Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.2.1; 2.6.6.1; 2.6.8.11.1; 2.6.10.1; 3.3.1.14

2026 m. birželio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hipotekiniai kreditai“, tretiesiems asmenims – likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Eimeta“, notarei R. M., antstoliui S. U. dėl kredito sutarčių nepagrįsto nutraukimo, kredito sutarčių modifikavimo, delspinigių panaikinimo, notarės išduotų vykdomųjų įrašų panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

I. M. G. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti nepagrįstą ir kredito sutarčių sąlygų neatitinkantį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Hipotekiniai kreditai“ (toliau – ir atsakovė) vienašalį kredito sutarčių – 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. 230412-922 – nutraukimą bei taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – sumažinti kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito sutarties nutraukimo momento, dydį visose kredito sutartyse iki 7 procentų dydžio metinių palūkanų, t. y. 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894 specialiosios dalies skyriuje ,,Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902 specialiosios dalies skyriuje ,,Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. HIP-230412-922 specialiosios dalies skyriuje ,,Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo; 2) pripažinus nepagrįstą ir kredito sutarčių sąlygų neatitinkantį atsakovės vienašalį kredito sutarčių 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. 230412-922 nutraukimą, panaikinti notarės išduotus vykdomuosius įrašus – (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894 bendrųjų sąlygų 8.5 punkto sąlygą negaliojančia ab initio, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902 bendrųjų sąlygų 8.5 punkto sąlygą negaliojančia ab initio, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. 230412-922 bendrųjų sąlygų 8.5 punkto sąlygą negaliojančia ab initio; 4) panaikinti notarės išduotų vykdomųjų įrašų dalis: (duomenys neskelbtini), nustatančią: ,,Netesybos, kiti kreditoriaus nuostoliai: 0,08 proc. (nulis ir aštuonios šimtosios procento) delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 17 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos“; (duomenys neskelbtini) dalį, nustatančią: ,,Netesybos, kiti kreditoriaus nuostoliai: 0,08 proc. (nulis ir aštuonios šimtosios procento) delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos“; (duomenys neskelbtini) dalį, nustatančią: ,,Netesybos, kiti kreditoriaus nuostoliai: 0,08 proc. (nulis ir aštuonios šimtosios procento) delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos“; 5) pripažinti prievolę atsakovei pagal 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutartį Nr. HIP-230412-922 įvykdyta ir sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pasibaigusia; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino, priėmė ieškovo M. G. patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. III ir V atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-2895-1210/2025 šioje dalyje nutraukė; likusią ieškovo M. G. patikslinto ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hipotekiniai kreditai“, tretiesiems asmenims – bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eimeta“, notarei R. M., antstoliui S. U. dėl kredito sutarčių nepagrįsto nutraukimo, kredito sutarčių modifikavimo, delspinigių panaikinimo, notarės išduotų vykdomųjų įrašų panaikinimo arba pakeitimo dalį atmetė. Priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hipotekiniai kreditai“ iš ieškovo M. G. 5 808 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui notarei R. M. iš ieškovo M. G. 4 371,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovo M. G. 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, kokiais atvejais atsakovė vienašališkai gali nutraukti sutartį ir kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Kredito sutarčių Bendrosios dalies 8.2.1 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui bei sumokėti palūkanas, esant esminiam kredito sutarties pažeidimui. Esminiu sutarties pažeidimu yra laikomi atvejai, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų negrąžina kredito dalies ir (ar) nemoka palūkanų, ir (ar) nemoka kitų pagal sutartį mokėtinų sumų.

Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pranešimai UAB „Eimeta“ laikomi įteiktais tą pačią dieną, kai buvo išsiųsti elektroniniu paštu (2023 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d.). UAB „Eimeta“ per pranešimuose nustatytą terminą kredito sutarčių pažeidimų, apie kuriuos buvo įspėta, neištaisė, todėl atsakovė kredito sutartis nutraukė. Pastebėjo tai, kad UAB „Eimeta“ neginčija aplinkybės, jog pranešimų negavo (nebuvo tinkamai informuota), taip pat neginčija ir kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo.

Teismas darė išvadą, kad įkaito davėjas (ieškovas) nėra paskolos gavėjas ir neturi asmeninės turtinės prievolės grąžinti skolą už skolininką (UAB „Eimeta“), jis yra subsidiarus skolininkas, kuris kreditoriui (atsakovei) įkeistu turtu atsako tik pagrindiniam skolininkui (UAB „Eimeta“) tinkamai neįvykdžius prievolės. Sutiko su atsakovės argumentais, kad, skolininkui pažeidus savo prievolę pagal su kreditoriumi sudarytą sutartį (pvz., pradelsus mokėjimus pagal grafiką) ir tokiu būdu atsiradus pagrindui nutraukti šią sutartį, hipotekos davėjas neturi pareigos taisyti skolininko padarytų pažeidimų pagal pažeistą skolininko ir kreditoriaus sutartį. Atitinkamai, ir kreditorius neturi teisės reikalauti, kad hipotekos davėjas už skolininką ištaisytų sutarties pažeidimus ir (ar) toliau už skolininką vykdytų sutarties, kuri hipotekos davėjo nesaisto, įsipareigojimus. Ieškovui neturint turtinės prievolės (skolinio įsipareigojimo) atsakovei, atsakovė neturi pareigos informuoti įkaito davėją (ieškovą) apie netinkamą kredito sutarčių vykdymą (pradelstus mokėjimus pagal kredito sutartis). Tokios atsakovės pareigos nenumato nei kredito sutartys, nei hipotekos sandoriai, nei teisės aktų nuostatos.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje neginčija notarės išduotų vykdomųjų įrašų ir neprašo jų panaikinti/pakeisti (ieškovas šių reikalavimų byloje atsisakė), todėl ieškovo argumentai dėl notarės veiksmų (ne)teisėtumo plačiau nevertinami ir neanalizuojami.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Eimeta“ gana ilgą laiką tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. iš esmės pažeidinėjo kredito sutartis; atotrūkis tarp pasižadėtų pagal kredito sutartis įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų iki sutarčių nutraukimo vis didėjo, todėl atsakovė ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal kredito sutartis; kredito sutarčių vykdymo pažeidimai nepašalinti ir per papildomai nustatytą 30 dienų terminą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Eimeta“ buvo finansiškai pajėgi toliau vykdyti kredito sutartis, priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi UAB „Eimeta“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d.), kas tik patvirtina jos finansinius sunkumus ir negalėjimą juos tinkamai vykdyti ateityje. Šios aplinkybės sudarė atsakovei pakankamą pagrindą manyti, kad kredito sutartys nebus toliau tinkamai vykdomos. UAB „Eimeta“, net ir įspėta apie galimą vienašališką sutarčių nutraukimą, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Taigi, padaryti pažeidimai buvo esminiai, o atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti su UAB „Eimeta“ sudarytas kredito sutartis. Atsakovė laikėsi kredito sutartyse nustatytos jų nutraukimo tvarkos ir pagrindų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienašalį kredito sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas vertino, jog, nepripažinus kredito sutarčių nutraukimo neteisėtu ir nepagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo ir kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito sutarčių nutraukimo momento, dydžio sumažinimo, t. y. iki 7 proc. dydžio metinių palūkanų.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju niekaip nepagrindė CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, ieškinyje tik abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovės teisė kredito sutarčių nutraukimo atveju reikalauti sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą kredito gavėjo nenaudai.

