Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrum balticum“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-639-1086/2025, pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitrum balticum“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl nuostolių už sugadintą įrangą atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Jau apeliantei gavus patalpą konteinerinę (2023 m. rugsėjo 27 d.) buvo matyti, kad grindys yra iškilusios ir linoleume yra skilimo žymė. Šis linoleumas per nuomos laikotarpį paminėtoje vietoje labiau nusitrynė. Tai natūralus nusidėvėjimas. Atsakovė negalėjo savo veikimu, per visą nuomos laikotarpį, padaryti fiziškai jokios neigiamos įtakos patalpos konteinerinės grindims, negalėjo jų paveikti kokiais nors daiktais iš grindų apačios. Akivaizdu, kad žala grindims galėjo būti padaryta dar iki atvežant patalpą konteinerinę atsakovei nuomotis arba pastatant patalpą konteinerinę į stovėjimo vietą, tačiau bet kokiu atveju iki to laiko kol atsakovė priėmė pastatą konteinerinę naudoti. Pažymėtina, kad patalpos konteinerinės priėmimo metu buvo matyti nežymus linoleumo įtrūkimas, grindų iškilimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visa patalpa konteinerinė buvo sena, su daugybe fizinių pažeidimų, atsakovė nelaikė šio trūkumu tokiu, kurį reikėtų įrašyti į priėmimo perdavimo aktą, nes ir su paminėtu nežymiu trūkumu pastatą konteinerinę galima buvo naudoti pagal paskirtį. Atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už daikto sugadinimą tik dėl to, kad ji priėmimo-perdavimo akte neįrašė esančio trūkumo. Atsakovė įrodė, kad trūkumas atsirado ne dėl atsakovės kaltės, ne dėl netinkamo daikto naudojimo, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Apeliantės vertinimu vien tik žalos paskaičiavimo (šiuo atveju remonto) sąmatos nepakanka, kad būtų nustatyta reali žala. Ieškovės patalpa konteinerinė buvo sena, naudota, fiziškai nusidėvėjusi, ieškovė šį turtą siekia suremontuoti naujomis medžiagomis, neįvertinusi nusidėvėjimo, todėl ji aiškiai pagal priimtą teismo sprendimą praturtėja, gauna geresnį daiktą negu buvo. Ieškovė nedetalizavo sąmatoje kokie konkrečiai darbai bus atliekami dėl stogo remonto. Ieškovė nenurodė kokie yra stogo trūkumai, kaip juos reiktų šalinti.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju apeliantei gali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nebuvo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Apeliacinis skundas išimtinai grindžiamas ne pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis teismo klaidomis, o tų pačių teiginių, kurie atsakovės jau buvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmąja instancija, pakartojimu. Tokie apeliacinio proceso esmės neatitinkantys teiginiai jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir apeliacine tvarka nagrinėtinai bylai neturi. Tai, kad atsakovė nėra patenkinta teismo sprendimu nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas atsakovės skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Apeliaciniu skundu atsakovė nepagrįstai atsakomybę dėl konteinerinės patalpos stogo pažeidimų siekia perkelti ieškovei. Būtent atsakovė yra ir niekas kitas negali būti atsakingas už konteinerinės patalpos stogui padarytus pažeidimus prieš ieškovę. Pasirašydama Aktą atsakovė patvirtino, kad įranga perduota tvarkinga, jokių pastabų, apie stogo įlinkimus, ar, juo labiau, ant konteinerinės patalpos tariamai dar iki įrangos perdavimo sumontuotą antrą aukštą iš atsakovės pusės pateikta nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė iš ieškovės buvo užsakiusi tik Akte nurodytos įrangos nuomą bei šios įrangos transportavimo paslaugas – jokių papildomų paslaugų, t. y. įrangos įrengimo, išmontavimo, (su)reguliavimo ir (ar) kitų paslaugų atsakovė iš ieškovės nepirko. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai, neva antrasis aukštas ant ieškovės išnuomotos konteinerinės patalpos buvo įrengtas dar iki įrangos perdavimo atsakovei pagal Aktą neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių už sugadintą nuomotą įrangą atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Kliento sutartis Nr. 66072, kurioje nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos klientui (atsakovei) tvarka ir sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygos ir principai (Sutarties 2.1 punktas).

