Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Aleksandro Rusako, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-651-1099/2026 pagal ieškovo D. I. ieškinį atsakovei V. V. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad palaiko 2024 m. gruodžio 20 d. Nutarime nurodytą poziciją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi atsakovės nurodyti trūkumai yra neakivaizdūs ir visiems trūkumams nustatyti yra reikalingos specialios žinios bei prietaisai, yra visiškai nepagrįsta. Pati atsakovė patvirtino, kad procese įrodinėjami trūkumai, susiję su neva netinkamai įrengtais angokraščiais, buvo akivaizdūs, nes pati juos nustatė be jokių specialių statybinių žinių ir/ar prietaisų. Taip pat liudytojas R. M., teikdamas paaiškinimus 2026 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, aiškiai nurodė, kad trūkumus, susijusius su angokraščiais, pastebėtų dauguma žmonių. Apelianto vertinimu, byloje esant duomenims, kad atsakovė, pasinaudodama net ir specialiais įrankiais - gulsčiuku ir kampainiu, 2024 m. kovo 30 d. atlikusi išsamią darbų apžiūrą, ką patvirtino tiek apeliantas, tiek liudytojas P. O., priėmusi darbus ir tai patvirtinusi raštu, nenurodžiusi jokių trūkumų, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, neteko teisės remtis akivaizdžiais trūkumais. Vadovaujantis pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis - angokraščiai ir palangė (dėl kurios nebuvo pareikšti reikalavimai) yra akivaizdūs trūkumai, už kuriuos apeliantui negali kilti jokių teisinių pasekmių, net nevertinant pačių angokraščių netinkamo įrengimo objektyvaus nustatymo, nes byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad jokių trūkumų nebuvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės patikrinimo apsunkinimo, visą atsakomybę perkėlė išimtinai ieškovui, nevertindamas atsakovės nesąžiningo elgesio, kuriuo buvo siekiama suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, jog ginčo namo sienos neva buvo pertinkuotos trečią kartą. 2025 m. birželio 11 d. pirmosios instancijos teismas perspėjo atsakovę nešalinti jos nurodomų trūkumų, jeigu jie iš tiesų egzistuoja. 2025 m. liepos 18 d. jau buvo paskirta statybos ekspertizė, o 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta ginčo objekto ir atliktų darbų apžiūra. Po ekspertizės akto pateikimo į bylos medžiagą atsakovė laikėsi pozicijos, kad visi ieškovo atliktų darbų trūkumai buvo pašalinti iki eksperto apžiūros, t. y. perdaryti visi gyvenamojo namo angokraščiai ir pertinkuotos visos gyvenamojo namo sienos. Atsakovė, teigdama, kad ji trečią kartą ištinkavo gyvenamojo namo sienas, nepateikė nei rangos sutarties, nei atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nei kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovės gyvenamasis namas buvo pertinkuotas trečią kartą. Atsakovė tokių įrodymų ir negalėjo pateikti, nes jokie tinkavimo darbai trečią kartą nebuvo atlikti ir jokie ieškovo atliktų darbų trūkumai, kas susiję su sienų tinkavimu, nebuvo taisomi. Skundžiamo sprendimo 35 punkte aiškiai užfiksuota, jog teismo ekspertas J. G. nurodė „ekspertizės atlikimo metu matėsi du tinko sluoksniai“, kas patvirtina, kad atsakovė elgdamasi nesąžiningai deklaratyviai nurodydama, jog trūkumai buvo ištaisyti ir sienos pertinkuotos trečią kartą, tik suimitavo trūkumų ištaisymą, tačiau iš tiesų jokių sienų nepertinkavo, o teismo ekspertas vertino ieškovo atliktų darbų kokybę ir trūkumų nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų defektų, atliko formalų ir selektyvų įrodymų vertinimą. Nors byloje tiek teismo ekspertas, tiek kiti specialistai paaiškino, jog nustačius tam tikrą konkretų defektą nėra reikalinga pertinkuoti visas namo sienas ar perdaryti visus angokraščius, o užtenka atlikti tik konkrečios sienos pertinkavimą ar angokraščio perdarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nedetalizavo defektų apimties ir kiekio. Nei atsakovė įrodė, nei teismas nenustatė, kokia yra netinkamai ištinkuotų sienų apimtis (kiekis m²), kiek metrų reikia perdaryti angokraščių, deklaratyviai pripažįstant, kad visi ieškovo atlikti statybos rangos darbai yra su trūkumais, nors teismo ekspertas J. G., atlikęs teismo ekspertizę, padarė išvadą, jog visi atlikti darbai neturi jokių trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ir nesirėmė byloje atlikta ekspertize ir jos išvadomis. Teismas nepateikė motyvų ir argumentų, dėl kokių priežasčių eksperto padaryta išvada yra nepagrįsta ir/ar nepatikima. Pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas aiškių motyvų, didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovės pateiktai MB „Laupetra“ išvadai, kuri buvo atlikta akivaizdžiai subjektyvių, atsakovės pasamdytų, specialistų nuomone. Pažymėtina, kad ieškovas tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek baigiamosiose kalbose, itin išsamiai pasisakė dėl MB „Laupetra“ parengtos specialistų išvados patikimumo ir objektyvumo, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo bet kokius argumentus, suteikdamas specialistų išvadai - paprastam bylos įrodymui, didesnę įrodomąją galią nei eksperto išvadai. Teismas, laikydamas MB „Laupetra“ specialistų išvadą patikimu įrodymu, kuriame nebuvo užfiksuota nė vienos nelygios sienos ir fiksacija atsirado tik proceso metu, nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad apžiūros metu MB „Laupetra“ specialistai nenustatė jokių sienų tinkavimo trūkumų.