Teismas vertino, jog ieškovo ieškinio argumentai, kad kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 punktas yra pripažintinas negaliojančiu ab initio tuo pagrindu, jog šalims negalima susitarti kartu ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, ir dėl delspinigių (netesybų) mokėjimo, nutraukus kredito sutartis, nepagrįsti.

Teismas argumentavo, kad šiuo atveju ieškovo paskaičiavimu kompensuojamųjų palūkanų pagal kredito sutartis dydis yra mažesnis nei delspinigių (netesybų), o kaip jau minėta, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją, taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad delspinigiai (netesybos) turi būti įskaitomi į kompensuojamųjų palūkanų dydį.

Teismas pažymėjo tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nereiškia reikalavimo sumažinti netesybas (delspinigius), neginčija vykdomųjų įrašų dalies dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo (neprašo panaikinti/pakeisti vykdomųjų įrašų dalis dėl delspinigių išieškojimo) (tokio ieškinio reikalavimo byloje atsisakė). Teismas negali būti tiek aktyvus, kad mažintų delspinigius, kai to neprašo pats ieškovas. Ieškovas, nurodydamas, kad netesybos neprotingai didelės, reiškia reikalavimą pripažinti kredito sutarčių 8.5 punkto sąlygas negaliojančiomis ab initio. Taigi, iš tokio ieškovo formuluojamo patikslinto ieškinio reikalavimo ir procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų galima daryti išvadą, kad ieškovas siekia kredito sutartis modifikuoti, nenustatant apskritai jokio delspinigių dydžio (eliminuojant (panaikinant) delspinigius) po kredito sutarčių nutraukimo. Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad netesybos galbūt yra per didelės, neproporcingos, savaime nedaro negaliojančiomis ab initio kredito sutarčių 8.5 punkto sąlygas.

Teismas argumentavo, kad pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti kompensuojamąsias palūkanas ir/arba panaikinti delspinigius. Tenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo ir delspinigių panaikinimo, skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų padengta pilna apimtimi, t. y. ieškovas ieškinyje nurodo, kad minėtoje vykdomojoje byloje ieškinio parengimo dieną yra likę neišieškota iš viso 28 736,51 Eur, o tenkinus jo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo bei delspinigių panaikinimo, skola sumažėtų 23 498,93 Eur dydžiu, taigi dar liktų 5 267,58 Eur dydžio įsiskolinimas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodo ir nepagrindžia, kokiu teisiniu pagrindu teismas ginčo teisenos tvarka nagrinėdamas šią bylą galėtų pripažinti, kad užbaigtose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kokia nors apimtimi (pvz., palūkanų ir/ar delspinigių apimtyje) antstolio priverstinai buvo išieškota daugiau piniginių lėšų nei priklausė išieškoti pagal įstatymo reikalavimus bei tą antstolio įvykdyto išieškojimo perviršį teismo procesiniu sprendimu užskaityti antstolio dar tebevykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl prievolės pripažinimo įvykdyta yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti 2025 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2895-1210/2025 bei ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovui iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl CK 4.225 straipsnyje įtvirtintų įkaito davėjų interesų garantijų ir jų įgyvendinimo. Minėto straipsnio normos aiškiai nurodo įkaito davėjo teises: bet kuriuo metu nuo termino prievolei įvykdyti suėjimo iki įkeitimo dalyko realizavimo momento panaikinti įkeitimą tinkamai įvykdydamas įkeitimu užtikrintą prievolę; turi teisę sustabdyti įkeitimo dalyko išieškojimą įvykdydamas prievolė dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. Teismų praktika dėl CK 4.225 straipsnyje įtvirtintų įkaito davėjo interesų garantijos nėra gausi, tačiau šioje išnagrinėtoje byloje ieškovas baigiamojoje kalboje rėmėsi būtent šia nuostata ir jos įgyvendinimu, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti, ypač vertinant tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl kredito sutarčių nepagrįsto nuraukimo ir jo neinformavimas užkirto kelią jam ginti savo interesus minėto straipsnio pagrindu.

Ieškovo - įkaito davėjo interesų garantijų įgyvendinimas būtent ir yra susijęs su ieškovo informavimu apie pagrindinio skolininko pradelstus mokėjimus pagal kredito sutartis bei atsakovės – kreditorės ketinimą nutraukti kredito sutartis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir kitos faktinės aplinkybės, susijusios su kredito sutarčių nepagrįstu nutraukimu, lėmusiu įkeisto turto realizavimo priverstine tvarka pagal notarės išduotus vykdomuosius įrašus procesą.

Notarė tik formaliai išsiuntė pranešimus apie gautus kreditorės (atsakovės) prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartines hipotekas ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu neįsitikindama, kad pranešimai jį pasiekė, t. y. ieškovas informuotas teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, kas nesuderinama nei su įkaito davėjo teisėmis ir pažeidžia jo interesus gauti informaciją ir įgyvendinti turimas teises panaikinti įkeitimą įvykdant prievolę ir/ar sustabdyti įkeitimo dalyko išieškojimą įvykdant prievolė dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. Byloje buvo pateikti ieškovo įrodymai, kad būtent notarės pranešimų išsiuntimo momentu ieškovo nebuvo jo gyvenamosios vietos adresu, dėl ko objektyviai ieškovas negalėjo žinoti apie atsakovės kreipimąsi į notarę su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartines hipotekas nutraukus kredito sutartis.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškovo, kaip įkaito davėjo, interesų garantiją ir nepagrįstai vertino, kad ieškovas neturi pareigos taisyti skolininko padarytų pažeidimų pagal pažeistą skolininko ir kreditoriaus sutartį. Tokia teismo pozicija prieštarauja CK 4.225 straipsnio normoms, yra nepagrįsta ir prieštarauja teisinės logikos ir teisingumo principams.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų, kad atsakovė yra finansų rinkos dalyvė, kuriai taikomas atsakingo skolinimo principas, įtvirtintas Finansų įstaigos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte, be to atsakovė, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalėjo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau, kaip minėta, kredito sutartys buvo nutrauktos nepraėjus nė metams po jų sudarymo, kas kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės tinkamos pareigos laikytis atsakingo skolinimo principo vykdymo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos nevertino nei kredito sutarčių nepagrįsto nutraukimo, nei civilinės atsakomybės atsakovei taikymo kontekste.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčijamos sutarties sąlygos formuluotės, kurioje aiškiai nurodoma, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo. Būtent tokia formuluotė reiškia, kad kreditorius turėjo interesą iš skolininko ir/ar įkaito davėjo gauti sutarties vykdymą natūrą ir po sutarties nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pagrindinė skolininkė UAB „Eimeta“ neginčijo kredito sutarties sąlygos, ir ji sudarė kredito sutartis, jos sąlygos buvo jai priimtinos, žinomos iš anksto ir neva dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad tenkinus ieškovo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo bei delspinigių panaikinimo, skola sumažėtų 23 498,93 Eur dydžiu, dėl ko dar liktų 5 267,58 Eur dydžio įsiskolinimas pagal likusį vykdyti vykdomąjį įrašą. Nėra aišku pagal kokius skaičiavimus pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