2023 m. rugsėjo 27 d. šalys pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą Nr. SUT-513920, kurio pagrindu ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovei išnuomojo konteinerinę patalpą, buitinį stalą, suolelį ir kabelį 32A Akte nurodytais įrangos nuomos įkainiais bei pakaitalo kainomis. Akte Konteinerio pakaitalo kaina nurodyta – 5880 Eur. Priėmimo – perdavimo akte atsakovė jokių konteinerinės patalpos trūkumų ar sugadinimų nenurodė.

2024 m. liepos 8 d. Grąžinimo akte nurodyta, kad sulankstytas Konteinerio Nr. 18021202 stogas ir įlaužtos grindys.

2024 m. liepos 10 d. Pranešimu apie žalą Nr. DA001505 ieškovė pranešė atsakovei, jog grąžinus Konteinerį buvo nustatyti pažeidimai/defektai ir reikalingi atlikti darbai defektų pašalinimams: Konteinerio sulankstyto stogo taisymas, sulaužytų grindų taisymas, cilindro keitimas ir Konteinerio išorės valymo darbai.

Ieškovės 2024 m. liepos 10 d. Darbų atlikimo akte (sąmatoje) nurodyta, jog grindų remonto kaštai sudaro 1100 Eur + PVM, lubų remonto kaštai sudaro 1300 Eur + PVM. Pagal paslaugų tiekėjo UAB „Randvel“ 2024 m. liepos 9 d. išrašytą Sąmatą SAM28412 ieškovei, Konteinerio perdarymo ir remonto (už medžiagas, montavimo ir demontavimo darbus, medžiagų transporto ir Konteinerio pervežimo paslaugas ir kt.) kaina viso sudaro 2992,87 Eur su PVM. Už atsiradusius Konteinerio sugadinimus, grąžinus ieškovei Konteinerį išnuomotą pagal Aktą Nr. SUT-521193 ieškovė 2024 m. liepos 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą 3037,10 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje pateikti duomenys pagrindžia, jog atsakovė patyrė 3037,10 Eur nuostolių. Remiantis nurodytu, teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio sprendimo atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išanalizavo pateiktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovei grąžino apgadintą įrangą – konteinerį (konteinerinę patalpą) bei, kad ieškovė įrodė visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Nagrinėjamu atveju iš 2023 m. balandžio 6 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Kliento sutarties Nr. 66072 sąlygų matyti, kad šalys susitarė, kad gavęs įrangą Klientas (atsakovė) kruopščiai patikrins šiuos dalykus: nuomojamos įrangos kokybę, kiekį, savybes ir techninę būklę, taip pat įrangos naudojimo vadovus ir instrukcijas, įskaitant saugos reikalavimus (Sutarties 3.1.3 punktas). Klientas privalo rūpestingai naudotis kiekvienu išsinuomotu Įrangos objektu pagal jo paskirtį ir naudotojo vadovą bei naudojimo instrukcijas (Sutarties 7.5 punktas). Klientas įsipareigoja prieš priimdamas Įrangą atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį, komplektaciją. Apie priimamos Įrangos trūkumus, nustatytus defektus Kliento atstovas privalo pažymėti Akte. Neįvykdžius šios pareigos, preziumuojama, jog Klientui perduota Įranga buvo tinkama (Sutarties 7.15 punktas). Klientas privalo prieš grąžinant Įrangą paruošti grąžinimui, t. y. ją išvalyti, sutvarkyti ir kt., apie grąžinimą iš anksto informuoti Bendrovę ir suderinti su juo tikslų grąžinimo laiką (Sutarties 7.17 punktas). Jeigu Klientas grąžina neparuoštą įrangą (neišvalytą, nesutvarkytą), jis privalo apmokėti Bendrovei Įrangos sutvarkymo išlaidas pagal atitinkamo veiksmo atlikimo metu galiojančius Bendrovės nustatytus tarifus, esančius Kainoraštyje (Sutarties 7.19 punktas). Šalys susitaria, kad Įrangos atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, taip pat atsakomybė už įrangos išsaugojimą pereina Klientui nuo tada, kai Bendrovė ir Klientas pasirašo Aktą (Sutarties 8.1 punktas). Už Įrangos pablogėjimą Įrangos nuomos laikotarpiu (jeigu įrangai nėra taikoma RamiRisk apsauga) atsakomybė tenka Klientui. Klientas įsipareigoja Bendrovei visiškai atlyginti Įrangos remonto (vertės, funkcionalumo atstatymo) išlaidas, taip pat dėl to patirtus nuostolius. Įrangos pabloginimu laikomas bet koks Įrangos vertės ir/ar jos funkcionalumo sumažėjimas, nesąlygotas normalaus nusidėvėjimo, taip pat bet kokie kiti Įrangos trūkumai, neaptarti Įrangos Akte Įrangos perdavimo metu nuomos laikotarpio pradžioje (šių įsipareigojimų nesilaikymas yra esminis Sutarties pažeidimas (Sutarties 7.20 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu išdėstytos sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovei kilo pareiga apie bet kokius konteinerio ( konteinerinės patalpos) trūkumus, defektus, pažymėti įrangos priėmimo metu priėmimo – perdavimo akte. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė pasirašydama priėmimo – perdavimo aktą jokių ieškovės perduodamos įrangos trūkumų ar defektų nenurodė. Apeliantės argumentus, kad pastebėti trūkumai buvo mažareikšmiai, netrukdė naudotis įranga pagal paskirtį, kad tokie trūkumai, įvertinus tai, jog konteinerinė patalpa buvo nenauja, su daugybę fizinių pažeidimų, neatrodė esminiai, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip gynybinius ir deklaratyvius.