Aplinkybė, jog neva visi apelianto atlikti darbai buvo perdaryti ir trūkumai ištaisyti, byloje buvo grindžiama tik pačios atsakovės nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais bei liudytojų, pačių meistrų, parodymais, tačiau į bylos medžiagą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iki teismo eksperto apžiūros visos gyvenamojo namo sienos buvo pertinkuotos ir visi angokraščiai perdaryti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šiuo atveju atsakovei turint pareigą įrodyti, kad visi sienų tinkavimo ir angokraščių įrengimo darbai buvo perdaryti, nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų - rangos sutarties ir darbų priėmimo-perdavimo aktų, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog iki eksperto apžiūros darbai buvo atlikti pagal neaišku kokią sutartį, būtent meistrų A. N. ir V. P.

Liudytojų A. N. ir V. P. parodymus dėl apelianto atliktų darbų kokybės ir perdarymo paneigia tinko sluoksnių kiekis bei aplinkybė, jog atsakovė į bylos medžiagą nepateikė su šiais liudytojais sudarytų rangos sutarčių ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai yra su atsakove susiję sutartiniais santykiais ir pas atsakovę ginčo nekilnojamajame turte atliko tam tikrus statybos darbus, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti liudytojų galimą subjektyvumą ir teikiamų paaiškinimų objektyvumą atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju liudytojų parodymai ir jų turinys visiškai nebuvo vertinamas.