Pirmosios instancijos teismas turėjo netesybas sumažinti iki protingo dydžio bei tenkinti ieškovo reikalavimus tiek dėl kredito sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia, tiek dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo bei palūkanų mažinimo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą įkaito davėjo interesų garantijų kontekste, vertindamas įkaito davėjo informavimą rėmėsi teisine fikcija, netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktika dėl draudimo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo po sutarčių nutraukimo, dėl ko nevertino ieškovo ginčijamų kredito sutarčių sąlygos kaip aiškiai maskuojančios kreditorės interesą priversti vykdyti kredito sutartis po nutraukimo natūra, dėl to nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hipotekiniai kreditai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2895-1210/2025 palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Tarp atsakovės ir „Eimeta“ sudarytų Kredito sutarčių nutraukimo tvarka ir pagrindai numatyti Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų dalies 8 skyriuje „Sutarties nevykdymo pasekmės ir sutarties nutraukimas“. Remiantis Kredito sutarčių bendrosios dalies 8.2. p., 8.2.1. p., 8.1. p. ir 8.3. p., Atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartis anksčiau jose nustatyto jų pabaigos termino, kai „Eimeta“ (Skolininkė) ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja vykdyti Kredito sutartyse nurodytus mokėjimus (mokėti kredito grąžinimo įmokas, palūkanas, ir kt.). Šalių yra sulygta, kad nurodytas vėlavimas vykdyti įsipareigojimus yra esminis Kredito sutarčių pažeidimas. Šią savo teisę Atsakovė gali realizuoti tokia tvarka – Atsakovė, nustačiusi šį pažeidimą, t. y. ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų Kredito sutartyse (grafikuose) nurodytų mokėjimų atlikimo vėlavimą, registruota pašto siunčia arba Kredito sutarčių 9.4. p. nurodytais būdais informuoja “ Eimeta“ (Skolininkę) apie pažeidimą ir nustato jai protingą (t. y. papildomą 30 kalendorinių dienų) terminą atliktam įsipareigojimų pažeidimui pašalinti (t. y. sumokėti visas uždelstas sumokėti pinigų sumas (kredito įmokas ir mokėjimo palūkanas) ir priskaičiuotus delspinigius (netesybas) už pradelstas vykdyti nustatytus mokėjimus dienas).

„Eimeta“ iki nurodytų datų Kredito sutarčių pažeidimų apie kuriuos buvo įspėta ir įspėta Kredito sutartyse nustatyta tvarka neištaisė, todėl Atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Kredito sutartis.

Nurodytos CK nuostatos, reglamentuojančio sutarties šalių teisę sutartyje numatyti jos vienašališko nutraukimo pagrindus ir tvarką, bei aptartos Kredito sutarčių sąlygos ir nurodytos aplinkybės, susijusios su įspėjimų (pranešimų) „Eimeta“ pateikimu Kredito sutartyse nustatyta tvarka bei sąlygų ištaisyti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus sudarymu, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, aiškiai paneigia ieškovo argumentus, kad Kredito sutarčių nutraukimas yra neteisėtas.

Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų, nutraukiant Kredito sutartis, (ne)teisėtumo yra reikšmingas CK 4.225 str. įtvirtintas reguliavimas. Būtina pastebėti, kad ieškovas apskritai remiasi norma, kuri jokia apimtimi netaikytina tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams. CK 4.225 str., kuriuo remiasi ieškovas, yra reglamentuojamos įkaito davėjo interesų garantijos. Konkrečiai hipotekos davėjo teisių garantijos tuo tarpu yra įtvirtintos visiškai kitame CK straipsnyje, t. y. CK 4.1941 str. Tačiau ir šiame straipsnyje nenustatytas toks reglamentavimas, kuris būtų susijęs su kreditoriaus prievole apie skolininko atliktus sutartinių prievolių pažeidimus papildomai informuoti ir hipotekos davėją.

Civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, t. y. CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Ieškovas savo nekilnojamąjį turtą (t. y. iš viso tris butus / gyvenamąsias patalpas), užtikrindamas iš Kredito sutarčių kylančių „Eimeta“ įsipareigojimų įvykdymą, įkeitė iš viso trimis hipotekos sandoriais, kuriuos pats laisva valia pasirašė. Šiuose Hipotekos sandoriuose, kurių šalis taip pat yra ieškovas, nėra įtraukta absoliučiai jokių sąlygų, susijusių su ieškovo informavimu apie Kredito sutarčių pažeidimus ir atsakovės ketinimus nutraukti šias sutartis dėl „Eimeta“ atliktų pažeidimų.

Papildomai yra svarbu įvertinti, kad „Eimeta“ ir ieškovas yra susiję asmenys: remiantis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, ieškovas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo „Eimeta“ akcininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytu laikotarpiu „Eimeta“ pažeidinėjo prievoles pagal Kredito sutartis (Atsakovės įspėjimai ir raginimai įvykdyti įsipareigojimus yra grindžiami 2023 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. pradelstais mokėjimais, kurie turėjo būti atlikti pagal sudarytas Kredito sutartis.

Ieškovo, kaip hipotekos davėjo, teisių garantijos, kurios yra numatytos CK 4.1941 str. (t. y. teisė bet kada padengti įsipareigojimus už skolininką, tokiu būdu atlaisvinant hipoteka apsunkintą turtą), teisės aktų lygmeniu užtikrinamos ieškovui išsiunčiant pranešimą apie atsakovės notarei pateiktą prašymą atlikti vykdomuosius įrašus, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad notarė laikėsi informavimo tvarkos, kuri yra numatyta Apraše, t. y. byloje yra 2024-01-24 Pranešimai Nr. 14-16 (2 t., b. l. 38-44), kuriuose yra pateikta informacija apie atsakovės pateiktus prašymus atlikti Vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš Hipotekos sandoriais įkeisto ieškovo nekilnojamojo turto. Kaip yra matyti iš nurodytų pranešimų turinio, šie pranešimai buvo adresuojami ne tik skolininkei, bet kartu ir ieškovui (kaip hipotekos davėjui).

Ieškovas taip pat nepateikė į bylą duomenų, kurie pagrįstų, jog jis objektyviai nebūtų turėjęs galimybės įvykdyti Hipotekos sandoriais savo paties prisiimtą prievolę informuoti apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimus (įskaitant ir gyvenamosios / buvimo vietos pasikeitimus).

Šioje byloje Finansų įstaigos įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. netaikytinas. Ieškovas nepagrindžia, kaip konkrečiai yra susijęs buvusių sudarytų Kredito sutarčių nutraukimas esant jose įtvirtintam vienašališko nutraukimo pagrindui, bei nurodyta įstatymo nuostata, kuri reglamentuoja, be kita ko, skolinimo klientui taisykles. Byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl paties Kredito sutarčių sudarymo (ne)teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reguliavimo nevertino ir netaikė Byloje, o tik vertino teisės aktų ir sutarčių nuostatas, reglamentuojančias Kredito sutarčių nutraukimą, pranešimų išsiuntimo tvarką ir sąlygas bei Vykdomųjų įrašų išdavimo taisykles, bei pagrįstai (pagal Byloje esančius duomenis) nustatė, kad šiuose veiksmuose nėra nei sutarčių sąlygų, nei teisės aktų pažeidimų.

Finansų įstaigos įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. nuostata negali būti aiškinama kaip pašalinanti pačių skolininkų (klientų) pareigą, prieš sudarant kredito (paskolos) sutartis patiems atsakingai apsvarstyti savo galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal nurodytas sutartis ir, prieš jas sudarant, įvertinti visas tuo metu objektyviai galimas įvertinti rizikas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad būtent skolininkams geriausiai yra žinoma jų finansinė padėtis bei bent jau netolimos ateities finansinės perspektyvos.