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taip pat paminėtina, kad rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, byloje atsakovės pateiktos fotonuotraukos, atsakovės darbuotojų liudijimai, ginčo konteinerinės patalpos priėmimo metu atsakovei nenurodžius ir neužfiksavus jokių konkrečių įrangos defektų, nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių apie tai, kad patalpos grindys buvo apgadintos jau prieš perduodant ginčo įrangą ar, kad į atsakovės nurodytą vietą pristačius nuomojamą įrangą, dar iki akto pasirašymo, patalpos stogas buvo apgadintas ant jos uždėjus dar vieną konteinerinę patalpą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentacijai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovės teiginius. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ant ginčo konteinerinės patalpos antrą patalpą užkėlė trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškovės sutikimu (leidimu). Kaip minėta, vadovaujantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju atsakovė nesutikdama su ieškinio faktiniu pagrindu, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, kad ieškovės nurodyti įrangos defektai atsirado dar iki įrangos perdavimo atsakovei ar, kad įranga buvo apgadinta ne dėl atsakovės kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turėjo pareigą ir žinojo, jog esant bet kokiems perduodamo daikto trūkumams, kaip numatyta sutartyje, turėjo juos pažymėti įrangos priėmimo – perdavimo akte, o to nepadarius ir vėliau atsakovės darbuotojams pastebėjus daikto trūkumus, turėjo informuoti ieškovę raštu ar žodžiu pagal sutartyje nustatytą tvarką. Nesant byloje tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad ginčo įrangos defektai atsirado jau po to, kai įranga buvo perduota atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės teiginius, kad byloje nebuvo įrodytas ieškovės patirtų nuostolių dydis. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 55 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad ieškovės į bylą pateiktas pasiūlymas dėl remonto darbų atlikimo nelaikytinas patikimu žalos dydžio įrodymu, nepateikė duomenų, kurie objektyviai paneigtų darbų atlikimo sąmatoje nurodytus remonto darbų įkainius. Vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų bei yra teisiškai nereikšmingi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas, vertino įrodymus, jų visumą, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovės veiksmus – atsakovė grąžino apgadintą įrangą, žalą - ieškovė patyrė 3037,10 Eur nuostolių (atėmus atsakovės ieškovei jau sumokėtą sumą, teismas iš atsakovės priteisė 2937,55 Eur (3037,10 Eur – 99,55 Eur)), juos patyrė dėl atsakovės veiksmų tinkamai neprižiūrint ir rūpestingai nesinaudojant bei nesaugant išsinuomotos įrangos (priežastinis ryšys). Tuo tarpu atsakovė kaltės prezumpcijos nepaneigė – nepateikė įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ginčo įrangą buvo apgadinta dar iki atsakovei ją priimant iš ieškovės. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš atsakovės ieškovei priteisti 2937,55 Eur nuostolių atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kai kurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantės argumentus, teismo nebuvo įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2807,20 Eur su PVM advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo išrašą. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, yra pagrįstos, todėl nemažintinos. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2807,20 Eur su PVM atstovavimo išlaidų, ieškovės turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, juridinio asmens kodas 302431034, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrum balticum“, juridinio asmens kodas 303396369, 2807,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.