 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 6VSV-4247), VAIK1 pradėjo bėgti iš pamokų <...> dažnai meluoja <...> dažnai konfliktuoja su klasės mergaitėmis (2026 m birželio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa). Atsižvelgiant į nešališką ugdymo įstaigos, kurioje nepilnametės elgesys stebimas ne periodiškai, o praktiškai kiekvieną dieną, priešingai nei Tarnybos specialisčių ar socialinių darbuotojų, reikėtų itin atsargiai vertinti nepilnametės, kuri linkusi maištauti, meluoti žodžius. Šiuo atveju, iš Tarnybos pateiktų įrodymų visumos matyti, kad rūpintoja, vykdydama rūpintojos pareigas, susidūrė su tam tikrais sunkumais, dėl kurių ne visuomet jos priimti spendimai buvo tinkami, tačiau pagal savo išmanymą, gebėjimus stengėsi spręsti kilusias rūpybos problemas, jų neignoravo, nuo jų nenusišalino. Teismo vertinimu, iš rūpintojo – fizinio asmens, negalima tikėtis tokio nepilnamečio, vaikystėje išgyvenusio skaudžias patirtis, kurios vėliau pasireiškia jo elgesyje, auklėjimo, kaip globos centro, vaikų globos institucijų, kuriose dirba specialų išsilavinimą įgiję specialistai, gebantys vertinti nepilnamečio psichologiją, ydingo elgesio priežastis, pasekmes bei jas koreguoti. Tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip nurodė SUA1, nepilnametė po apgyvendinimo globos institucijoje taip pat buvo negrįžusi į gyvenamąją vietą, kadangi, jos žiniomis, nepilnametės ieškojo policija. Esant šiai situacijai, tik pasitvirtintų, kad sukontroliuoti nepilnametę sudėtinga ir specialistams, nekalbant apie SUA1. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad rūpintoja pagal savo gebėjimus, suvokimą dėjo pastangas užmegzti ryšį su nepilnamete, tačiau ryšio kūrimas nėra vienpusis procesas, jam būtina ir kitos pusės noras bei pastangos. Šiuo konkrečiu atveju, matyti, kad ryšio tarp rūpintojos ir rūpintinės sukurti, nepaisant įdėtų pastangų, nepavyko, tiek rūpintoja, tiek rūpintinė sutinka, kad susidariusioje situacijoje geriausia būtų keisti rūpintinės rūpintoją.

Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametės situacija globos (rūpybos) laikotarpiu vertinta ne vieną kartą, tačiau sprendimas kreiptis į teismą dėl SUA1 nušalinimo nuo nepilnametės VAIK1 rūpintojo pareigų buvo priimtas tik gavus 2026 m. liepos 3 d. SUA1 prašymą atleisti ją nuo rūpintojos pareigų, t. y. Tarnyba dėl motyvuoto siūlymo į SUA2 kreipėsi 2026 m. liepos 14 d. Tarnybos pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi, prašydama nušalinti rūpintoją nuo pareigų, Tarnybai buvo žinomos dar iki sprendimo kreiptis į teismą, tačiau rūpyba buvo vis tęsiama, nėra duomenų, kad dėl Tarnybos nurodytų netinkamai vykdomų rūpintojos pareigų rūpintojai būtų taikyta atsakomybė, kas leidžia daryti išvadą, kad Tarnybos nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos kaip netinkamai vykdomos rūpintojo pareigos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo nušalinti SUA1 nuo rūpintojo pareigų, tačiau yra pagrindas ją atleisti nuo nepilnametės VAIK1 rūpintojo pareigų, esant svarbioms aplinkybėms, t. y. net ir pasitelkus specialistus nebuvo sukurtas artimas, pasitikėjimu grįstas, rūpintojo ir rūpintinės ryšys, kuris leistų ir toliau sklandžiai vykdyti rūpybą SUA1 šeimoje.

Dėl kito globėjo skyrimo

Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų rūpybos institucijai. Vienas iš pagrindų nustatyti vaikui nuolatinę globą yra vaiko įstatymų nustatyta tvarka atskyrimas nuo tėvų (CK 3.257 straipsnio 3 punktas).

Globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal CPK XXX skyriaus nuostatas (CPK 494 straipsnio 4 dalis).

SUA1 atleidus nuo rūpintojos pareigų, VAIK1 liko be įstatyminio atstovo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – SUA2 pavesta laikinai vykdyti VAIK1 rūpintojo pareigas iki bus priimta nutartis civilinėje byloje dėl vaiko nuolatinio rūpintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo, kito nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Globėjo (rūpintojo) parinkimo komisija priėmė sprendimą VAIK1 nuolatinę globą skirti SUA2 , apgyvendinant vaiką Šeiminiuose namuose, kadangi nėra asmenų, kurie būtų pasirengę rūpintis VAIK1. SUA2 išduota licencija teikti institucinę socialinę globą vaikams socialinės globos įstaigoje, išskyrus šeimyną. Dėl to darytina išvada, kad šis centras turi sąlygas leidžiančias rūpintinei užtikrinti tinkamas rūpybos sąlygas.

Pagal CK 3.275 straipsnį globotiniui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas tik vaiko interesais pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą. Esant šioms aplinkybėms, SUA2 skiriamas nepilnametei VAIK1 priklausančio turto administratoriumi ir gaunamų lėšų tvarkytoju, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina SUA2 namuose, adresu: (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotam asmeniui SUA2 išaiškintinos rūpintojo bei turto administratoriaus teisės ir pareigos (CPK 504 straipsnio 4 dalis). Rūpintojas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko rūpintojas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaiko rūpintojas už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko rūpintojas už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496, 504 straipsniais, teismas

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atleisti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuo VAIK1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus pareigų.

Paskirti SUA2 , juridinio asmens kodas (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi.

Nustatyti VAIK1 rūpybos ir gyvenamąją vietą SUA2 namuose.

Likusią Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dalį dėl SUA1 nušalinimo nuo rūpintojos pareigų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Išaiškinti rūpintojui, kad jis privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimą su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; informuoti artimuosius vaiko giminaičius, jei jie to pageidauja, apie vaiko sveikatą vystymąsi, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartį per 7 dienas atskiruoju skundu galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.