Atsakovė su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl pagrindo šioje byloje taikyti CK 6.259 str. 2 d. nesutinka. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad egzistuoja sąlygos taikyti CK 6.259 str. nuostatas, reglamentuojančias skolininko civilinės atsakomybės sumažinimo institutą, esant kreditoriaus kaltei. Ieškovas niekaip neįrodo ir nepagrindžia, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi atsakovė (jos veiksmai / neveikimas, kurie būtų pasireiškę rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų pažeidimu) šiuo atveju įtakojo šiai dienai dėl prievolių pagal Kredito sutartis neįvykdymo priskaičiuotas ir iki visiško prievolių įvykdymo skaičiuojamas kompensuojamąsias metines palūkanas bei, kad yra pagrindas jas sumažinti ieškovo reikalavimo apimtyje (t. y. nuo 14 proc. iki 7 proc.).

Atsakovės vertinimu, kompensuojamosios palūkanos (t. y. neįrodinėtini / minimalūs kreditoriaus nuostoliai dėl sutartinių prievolių pažeidimo) CK 6.259 str. įtvirtintu pagrindu, kuriuose byloje rėmėsi ieškovas, apskritai net negali būti mažinamos. Šiuo atveju Kredito sutartyse (specialiojoje jų dalyje) šalys yra susitarusios dėl konkretaus (fiksuoto) 14 proc. dydžio palūkanų mokėjimo. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 p., kaip ir pirmiau nurodytose CK normose, taip pat itin aiškiai numatomas privalomas tolesnis palūkanų (kompensuojamųjų) mokėjimas atsakovei net ir po Kredito sutarčių nutraukimo. Ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo nuo 14 proc. iki 7 proc. labiau atitinka reikalavimą dėl Kredito sutarčių modifikavimo dalyje dėl šiose sutartyse šalių sutartų ir įtvirtintų palūkanų dydžio (kitaip tariant, ieškovas ieškiniu reikalauja Kredito sutartyse numatytas palūkanas / jų dydį pakeisti pagal šių sutarčių galiojimą / negaliojimą, t. y. iki Kredito sutarčių nutraukimo pakeisti 14 proc. (mokėjimo) palūkanų dydžio jis nereikalauja, bet reikalauja teismo papildomai nustatyti tai, kas iki šiol šalių nebuvo sutarta šiose sutartyse – numatyti, kad jau po jų nutraukimo palūkanų dydis mažėja per pusę, t. y. iki 7 proc.).

Ieškovas nesąžiningai bei neteisingai aiškina nurodytą Kredito sutarčių sąlygą, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad joje yra įtvirtinta pareiga kredito gavėjui ir toliau (t. y. net ir po Kredito sutarčių nutraukimo) mokėti atsakovei mokėjimo (pelno) palūkanas. Šalių susitarimas, kad po Kredito sutarčių nutraukimo ir toliau yra skaičiuojamos palūkanos atitinka CK 6.210 str. ir CK 6.261 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą. Tai, kad šalys konkrečiai Kredito sutartyse neįtvirtino, kad tai yra „kompensuojamosios“ palūkanos, susitarimo esmės nekeičia ir nedaro susitarimo dėl tolesnio palūkanų skaičiavimo negaliojančiu ab initio.

Ieškovas, prieš apsispręsdamas įkeisti savo asmeninį turtą, užtikrinant „Eimeta“ prievoles pagal Kredito sutartis, t. y. prieš sudarant Hipotekos sandorius, neabejotinai šį sprendimą turėjo priimti bei ir priėmė būdamas informuotas apie skolinimo „Eimeta“ sąlygas bei atitinkamai turėjo atsakingai įsivertinti tokio sprendimo rizikas ir galimas pasekmes, jeigu „Eimeta“ nesilaikys prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Taigi, nors ieškovas (kaip nurodo apeliaciniame skunde) galimai ir negalėjo daryti įtakos Kredito sutarčių sąlygoms, bet ieškovas neabejotinai turėjo galimybę apsispręsti sudaryti Hipotekos sandorius, ar jų nesudaryti.

Vertinant byloje pareikšto ieškinio turinį, yra matyti, kad Ieškovas visiškai nepagrindžia CK 6.228 str. taikymo pagrindų buvimo. Ieškovas byloje tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovės teisė Kredito sutarčių nutraukimo atveju „reikalauti sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą kredito gavėjo nenaudai, todėl ši kredito sutarčių bendrosios dalies sąlyga laikytina negaliojančia ab initio (CK 6.228 straipsnis).“.

Ieškovas nenurodo ir visiškai neįrodo CK 6.228 str. taikymo sąlygų, t. y., kad Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5. p. yra sukuriama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš Kredito sutarčių, o taip pat neįrodo, kad skolininkė („Eimeta“) pasirašė Kredito sutartis (įskaitant sutiko su aptariama sąlyga), kadangi buvo silpnesnioji šalis, o atsakovė pasinaudojo, kad skolininkė nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo pripažinti Hipoteką pasibaigusia. Reikalavimas dėl Hipotekos pripažinimo pasibaigusia pagrįstai atmestas jau vien tuo pagrindu, kad, kaip pagrindžia aukščiau atsiliepime jau išdėstyti argumentai, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti kompensuojamąsias palūkanas ir / ar visiškai panaikinti delspinigius (kaip to prašo ieškovas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, net ir ieškovo byloje reikalaujama apimtimi sumažinant kompensuojamąsias palūkanas iki 7 proc. ir papildomai naikinant visus delspinigius, skola likusioje neužbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vis tiek dar išlieka.

Ieškovas nei viename procesiniame dokumente (įskaitant apeliaciniame skunde) nenurodo ir nepagrindžia, o atsakovė savo ruožtu tokio teisinio pagrindo neįžvelgia, t. y. kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu teismas ginčo teisenos tvarka nagrinėdamas šią bylą galėtų pripažinti, kad jau užbaigtose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kokia nors apimtimi (pvz., palūkanų ir / arba delspinigių apimtyje) antstolio priverstinai yra išieškota daugiau piniginių lėšų nei priklausė išieškoti pagal įstatymo reikalavimus bei tą „Antstolio įvykdyto išieškojimo perviršį“ teismo procesiniu sprendimu užskaityti antstolio dar tebevykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu pripažįstant, kad „Eimeta“ neva nebeskolinga atsakovei ir kad Hipoteka pasibaigė.

