Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. D. ir J. D. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti J. D. ir A. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai Visagine 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi procesą, pradėtą pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1-3 dalimis, pažymėjo, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotėje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai turi netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo daugiau nei metus laiko. Todėl spręsdamas ar santuokos nutraukimas turi būti vykdomas teismine ar notarine tvarka, teismas pareiškimo pateikimo metu, be kitų sąlygų, taip pat turi įvertinti ar sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai atitinka kitas CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Teismas nurodė, kad valstybė turi pareigą teisės aktais nustatyti taisykles ir sureguliuoti civilinius teisinius santykius taip, kad civilinės teisės subjektams būtų užtikrinta galimybė realizuoti savo materialines teises bei apginti savo interesus. Įgyvendindama šią pareigą valstybė institucijoms paskirsto kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus, atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Nei viena institucija negali priimti sprendimų srityse, kuriose veikti jai nesuteikti įgaliojimai.

Teismas sprendė, kad teismui priėmus pateiktą nenagrinėtiną procesinį dokumentą ir pradėjus jo nagrinėjimo procesą, situacija spręstina pagal analogiją su bylos, nenagrinėtinos civilinio proceso tvarka, situacija, t. y. procesas, pradėtas pagal tokį prašymą, nutraukiamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 3.51 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), 2) jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl pareiškėjų galimybės santuoką nutraukti notarine tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalimi, išreikalauti iš Lietuvos notarų rūmų oficialią informaciją (ar santuoka gali būti nutraukta notarine tvarka nuotoliniu būdu, kai abu sutuoktiniai gyvena užsienyje ir neturi kvalifikuotų elektroninių parašų, ar nutraukiant santuoką notarine tvarka vienam arba abiem sutuoktiniams gali atstovauti pagal įgaliojimą veikiantis atstovas, ar tokiomis aplinkybėmis egzistuoja kitas būdas atlikti notarinį veiksmą abiem sutuoktiniams fiziškai neatvykstant į Lietuvos Respubliką). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vien tai, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje tam tikrais atvejais numatyta notarinė tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pats santuokos nutraukimo klausimas tampa nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ypač kai konkrečiomis aplinkybėmis notarinė procedūra pareiškėjams nėra realiai prieinama.

Teismas netinkamai pritaikė CPK 293 straipsnio 1 punktą pagal analogiją. Normoje imperatyviai nustatyta, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, nustatančios bendrųjų taisyklių išimtis. Nagrinėjamu atveju teisės spragos nėra.

Pareiškėjai gyvena užsienyje, todėl dėl objektyvių su jų nuolatiniu gyvenimu užsienyje susijusių aplinkybių pareiškėjai neturi realios galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką ir kartu fiziškai dalyvauti notariniame veiksme. Teismo procesas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė pareiškėjams realiai prieinama santuokos nutraukimo procedūra.

Teismas netyrė visų reikšmingų aplinkybių (pareiškėjai gyvena užsienyje, realios pareiškėjų galimybės atvykti į Lietuvą, galimybės santuoką nutraukti notarine tvarka nuotoliniu būdu, aplinkybės, kad pareiškėja neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, galimybės santuokos nutraukimo klausimą išspręsti veikiant per atstovą, pasekmių, kurios pareiškėjams kyla nutraukus teismo procesą, kai notarinė procedūra jiems faktiškai neprieinama).

Proceso nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžia konstitucinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Pareiškėjas prašo apsvarstyti bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimą. Tuo atveju kiltų pagrįsta abejonė, ar CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą, kai notarinė procedūra asmenims objektyviai neprieinama, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo bei veiksmingos teisminės gynybos principams.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas nutrauktas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, be to, pareiškėjai neturi galimybių nutraukti santuokos notarine tvarka (neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, gyvena užsienyje). Pareiškėjas taip pat prašo apsvarstyti bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2026 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuris teisėjo rezoliucija 2026 m. rugpjūčio 25 d. buvo priimtas. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti.

CK nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotė nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjai gali alternatyviai pasirinkti, kokiu būdu nutraukti santuoką, t. y. notarine ar teisme tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant, ar santuokos nutraukimas turi būti vykdomas teismine ar notarine tvarka, teismas pareiškimo pateikimo metu, be kitų sąlygų, taip pat turi įvertinti, ar sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.

Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjai gyvena užsienyje ir neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, nėra reikšmingos vertinant, ar santuokos nutraukimas turi būti vykdomas teismine ar notarine tvarka.

Dėl pareiškėjo argumento, jog teismui nutraukus bylos procesą, pareiškėjai negalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 384 straipsnio 4 dalį teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad CPK 538 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CPK 783 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Iš pareiškėjų prašymo turinio matyti, kad abu pareiškėjai yra deklaravę gyvenamą vietą Jungtinėje Karalystėje, tačiau pareiškėjų prašyme nėra duomenų ir informacijos apie jų paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, pareiškėjas prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo, toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, todėl jų prašymas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nagrinėjamas notarine tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Todėl teisėjo rezoliucija priėmus pareiškėjų pareiškimą ir po pareiškimo priėmimo nustačius, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, byla, o ne pradėtas procesas, kaip nurodyta skundžiamojoje teismo nutartyje, turėjo būti nutraukta. Todėl ši skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, skundžiamą teismo nutartį iš esmės paliekant nepakeistą, nurodant kad civilinė byla nutraukiama.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip : „Civilinę bylą, pradėtą pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukti.“

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.