Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3168 eCIK-1049/2026 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00532-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 9 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai aiškintos ir taikytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 13 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios bendrovės vadovo civilinę atsakomybę už imperatyviosios pareigos pažeidimą, bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos: apeliacinės instancijos teismas, pats pripažinęs, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiai bylai netaikytina ir kad taikytinas paprasto neatsargumo standartas, faktiškai vis tiek pritaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklei būdingą (didelio neatsargumo / tyčios) apsaugos standartą, tik pavadindamas jį „gyvybingumo“ vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, bendrovei jau esant nemokiai, pritaikęs galimybę pateisinti veiklos tęsimą per restruktūrizavimo, o ne bankroto, proceso prizmę, nepagrįstai nekonstatavo imperatyviosios pareigos pažeidimo – net ir vertinant šį argumentą iš esmės, juo negalima pateisinti atsakovo veiksmų, kadangi atsakovas, bendrovei esant nemokiai, nesikreipė nei dėl bankroto, nei dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o savo nuožiūra tiesiog tęsė bendrovės veiklą, taip iškraipydamas JANĮ tikslą bei imperatyvųjį vadovui tenkančių pareigų pobūdį.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi savo paties nustatytoms faktinėms aplinkybėms – kad sandoris su UAB „Gilesta“ nebūtų padengęs visų pradelstų įsipareigojimų ir kad bendrovės įsipareigojimai per 2021 m. antrą pusmetį ne mažėjo, o augo – padarė šioms aplinkybėms priešingą teisinę išvadą dėl bendrovės gyvybingumo bei veiklos perspektyvų, nors byloje nėra duomenų apie jokius būsimus įmonės užsakymus ar vadovo (bei akcininko) veiksmus, kurių jis ėmėsi norėdamas atstatyti mokumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės „gyvybingumo“ esant nustatytam bendrovės nemokumui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl nemokumo momento nustatymo ir joje suformuluoto rimtų finansinių sunkumų (sistemiškumo) kriterijaus, kadangi savo paties nustatytų pakartotinių, tęstinių ir pastovių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų šio kriterijaus (sistemiškumo) kontekste tiesiogiai nevertino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei UAB „4 DEBT“ (j. a. k. 302719008) 4242 (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 8 d. banke Swedbank, AB. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.