Ieškovas, nesutikdamas su antstolio apskaičiuotomis priverstinio išieškojimo sumomis (paskaičiuotų delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų dalyje), turėjo galimybę CPK 510 str. ir CPK 512 str. nustatyta tvarka ir nustatytais terminais ginčyti atitinkamus antstolio patvarkymus ir kitus veiksmus. Byloje tuo tarpu nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nurodytu aspektu vykdymo procese būtų kėlęs klausimus (t. y. teikęs atitinkamo turinio skundus) dėl antstolio apskaičiuotų išieškojimo sumų ir / arba jau nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų grąžinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; trečiojo asmens R. M. naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo apeliaciniu skundu nėra skundžiama sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl notarės atžvilgiu pareiktų reikalavimų buvo nutraukta;

ginčas dėl notarės atžvilgiu pareikštų reikalavimų apeliacinėje instancijoje yra nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kredito sutarčių nepagrįsto nutraukimo, kredito sutarčių modifikavimo, delspinigių panaikinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Eimeta“ ir atsakovė UAB „Hipotekiniai kreditai“ sudarė: 1) 2023 m. vasario 9 d. kredito sutartį Nr. HIP-230208-894, pagal kurią UAB „Eimeta“ buvo suteiktas 63 000 Eur kreditas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma – 14 procentų. Minėta sutartimi įkeistas butas/patalpa–butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto savininkas – ieškovas, turto vertė – 102 000 Eur); 2) 2023 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. HIP-230222-902, kuria UAB „Eimeta“ buvo suteiktas 16 800 Eur kreditas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma – 14 procentų. Minėta sutartimi įkeistas butas/patalpa–butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto savininkas – ieškovas, turto vertė – 102 000 Eur); 3) 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutartį Nr. HIP-230412-922, pagal kurią UAB „Eimeta“ buvo suteiktas 21 300 Eur kreditas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma – 14 proc. Šia sutartimi įkeistas butas/patalpa–kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto savininkas – ieškovas, turto vertė – 15 200 Eur), ir butas/patalpa–kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto savininkas – ieškovas, turto vertė – 20 300 Eur).

2023 m. vasario 9 d. sudaryta sutartinė hipoteka (maksimalioji hipoteka), kurioje nurodyta, kad skolininkė UAB „Eimeta“, kreditorė (atsakovė) ir įkaito davėjas (ieškovas) sudarė šią sutartį dėl hipotekos sukūrimo kartu su visais jos priedais, jeigu tokių būtų, kuria susitarė, kad hipotekos objektas yra butas/patalpa–butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 102 000 Eur, nustatyta šalių susitarimu; hipoteka užtikrintas skolininkės įsipareigojimas – prievolė pagal 2023 m. vasario 9 d. kredito sutartį Nr. HIP-230208-894 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, užtikrintos prievolės dydis – 63 000 Eur, maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditorės nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditorei atlyginimas 50 400 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2043 m. sausio 25 d. 2023 m. vasario 24 d. sudaryta sutartinė hipoteka (maksimalioji hipoteka), kurioje nurodyta, kad skolininkė UAB „Eimeta“, kreditorė atsakovė ir įkaito davėjas ieškovas sudarė šią sutartį dėl hipotekos sukūrimo kartu su visais jos priedais, jeigu tokių būtų, kuria susitarė, kad hipotekos objektas yra butas/patalpa–butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 114 000 Eur, nustatyta šalių susitarimu; hipoteka užtikrintas skolininkės įsipareigojimas – prievolė pagal 2023 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. HIP-230222-902 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, užtikrintos prievolės dydis – 16 800 Eur, maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditorės nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditorei atlyginimas 13 440 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2043 m. vasario 25 d. 2023 m. balandžio 13 d. sudaryta sutartinė hipoteka (maksimalioji hipoteka), kurioje nurodyta, kad skolininkė UAB „Eimeta“, kreditorė atsakovė ir įkaito davėjas ieškovas sudarė šią sutartį dėl hipotekos sukūrimo kartu su visais jos priedais, jeigu tokių būtų, kuria susitarė, kad hipotekos objektas yra butas/patalpa–kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 15 200 Eur, nustatyta šalių susitarimu, ir butas/patalpa–kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 20 300 Eur, nustatyta šalių susitarimu, užtikrintos prievolės dydis – 21 300 Eur, maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditorės nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditorei atlyginimas – 17 040 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2043 m. kovo 25 d.

UAB „Hipotekiniai kreditai“ 2023 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo UAB „Eimeta“ informuota, kad vėluoja susimokėti kredito sutarties Nr. HIP-230208-894 su visais vėlesniais jos pakeitimas mėnesines įmokas ir taip iš esmės pažeidė sudarytos sutarties sąlygas, todėl kreditorė nusprendė nutraukti kredito sutartį su skolininke, tačiau šiuo pranešimu nustatė papildomą 30 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti, per kurį nesumokėjus visos susidariusios skolos sutartis bus laikoma nutrūkusia ir atsakovė kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Tokie pranešimai UAB „Eimeta“ buvo išsiųsti ir 2023 m. gruodžio 18 d. dėl kredito sutarties Nr. HIP-230222-902 su visais vėlesniais jos pakeitimais bei kredito sutarties Nr. HIP-230412-922 su visais vėlesniais jos pakeitimais.

Atsakovė 2024 m. sausio 16 d. pateikė prašymą K. R. savivaldybės notaro biurui atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti kreditorės UAB „Hipotekiniai kreditai“ naudai iš skolininkės (UAB „Eimeta“) ir įkaito davėjo (ieškovo) įkeisto turto visas nurodytas sumas – 65 982 Eur skolą, sutartines metines palūkanas (fiksuotas 14 procentų metines palūkanas nuo 2024 m. sausio 17 d. iki viso kredito (paskolos) grąžinimo dienos), 0,08 proc. delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojamus nuo 2024 m. sausio 17 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą bei kitas vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas pagal 2023 m. vasario 9 d. sutartį Nr. HIP-230208-894 su visais jos pakeitimais ir papildymais. Atsakovė 2024 m. sausio 22 d. prašymu K. R. savivaldybės notaro biurui atlikti vykdomąjį įrašą prašė atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti kreditorės naudai iš skolininkės (UAB „Eimeta“) ir įkaito davėjo (ieškovo) įkeisto turto visas nurodytas sumas – 17 493,70 Eur skolą, 14 proc. metines palūkanas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitas vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas. Be to, atsakovė 2024 m. sausio 22 d. prašymu K. R. savivaldybės notaro biurui atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti kreditorei (atsakovei) iš skolininkės (UAB „Eimeta“) ir įkaito davėjo (ieškovo) įkeisto turto nurodytas sumas – 22 197,51 Eur skolą, 14 procentų fiksuotas sutartines metines palūkanas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki viso kredito (paskolos) grąžinimo dienos, 0,08 proc. delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą bei kitas vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas.

K. R. savivaldybės notaro biuro notarė R. M. 2024 m. sausio 24 d. UAB „Eimeta“ ir ieškovui išsiuntė pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pranešė, kad buvo gauti kreditorės (atsakovės) prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartines hipotekas. Minėtuose pranešimuose UAB „Eimeta“ ir ieškovui pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti K. R. savivaldybės notaro biurui arba pateikti K. R. savivaldybės notaro biurui duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Be to, šiuose pranešimuose išaiškinta, kad per 20 dienų nuo pranešimų išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditorei skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą ar nepateikus duomenų dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas.

