Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3134 Bylos Nr. eCIK-1040/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20066-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 8 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Realco statyba“ dėl atlyginimo pagal rangos sutartį priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sumokėtos avanso dalies ir sutartinių netesybų nutraukus rangos sutartį priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai, pasisakydami dėl rangos sutartimi nustatytų terminų ir jų skaičiavimo, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.193 straipsnis), nesivadovavo teismų praktika dėl šių taisyklių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075). Teismai apsiribojo matematiniu dalies darbų trukmės skaičiavimu ir netaikė sutarties dalyvių ketinimų metodo, todėl priėjo prie klaidingos išvados, kad ieškovė, neatlikusi rangos darbų per atsakovės nustatytą papildomą terminą iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pažeidė rangos sutartį. Teismai šių taisyklių netaikė ir detaliau nevertino, kokiam konkrečiai darbų frontui rangos sutartyje buvo nustatyti terminai ir kaip pagal sutartį turėjo būti apskaičiuotas jų pratęsimas, nepagrįstai neatsižvelgė į rangos sutarties priede Nr. 2 nustatytus terminus pagal atskirus atliktinų darbų frontus (laiptinių korpusus). Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad rangos sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami dėl atsakovės vėlavimo perduoti darbų frontą, teismai turėjo taikyti CK 6.64 straipsnio 3 dalies, 6.206, 6.259 straipsnių nuostatas. Jų netaikydami, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią byloje nustačius, jog dėl sutarties neįvykdymo yra atsakingos abi sutarties šalys, šalis negali remtis tokiu pažeidimu kaip pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį; tokiu atveju vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu, ir byloje svarstytinas CK 6.259 straipsnio taikymo poreikis ir galimybė. Sutartį taip pat pažeidusi šalis, negali tikėtis visiško nuostolių atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015); sprendžiant klausimą dėl statybos teisinių santykių dalyvių atsakomybės yra reikšminga nustatyti, kurio iš jų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

2. Teismai netinkamai taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Teismai nurodė, kad užsakovas turi pareigą atsiskaityti už rangovo tinkamai atliktus darbus, net jei rangos sutartis yra vienašališkai nutraukta, tačiau nepagrįstai taikė CK 6.562 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienas iš išimtinių atvejų, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai nuo pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Toks išimtinumas reiškia, kad minėtos normos taikymo sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai. Nagrinėjamoje byloje į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, CK 6.652 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad ne bet koks, o galutinis termino praleidimas suteikia užsakovui teisę atsisakyti priimti atliktą darbą. Teismų praktikoje pažymima, kad iš pačios sutarties turi būti akivaizdu, kad, skolininkui pažeidus vadinamąjį griežtąjį prievolės įvykdymo terminą, bus pripažįstama, jog kreditorius yra praradęs interesą sulaukti prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021); užsakovas turi tai įrodyti, kad rangovo perduotas darbų rezultatas jam tapo nereikalingas, prarado prasmę, rangovui pažeidus sutartį ir nepasiekus rangos sutartyje nurodyto rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės, sudarančios CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas, t. y. kad prievolės įvykdymo terminas buvo pažeistas išimtinai dėl rangovo kaltės, kad pažeistas buvo viso darbo atlikimo galutinis terminas, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę.

3. Teismai nustatę, kad nėra byloje faktinio pagrindo taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį, turėjo ginčą spręsti taikydami CK 6.671 straipsnį. Teismų praktikoje aiškinama, kad užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus, o rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus; taigi remiantis CK 6.662, 6.694 straipsnių normomis, turi būti nustatoma atliktų statybos rangos darbų apimtis ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis vienašališkai nutraukta, remiantis atliktų darbų nekokybiškumu. Teismai neatliko išsamaus tyrimo, ar atsakovė elgėsi tinkamai, vienašališkai demontuodama gaminius ir nepriimdama pagamintų, bet nesumontuotų gaminių, ar jos veiksmai atitiko CK 6.694 straipsnio ir CK 6.662 straipsnio nuostatas, ar atsakovės nurodomi montavimo trūkumai buvo pašalinami, dėl ko atsakovė galėjo pasinaudoti kitais CK 6.665 straipsnyje nustatytais gynimosi būdais, ar visų darbų nepriėmimas ir gaminių išmontavimas buvo proporcingas rangos sutarties šalies veikimas kitos šalies atžvilgiu ir atitiko statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnis). Taigi byla nebuvo išsamiai išnagrinėta ir tinkamai pagrįsta, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl rangos sutarties šalių ginčų dėl darbų perdavimo ir priėmimo, dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo statybos rangos teisiniuose santykiuose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermonas“ (j. a. k. 302615657) 903 (devynių šimtų trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 8 d. SEB banko mokėjimo nurodymu, mokėjimo kodas MU-67-845-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.