Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. G. skundą dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas neišsamiai nustatė faktines aplinkybes, nepakankamai ištyrė skundo argumentus, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nepakankamai motyvavo nutartį.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 512 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl notarinių veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais, emocinio pobūdžio ir su skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu nesusijusiais teiginiais. Apeliantės argumentai, kuriais reiškiami bendro pobūdžio vertinimai apie teismų veiklą ar teisės sistemą, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Skunde dėstomi vertinamojo pobūdžio samprotavimai apie žmogaus, valstybės, teisės sistemos ir teismo santykį nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį procesinį klausimą. Tokie argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, jais nenurodoma konkrečių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, todėl jie nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, ją naikinti ar keisti.

Dėl nutarties (ne) teisėtumo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą, konstatavęs, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 512 straipsnis).

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad ir tuo atveju, kai yra praleistas naikinamasis terminas notaro veiksmams apskųsti, teismas turėjo pareiškėjos skundą priimti ir jį išnagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2026 m. birželio 22 d. pateikė skundą dėl Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. 2015 m. liepos 24 d. atlikto notarinio veiksmo – žemės konsolidacijos sutarties, sudarytos vykdant žemės konsolidacijos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos notaro registro Nr. T3GP-5639, patvirtinimo teisėtumo. Skunde nurodė, kad jį grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jai tapo žinomi tik po 2019 m. gruodžio mėn., todėl ankstesniuose teismo procesuose neturėjo objektyvios galimybės ginčyti 2015 m. liepos 24 d. atlikto notarinio veiksmo teisėtumo.

CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007).

Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja daugiau kaip 10 metų praleido devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą notaro veiksmams apskųsti dėl atlikto notarinio veiksmo, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad praleidus ir naikinamąjį terminą pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą skundą dėl notaro veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog tik po 2019 m. gruodžio mėn. pareiškėjai naujai paaiškėjo aplinkybės ir įrodymai, todėl ankstesniuose teismo procesuose neturėjo objektyvios galimybės ginčyti 2015 m. liepos 24 d. atlikto notarinio veiksmo teisėtumo, nesudaro pagrindo kitaip įvertinti naikinamojo termino eigą. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.