K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2024 m. vasario 15 d. atliktas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį notarė siūlo priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš UAB „Eimeta“ (hipotekos skolininkė) ir ieškovo (hipotekos įkaito davėjo) atsakovės (hipotekos kreditorės) naudai pagal sutartinę hipoteką, sudarytą 2023 m. vasario 9 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Šiame vykdomajame įraše nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis – 65 982 Eur, kuri susideda iš 62 649,46 Eur negrąžinto kredito dydžio, 3 208,90 Eur palūkanų, 123,64 Eur delspinigių; 14 proc. metinės palūkanos nuo 2024 m. sausio 17 d. iki viso kredito (paskolos) grąžinimo dienos; 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 17 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos; notarės atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus – 150,01 Eur; hipotekos sandoryje, kuriuo yra užtikrintas ir netesybų bei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditorei atlyginimas, numatytas maksimaliosios hipotekos dydis – 50 400 Eur. Be to, pagal K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2024 m. vasario 15 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) notarė siūlo priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (solidariai) iš UAB „Eimeta“ (hipotekos skolininkė) ir ieškovo (hipotekos įkaito davėjas) atsakovės (hipotekos kreditorės) naudai pagal sutartinę hipoteką, sudarytą 2023 m. vasario 24 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) Minėtame vykdomajame įraše nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 17 493,70 Eur, kuris susideda iš 16 706,01 Eur negrąžinto kredito dydžio, 759,83 Eur palūkanų, 27,86 Eur delspinigių; 14 proc. metinės palūkanos nuo 2024 m. sausio 23 d. iki viso kredito (paskolos) grąžinimo dienos; 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos; notarės atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus – 57,11 Eur; hipotekos sandoryje, kuriuo užtikrintas ir netesybų bei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditorei atlyginimas, numatytas maksimalios hipotekos dydis – 13 440 Eur. Iš K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2024 m. vasario 15 d. atlikto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad notarė siūlo priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (solidariai) iš UAB „Eimeta“ (hipotekos skolininkės) ir ieškovo (hipotekos įkaito davėjo) atsakovės (hipotekos kreditorės) naudai pagal sutartinę hipoteką, sudarytą 2023 m. balandžio 13 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Šiame vykdomajame įraše nurodyta 22 197,51 Eur skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis, susidedantis iš 21 198,87 Eur negrąžinto kredito dydžio, 964,18 Eur palūkanų, 34,46 Eur delspinigių; 14 proc. metinės palūkanos nuo 2024 m. sausio 23 d. iki viso kredito (paskolos) grąžinimo dienos; 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, skaičiuojami nuo 2024 m. sausio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos; notarės atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus – 73,36 Eur; hipotekos sandoryje, kuriuo yra užtikrintas ir netesybų nei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditorei atlyginimas, numatytas maksimaliosios hipotekos dydis – 21 300 Eur.

Šių vykdomųjų įrašų pagrindu antstolio S. U. kontoroje pradėtos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

A. S. U. 2024 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdyti ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – K. R. savivaldybės notaro biuro notarei R. M.. A. S. U. 2024 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta vykdyti, o vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – K. R. savivaldybės notaro biuro notarei R. M..

Dėl kredito sutarčių nutraukimo ir civilinės atsakomybės taikymo

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė pripažinti nepagrįstą ir kredito sutarčių sąlygų neatitinkantį atsakovės vienašalį kredito sutarčių – 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. 230412-922 – nutraukimą bei taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – sumažinti kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito sutarties nutraukimo momento, dydį visose kredito sutartyse iki 7 procentų dydžio metinių palūkanų, t. y. 2023 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. HIP-230208-894 specialiosios dalies skyriuje „Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo, 2023 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. HIP-230222-902 specialiosios dalies skyriuje „Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo, 2023 m. balandžio 13 d. kredito sutarties Nr. HIP-230412-922 specialiosios dalies skyriuje „Palūkanos“ sutarties pasirašymo dieną nustatyta palūkanų norma (14 proc.) po sutarties nutraukimo 7 proc. iki visiško kredito grąžinimo.

Apelianto teigimu, jis kredito sutarčių nutraukimą grindė tuo, kad negavo jokių atsakovės pranešimų apie kredito sutarčių nutraukimą bei notarės išduotų vykdomųjų įrašų pranešimų, kuriais būtų siūloma per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir raštu pranešti notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo. Ieškovas, kaip įkaito davėjas, turėjo būti informuotas apie atsakovės ketinimą reikalauti piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ypač įvertinant, kad kredito sutartimis galutinis prievolės įvykdymo terminas – 2043-01-25 – 2043-03-25, o atsakovė nutraukė visas kredito sutartis nepraėjus nė metams. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl CK 4.225 straipsnyje įtvirtintų įkaito davėjų interesų garantijų ir jų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl CK 4.225 straipsnio taikymo yra nepagrįsti. Nei CK 4.225 straipsnyje, nei kitose Civilinio kodekso normose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kreditoriaus pareiga, skolininkui pažeidus kredito sutartį, kuri užtikrinta svetimo daikto hipoteka, prieš nutraukiant kredito sutartį papildomai informuoti hipotekos davėją apie ketinimą nutraukti sutartį ar suteikti jam terminą įvykdyti skolininko prievolę bei pašalinti skolininko padarytus pažeidimus.

CK 4.225 straipsnis reglamentuoja hipotekos kreditoriaus ir įkeisto turto savininko (hipotekos davėjo) teises bei pareigas, susijusias su įkeisto daikto apsauga ir hipotekos teisės įgyvendinimu, tačiau nenustato specialios kredito sutarties nutraukimo procedūros ar papildomų kreditoriaus pareigų hipotekos davėjo atžvilgiu prieš nutraukiant pagrindinę prievolę. Todėl vien ta aplinkybė, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas svetimo daikto hipoteka, nesukūrė atsakovei pareigos prieš kredito sutarčių nutraukimą atskirai kreiptis į hipotekos davėją (ieškovą), raginti jį įvykdyti skolininko prievolę ar pašalinti sutarties pažeidimus.

Be to, kredito sutarčių nutraukimo teisėtumas vertintinas pagal kredito sutarčių sąlygas ir jų nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi sutartyse nustatyti nutraukimo pagrindai egzistavo, o teisės aktai nenustatė pareigos prieš sutarties nutraukimą papildomai įspėti ar raginti hipotekos davėją įvykdyti skolininko prievolę, CK 4.225 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo.

Apelianto argumentas, kad kredito sutarčių galutinis prievolių įvykdymo terminas buvo nustatytas tik 2043 m., savaime nepatvirtina kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Ilgas kredito grąžinimo terminas nereiškia, kad kreditorius privalo išlaikyti sutartinius santykius iki šio termino pabaigos nepriklausomai nuo skolininko elgesio ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Kredito sutartyse buvo aiškiai numatyti atvejai, kada kreditorius įgyja teisę reikalauti prieš terminą prievolės įvykdymo ir nutraukti sutartį. Todėl skolininkui (UAB „Eimeta“) padarius esminius sutarties pažeidimus, atsakovė turėjo teisę pasinaudoti sutartyse ir teisės aktuose nustatytomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartis ir reikalauti grąžinti kreditą prieš terminą. Vien aplinkybė, kad nuo sutarčių sudarymo iki jų nutraukimo buvo praėję mažiau nei vieneri metai, neturi savarankiškos teisinės reikšmės vertinant nutraukimo teisėtumą. Reikšminga yra ne sutarčių galiojimo trukmė ar laikotarpis iki galutinio kredito grąžinimo termino, bet tai, ar egzistavo sutartyse ir teisės aktuose numatyti pagrindai prieš terminą prievolės įvykdymui reikalauti bei sutartims nutraukti.

