Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2026 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 1 000 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams bei automobilio „Dodge Challenger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

M. S. nubaustas už tai, kad jis 2026 m. kovo 4 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nepraėjo paskirtos nuobaudos įvykdymo terminas. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai pakeisti teismo nutartį yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas apelianto nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundo, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nurodo, jog M. S. ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat už transporto priemonių vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, todėl šios aplinkybės rodo ne pavienį ar atsitiktinį pažeidimą, bet sistemingą draudimo vairuoti nepaisymą, kad taikytos baudos, specialiosios teisės atėmimas bei trijų automobilių konfiskavimas nesukėlė pakankamo prevencinio poveikio, nes apeliantas ir toliau darė analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus. Dėl to mano, jog esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Iš bylos matyti, kad, nagrinėjant apelianto skundą apylinkės teisme, kartu su M. S. skundu buvo pateikta ir administracinio nusižengimo byla, kurioje surinkti rašytiniai duomenys apylinkės teisme 2026 m. liepos 28 d. teismo posėdyje buvo ištirti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas, nagrinėdamas M. S. skundą dėl Institucijos nutarimo, rėmėsi ne tik byloje surinkta rašytine medžiaga, bet taip pat ir 2026 m. liepos 27 d. gautu Administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 26-40).

Pažymėtina, kad ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, taip pat ir teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 43-46) ir posėdžio garso įrašo (b. l. 47), kuris yra sudedamoji posėdžio protokolo dalis, matyti, jog bylą nagrinėjusi teisėja pagarsino 2026 m. liepos 27 d. gautus duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie M. S. atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, be to, pats pareiškėjas M. S. patvirtino, kad jis turi duomenis, kiek kartų jis yra baustas administracine tvarka, jog yra baustas už tai, kad vairavo neturėdamas tam teisės, jog šis kartas yra ketvirtas, kiekvieną kartą buvo konfiskuojamas jo vairuotas automobilis (b. l. 44). Pažymėtina, kad nei vienas posėdyje dalyvavęs proceso dalyvis neprašė leisti papildomai susipažinti su pagarsintu išrašu iš Administracinių nusižengimų registro, minėto išrašo neprašė perskaityti, patvirtindami, jog yra susipažinę su bylos medžiaga, taip pat nepareiškė prašymų papildyti įrodymų tyrimą.

Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apygardos teismas sprendžia, kad byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie M. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus buvo tinkamai ištirtas teismo posėdyje, todėl apylinkės teismas šiuo išrašu pagrįstai rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį. Taip pat apygardos teismas nenustatė, jog M. S. procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, ir interesai buvo pažeisti. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. S. skundą ir priimdamas skundžiamą nutartį bei joje nurodydamas Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, kuriais vadovaudamasis apelianto skundo netenkino, nepadarė esminio procesinio pažeidimo, dėl kurio skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog M. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu M. S. neginčija jo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, taip pat neginčija jam paskirtos piniginės baudos bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nesutinka su jam Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu.

Skundžiamu Institucijos nutarimu M. S. nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą.

Taigi, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu Institucijos nutarimu M. S. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta maksimalaus 1 000 Eur dydžio bauda ir maksimaliam dvejų metų terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat nutarta konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonę – automobilį „Dodge Challenger“, kurio savininkas yra M. S.. Tokios dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonės apeliantui skirtos įvertinus tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, įvertinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, jog M. S. 5 kartus baustas administracine tvarka kaip asmuo, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, 4 kartus baustas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nutarimai yra įsiteisėję, 3 kartus buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskacija, paskirtos nuobaudos įvykdytos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija, įvertinusi būtent šiuos duomenis apie ankstesnius M. S. baustumus, jo atžvilgiu taikytas priemones, padarė išvadą, jog M. S. kelerius metus sistemingai daro tyčinius šiurkščius ir identiškus nusižengimus, kad šis padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, bet labiau sisteminis, jog asmuo nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia keisti šį gyvenimo būdą, o nutarimais skiriamos švelnesnės baudos ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, asmens elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.

Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju M. S. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su KET reikalavimų nesilaikymu, šį nusižengimą M. S. įvykdė aiškiai žinodamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė dar 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu, pakeistu 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, buvo atimta (administracinio nusižengimo bylos lapai 47-50, b. l. 26-40), tačiau nepaisydamas tokių aplinkybių, vairavo automobilį. Pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš pažymos apie M. S. ankstesnius baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus buvo baustas trylika kartų, iš jų net dešimt kartų už KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą (du kartus), saugos diržo nesegėjimą, kai jis įrengtas (du kartus), už vairavimą esant neblaiviam (vieną kartą), vairavimą neturint teisės, kai ši teisė atimta (penkis kartus), nevykdymą pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones (du kartus), eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo (vieną kartą)). Iš pažymos apie baustumus matyti, kad paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau administracinį nusižengimą, už kurio padarymą yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, M. S. įvykdė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26-40). Pažymėtina, jog už identiško nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, pakartotinai, M. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn jau ne vieną kartą. Šie duomenys apie ankstesnius apelianto baustumus itin neigiamai charakterizuoja M. S. ir leidžia daryti išvadą, jog apeliantas išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, pakartotinai vairuoja transporto priemones, nors tokia teisė iš jo yra atimta. Taigi, anksčiau M. S. taikytos švelnesnės nuobaudos (800 Eur, 900 Eur, 1 000 Eur dydžio baudos) ir administracinio poveikio priemonės, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėn., 21 mėn., 24 mėn. laikotarpiui, bei nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas teigiamos įtakos apelianto elgesiui neturėjo, jis savo gyvenimo būdo nepakeitė, priešingai, kelerius metus sistemingai daro tyčinius identiškus nusižengimus, pažeidinėdamas KET reikalavimus, kurie vertinami kaip šiurkštūs, t. y. vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai ši teisė atimta, todėl daroma išvada, jog šis padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, o vertinamas kaip sisteminis, nulemtas jau susiformavusių neigiamų apelianto vertybinių nuostatų bei ankstesnio elgesio. Tokie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, nekeičia savo gyvenimo būdo, o nutarimais skiriamos švelnesnės baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, nusižengimų padarymo priemonių (automobilių) konfiskavimas - nesulaiko jo nuo naujų administracinių nusižengimų vykdymo. Teigiamai apeliantą charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats M. S., teikdamas savo apeliacinį skundą.

Įvertinus šias neigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes ir nustatytą tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Institucija M. S. už jo padarytą administracinį nusižengimą pagrįstai parinko ne tik maksimalaus dydžio baudą ir maksimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones, bet pagrįstai skyrė ir nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimą.

Pagal ANK 32 straipsnį tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taip pat šios priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Pažymėtina, kad nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymą nėra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė.

ANK 29 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Dodge Challenger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas apelianto vardu (administracinio nusižengimo bylos 24 lapas). Be to, duomenys apie ankstesnius M. S. baustumus, tai, jog jis ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės, kai ši teisė atimta, eilę kartų baustas ir už kitus KET pažeidimus, rodo, kad apeliantas linkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus (pvz., vairuoja neturėdamas teisės, būdamas neblaivus, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos), išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, nes vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucija skundžiamu nutarimu pagrįstai M. S. paskyrė ne tik baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet ir transporto priemonės, kuri buvo jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimą.

M. S. skunde apeliuoja į tai, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, automobilis negalėjo būti konfiskuotas, kad tas automobilis jam turi emocinę reikšmę, nes jį gavo dovanų, kad automobilio vertė siekia nuo 15 000 iki 20 000 Eur, todėl mano, jog būtų tikslinga šį automobilį perduoti kitam asmeniui, kuris saugotų transporto priemonę, iki jis teisėtu būdu atgaus teisę vairuoti transporto priemones, bei kuris galėtų užtikrinti, kad jis (apeliantas) to automobilio nepaimtų. Nors apeliantas nurodo, jog automobilį „Dodge Challenger“ jis gavo dovanų, tačiau pažymėtina, kad M. S. nenurodė dovanotojo duomenų, kaip ir nepateikė dovanojimo sutarties, o iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog M. S. automobilį 2026 m. kovo 2 d. už 4 800 Eur sumą įgijo iš UAB „S.“, kai pastaroji įmonė šį automobilį už 13 310 Eur tą pačią dieną (2026 m. kovo 2 d.) įgijo iš UAB „B.“ (administracinio nusižengimo bylos 24 lapas). Taigi, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtą automobilį M. S. įgijo dovanojimo būdu, byloje nėra. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą automobilio vertę. Kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė M. S. padarytam nusižengimui, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Tai, kad automobilio „Dodge Challenger“ vertė gali būti didesnė nei jam skirta piniginė bauda ar ankstesniais kartais konfiskuotų transporto priemonių vertės, nėra pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra neproporcinga poveikio priemonė. Be to, ANK nuostatos neišskiria atvejų, jog nusižengimo padarymo priemonė nekonfiskuojama, jei jos vertė viršija paskirtą baudą ar anksčiau kaltam asmeniui taikytus nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių dydžius. Pažymėtina, kad, nekonfiskavus nusižengimo padarymo priemonės, nebus užkirstas kelias apeliantui daryti naujus pažeidimus, įvertinant ir aplinkybę, jog apeliantas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šia teise naudojasi ir tai darė ne kartą. Dėl to tenkinti apelianto prašymą ir nekonfiskuoti automobilio nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Institucija, priimdama sprendimą konfiskuoti M. S. automobilį, bei apylinkės teismas, palikdamas šį sprendimą nepakeistą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas atitinka apelianto padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga, todėl keisti šį Institucijos sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas M. S. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta bei pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl M. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracine tvarka nubausto M. S. apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties 10 punkte padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas byloje buvo priimtas ne 2026 m. gruodžio 30 d., o 2024 m. gruodžio 30 d. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.