Apelianto pozicija, kad prieš nutraukdama kredito sutartis atsakovė privalėjo kreiptis į hipotekos davėją ir suteikti jam galimybę pašalinti skolininko padarytus pažeidimus, neatitinka hipotekos teisinių santykių esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ir įkaito davėjo prievolių subsidiarumas, kai prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, nereiškia, jog įkaito davėjas tampa kreditoriaus ir skolininko sutartinių teisinių santykių dalyviu. Hipotekos davėjas nėra kredito sutarties šalis, todėl jo nesaisto iš kredito sutarties kylantys įsipareigojimai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019). Dėl šios priežasties kreditorius neturi teisės reikalauti iš hipotekos davėjo vykdyti skolininko sutartinių pareigų, mokėti einamųjų įmokų, šalinti sutarties pažeidimų ar kitaip užtikrinti tinkamą kredito sutarties vykdymą vietoje skolininko. Hipotekos davėjo pareigos kyla tik iš hipotekos sandorio ir apsiriboja rizika atsakyti įkeistu turtu už neįvykdytą skolininko prievolę hipotekos apimtimi. Todėl apelianto siūlomas aiškinimas reikštų nepagrįstą hipotekos davėjo teisinio statuso išplėtimą, faktiškai prilyginant jį kredito sutarties šaliai ar laiduotojui. Nei CK 4.225 straipsnis, nei kitos teisės normos tokios kreditoriaus pareigos – prieš nutraukiant kredito sutartį kreiptis į hipotekos davėją ir siūlyti jam pašalinti skolininko padarytus pažeidimus – nenustato.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija bei argumentais ginče, jog svarbios aplinkybės, kad UAB „Eimeta“ ir ieškovas yra susiję asmenys: ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Eimeta“ akcininkas. Būtent tuo laikotarpiu bendrovė jau buvo pradelsusi mokėjimus pagal Kredito sutartis, o atsakovė buvo siuntusi įspėjimus ir raginimus dėl 2023 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais susidariusių įsiskolinimų. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su kredito gavėjos prievolių nevykdymu ir dėl to kilusia rizika kredito sutartims būti nutrauktoms. Priešingai, ieškovo ryšys su kredito gavėja (UAB „Eimeta“) leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo informaciją arba bent jau objektyvią galimybę tokią informaciją gauti apie bendrovės finansinę padėtį ir jos įsipareigojimų vykdymą. Tačiau net ir nesant šių aplinkybių, jos nekeistų išvados, kad atsakovė neturėjo įstatyme ar sutartyse nustatytos pareigos atskirai informuoti ieškovą kaip hipotekos davėją apie kredito gavėjos padarytus sutarties pažeidimus ar ketinimą nutraukti Kredito sutartis. Todėl apelianto argumentai dėl tariamo neinformavimo nepaneigia atsakovės veiksmų teisėtumo.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad dėl neinformavimo buvo pažeistos jo, kaip hipotekos davėjo, teisės. Hipotekos davėjo interesų apsauga yra užtikrinama specialiomis hipotekos teisę reglamentuojančiomis normomis, inter alia CK 4.194¹ straipsnyje įtvirtinta teise bet kuriuo metu iki hipotekos realizavimo įvykdyti užtikrintą prievolę ir taip išsaugoti savo turtą nuo išieškojimo. Būtent šios teisės įgyvendinimui teisės aktai numato hipotekos davėjo informavimą apie pradėtą priverstinio išieškojimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovui buvo išsiųsti pranešimai apie atsakovės notarei pateiktus prašymus atlikti vykdomuosius įrašus, todėl ieškovui buvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti CK 4.194¹ straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, t. y. padengti skolą už skolininką ir išvengti išieškojimo iš įkeisto turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad jo, kaip hipotekos davėjo, teisės buvo pažeistos dėl to, kad jis faktiškai negavo notarės pranešimų apie atsakovės pateiktus prašymus atlikti vykdomuosius įrašus. Bylos duomenys patvirtina, kad notarė laikėsi teisės aktuose nustatytos informavimo tvarkos. 2024 m. sausio 24 d. pranešimai buvo parengti ir išsiųsti tiek skolininkei, tiek ieškovui kaip hipotekos davėjui, informuojant juos apie atsakovės pateiktus prašymus atlikti vykdomuosius įrašus bei apie galimybę įvykdyti prievolę ar pareikšti prieštaravimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pranešimas apeliantui buvo išsiųstas registruotu paštu adresu, nurodytu Hipotekos sandoriuose. Šis adresas sutampa ir su pačio apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Registruoto pašto siunta nebuvo įteikta ne dėl notarės ar atsakovės veiksmų, bet dėl to, kad apeliantas jos neatsiėmė per pašto siuntos saugojimo terminą.

Apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo suėmimo yra susijusios išimtinai su jo asmeninėmis aplinkybėmis ir negali būti perkeltos notarei ar atsakovei. Teisės aktai nenustato notarui pareigos tikrinti, ar pranešimo adresatas konkrečiu metu nėra suimtas, išvykęs, gydomas ar dėl kitų asmeninių priežasčių negali atsiimti jam siunčiamos korespondencijos. Tokia pareiga būtų neproporcinga ir nesuderinama su teisinių santykių stabilumo bei teisinio tikrumo principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės niekaip nepaneigia, jog, išsiunčiant apeliantui pranešimus apie atsakovės prašymus išduoti Vykdomuosius įrašus, buvo laikomasi teisės aktuose (Aprašo 10 p.) ir Hipotekos sandoriuose nustatytos apelianto informavimo tvarkos.

Apelianto teigimu, aplinkybė, kad Kredito sutartys nutrauktos nepraėjus vieneriems metams nuo jų sudarymo, įgalina spręsti, kad atsakovė (kaip kreditorė), sudarydama šias sutartis su UAB „Eimeta“, nesilaikė atsakingo skolinimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos finansų įstaigos įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad vėliau skolininkas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir Kredito sutartys buvo nutrauktos, savaime nepatvirtina, jog kredito suteikimo metu Atsakovė netinkamai vertino skolininko finansinę padėtį ar pažeidė atsakingo skolinimo principą. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, priimdama sprendimą suteikti finansavimą, neatliko reikiamo skolininko mokumo vertinimo ar kitaip pažeidė jai taikytinus teisės aktų reikalavimus. Be to, net ir hipotetiškai vertinant kredito suteikimo aplinkybes, atsakingo skolinimo principo laikymosi klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesprendžia klausimų dėl Kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo, kompensuojamųjų palūkanų dydžio, netesybų mažinimo ar Hipotekos pasibaigimo. Taip pat pažymėtina, kad Kredito sutartys buvo sudarytos su juridiniu asmeniu, kuris veikė verslo santykiuose, savarankiškai prisiėmė verslo riziką ir sutartinius įsipareigojimus.

Dėl kredito sutarčių 8.5 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia ab initio

Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimą dėl kredito sutarčių 8.5 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia grindė tuo, kad minėta sąlyga <...> Sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę ir prigimtį lieka galioti ir nutraukus sutartį, nebent kredito davėjas nustato kitaip.<...> iš esmės yra kredito sutarties po jos nutraukimo vykdymas natūra. Šia sąlyga šalys nesusitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, o akivaizdu, kad tokia sąlyga maskuojamas sutarties vykdymas natūra, kas prieštarauja teisės normoms ir kasacinio teismo praktikai. Taip pat nurodo, kad Kredito sutarčių 8.5. p. nėra nurodyta, jog kompensuojamųjų palūkanų dydis yra būtent 14 proc.

Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5. p. nustatyta, kad: „Sutarties nutraukimas nestabdo delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę ir prigimtį lieka galioti ir nutraukus sutartį, nebent kredito davėjas nustato kitaip.“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad Kredito sutarčių 8.5 punktas yra negaliojantis, nes jame nėra nurodytas kompensuojamųjų palūkanų dydis, o pati sąlyga neva maskuoja sutarties vykdymą natūra po sutarties nutraukimo. Ginčijama sąlyga apskritai nenustato jokio konkretaus kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir nereglamentuoja jų apskaičiavimo tvarkos, todėl vien aplinkybė, kad joje nėra įtvirtinta 14 proc. palūkanų norma, negali būti vertinama kaip jos trūkumas ar negaliojimo pagrindas. Šios sąlygos paskirtis yra tik nustatyti bendrą taisyklę, kad sutarties nutraukimas nepanaikina iki nutraukimo atsiradusių prievolių bei tų sutartinių nuostatų, kurios pagal savo esmę ir prigimtį išlieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Apeliantas taip pat nepagrįstai sutapatina po sutarties nutraukimo išliekančią pareigą įvykdyti piniginę prievolę ir atsakomybę už jos neįvykdymą su sutarties vykdymu natūra. Sutarties nutraukimas nepanaikina skolininko pareigos grąžinti skolą ir mokėti įstatymo ar sutarties pagrindu priklausančias sumas. Tokios pasekmės kyla ne iš ginčijamos sutarties sąlygos, bet ir tiesiogiai iš CK 6.210 bei 6.261 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių piniginės prievolės neįvykdymo pasekmes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Kredito sutarčių 8.5 punktas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar kasacinio teismo praktikai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pagrindinė skolininkė UAB „Eimeta“ neginčijo kredito sutarties sąlygų, sutarties sąlygos buvo jai priimtinos, žinomos iš anksto ir neva dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo yra nepagrįstas. Sutarties uždarumo principas reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Šiuo atveju negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų bei delspinigių sumų dydžio klausimai tiesiogiai sukuria įkaitos davėjui (ieškovui) teises ir pareigas, todėl ieškovas gali vertinti atitinkamas Sutarties nuostatas ir jas ginčyti, ką šioje byloje ir darė bei įrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką, suformuotą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo po sutarčių nutraukimo.

Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad vien sutarties uždarumo principas savaime nepaneigia hipotekos davėjo teisės ginčyti jo atsakomybės apimtį galinčias lemti sutarties sąlygas, tačiau iš šios aplinkybės nepagrįstai daro išvadą, kad vertinant ginčijamos Kredito sutarčių sąlygos teisėtumą neturi reikšmės aplinkybė, jog kredito gavėja buvo verslininkė, susipažino su sutarties sąlygomis ir jas priėmė savo valia. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamos sąlygos teisėtumo savo sprendime negrindė vien tuo, kad kredito gavėja sutarties neginčijo. Teismas pagrįstai vertino visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant kredito gavėjos statusą, šalių sudarytų sutarčių pobūdį, ginčijamos sąlygos turinį bei jos atitiktį teisės aktams. Todėl aplinkybė, kad kredito gavėja sutartis sudarė laisva valia ir jų sąlygas priėmė, buvo viena iš vertinamų faktinių aplinkybių, tačiau ne vienintelis teismo išvadų pagrindas.

Taip pat teisėjų kolegija vertina, jog tai, kad pagrindinė skolininkė kredito sutarčių sąlygų neginčijo kaip nesąžiningų ar neteisėtų, vykdymo metu nesiekė jų pakeitimo ir nereiškė pretenzijų dėl tokių sąlygų, ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad sutartiniai santykiai buvo aiškūs ir šalims suprantami.

Be to, net ir pripažinus ieškovo teisę ginčyti tam tikras Kredito sutarčių nuostatas, toks ginčijimas savaime nepaneigia pareigos įrodyti, kad konkreti sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar suformuotai teismų praktikai. Apeliantas tokių aplinkybių neįrodė. Kaip jau nurodyta, Kredito sutarčių 8.5 punktas nenustato mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo ir nereglamentuoja kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši sąlyga prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl palūkanų taikymo po sutarties nutraukimo.

Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia

Apeliantas taip pat ginčija sprendime padarytą išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti prievolę pagal Kredito sutartį/3 įvykdytą bei Hipoteką (indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pasibaigusia. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, net ir tenkinus ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo iki 7 proc. bei delspinigių visiško panaikinimo, likusioje neužbaigtoje vykdomojoje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini) vis tiek išliktų 5 267,60 Eur dydžio skola. Pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybas „iki protingo dydžio“.

CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos suma (net ir su apelianto prašomais palūkanų sumažinimais bei delspinigių panaikinimu) vis tiek lieka 23 328,34 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, net ir tenkinus ieškovo reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo bei panaikinimo, lieka 5 267,60 Eur (23 328,34 Eur – 18 060,74 Eur) skola antstolio dar neužbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl tariamo pagrindo pripažinti prievolę pagal Kredito sutartį įvykdyta bei Hipoteką pasibaigusia yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimo dalį. Pirma, reikalavimas pripažinti Hipoteką pasibaigusia pagrįstai atmestas jau vien tuo pagrindu, kad byloje nėra nustatyta teisinių prielaidų mažinti kompensuojamąsias palūkanas iki apelianto prašomo 7 proc. dydžio ar visiškai panaikinti delspinigius. Kredito sutarties sąlygos buvo sudarytos laisva šalių valia, kompensuojamųjų palūkanų bei netesybų dydžiai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl nėra teisinio pagrindo jų koregavimui apelianto siūloma apimtimi. Nesant pagrindo tenkinti pirminių ieškinio reikalavimų, nėra ir pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl Hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Antra, net ir vertinant situaciją pagal apelianto byloje pasirinktą skaičiavimo modelį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skola atsakovei nebūtų visiškai padengta. Teismas konstatavo, jog net sumažinus kompensuojamąsias palūkanas iki 7 proc. ir visiškai panaikinus delspinigius, vykdomojoje byloje vis tiek išliktų nepadengtas įsiskolinimas. Vadinasi, net ir tenkinus apelianto reikalavimus maksimalia jo prašoma apimtimi, prievolė pagal Kredito sutartį nebūtų laikoma visiškai įvykdyta, o Hipotekos pasibaigimui būtina pagrindinė sąlyga – visiškas užtikrintos prievolės pasibaigimas – nebūtų įvykusi.

Pažymėtina, kad vykdomosios bylos užbaigimo faktas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, o vykdymo proceso teisėtumo klausimai sprendžiami specialiomis įstatyme nustatytomis procesinėmis priemonėmis. Todėl ginčo teisenos tvarka nagrinėjant šią bylą nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti anksčiau užbaigtų vykdomųjų bylų rezultatus ir tariamą skirtumą įskaityti į kitoje vykdomojoje byloje egzistuojančius reikalavimus.

Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybas „iki protingo dydžio“, yra deklaratyvūs. Apeliantas nenurodo, koks konkrečiai netesybų dydis jo vertinimu būtų laikytinas protingu, nepateikia tai pagrindžiančių skaičiavimų ar teisinių argumentų ir neįrodo, kad teismo nustatytas netesybų dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Vien abstraktus nesutikimas su teismo atliktu vertinimu nesudaro pagrindo sprendimo keitimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti prievolę pagal Kredito sutartį pasibaigusia, o kartu ir Hipoteką pasibaigusia. Todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo iš ieškovo priteisti jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 317,63 Eur dydžio išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 710,00 Eur dydžio išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, pagrįstos, todėl jas priteisia iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hipotekiniai kreditai“, juridinio asmens kodas 304374977, iš ieškovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 710,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317,63 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.