Pirmosios instancijos teismas peržengė atsakovės reikalavimų ribas ir priteisė net daugiau ir to, ko net nereikalavo atsakovė iš ieškovo, dėl šios priežasties apeliantas net neturėjo procese galimybės gintis nuo nepareikštų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti iš ieškovo faktiškai patirtus nuostolius už ieškovo atliktų darbų defektų taisymą. Atsakovė Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje buvo pareiškusi reikalavimą dėl trūkumų išlaidų atlyginimo, kurios pagal vieną iš MB „Laupetra“ sąmatų sudarė 8 881,74 Eur dydžio sumą, iš kurios atsakovė iš apelianto prašė priteisti: 277,49 Eur už 320 m² (kai name yra 168 m²) vidaus paviršių šlifavimą vidinės sienos, 687,61 Eur už 210 m (kai name yra 63 metrai) sienų tinkuojamų paviršių angokraščių kampų keitimą, 1 337,99 Eur už 61 m² mūrinių vidaus sienų ir angokraščių labai gerą tinką, 4 700,01 Eur už 320 m² (kai name yra 168 m²) sienų vidinių paviršių 10 mm storio viensluoksnį tinkavimą, 337,18 Eur už statybinių šiukšlių išvežimą ir 1 541,46 Eur dydžio sumos pridėtinį vertės mokestį (kai darbus atlikę A. N. ir V. P. nėra PVM mokėtojai). Tuo tarpu sprendimu iš apelianto priteista atsakovės neva patirtų nuostolių suma: „7 905 Eur sumą, t. y. A. N. sumokėdama: 1710 Eur už sienų pertinkavimą (darbą), 1 500 Eur už medžiagas sienų pertinkavimui ir angokraščių perdarymui, 420 Eur kelionės išlaidoms, 1 215 Eur valymo išlaidoms, 2 430 Eur už angokraščių perdarymą (darbą); V. P. - 630 Eur už sienų (trijų) pertinkavimą“.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atidžiai ir remdamasis įrodymais bei jų visuma. Apeliantas su savo atstovu nuolat klaidino teismą nutylėdami, iškraipydami ar pateikdami išgalvotą, su realiais faktais nieko bendro neturinčią informaciją. Apeliantas nepagrįstai siekė įrodyti, kad atsakovė yra ne vartotoja, o nekilnojamuoju turtu užsiimanti verslininkė, nes jai priklauso Vilniuje esantis sklypas, registrų centro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apelianto atstovas piktybiškai nutylėjo, kad atsakovė nėra šio sklypo savininkė, o tik bendrasavininkė (viso yra 180 bendrasavininkų), ir kad tai yra tiesiog sklypas po daugiabučiu namu, kuriame atsakovė turi butą. Šis sklypas neturi jokios vertės, nes jau yra maksimaliai užstatytas ir negali būti parduotas atskirai nuo buto.

Apeliacinio skundo 34 punkte melagingai nurodoma, kad 2025 m. birželio mėn. buvo perdaryti tik keli gyvenamojo namo angokraščiai - iš tikrųjų tuo metu jau buvo ištaisyta didžioji trūkumų dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad name du kartus lankęsi statybų specialistai: pirmą kartą - teismo ekspertas D. K. su specialistu R. M., antrą kartą - specialistas R. M. su antstoliu M. D., name nerado nei vieno tinkamai įrengto angokraščio bei nei vienos tinkamai įrengtos sienos, ką patvirtina ir teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ir pats apeliantas, be atsakovės žinios name apsilankęs 2025 m. kovo 11 d. ir name praleidęs beveik valandą laiko, taip pat nerado nei vieno tinkamai įrengto angokraščio bei nei vienos tinkamai įrengtos sienos (nes jei tokių būtų radęs, be abejo, kad būtų užfiksavęs). Kad buvo perdaryti visi angokraščiai ir pertinkuotos visos namo sienos, įrodo teismui pateikti architektūriniai brėžiniai, sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvitai, taip pat tai patvirtino liudytojai. Rangos sutartis su abiem meistrais buvo sudaryta, tačiau papildomos įrodomosios galios tai neturi. Pažymėtina, kiek kartų kuri siena buvo tinkuota, nėra aišku, nes apeliantas, nors ir pasiėmė pinigus už visas sienas, visų sienų tikrai netinkavo. Tačiau meistrai A. N. ir V. P. perdarinėjo visus be išimties angokraščius ir pertinkavo visas be išimties sienas.

Priešingai nei teigia apeliantas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atliekant pirmąją apžiūrą, pažymėtina, jog apeliantui tokia galimybė sudaryta buvo, tačiau būtent jis pats slapstėsi, ignoravo elektroniniu paštu siunčiamus laiškus, užblokavo atsakovę „Messenger“ programėlėje, telefonu neatsiliepdavo, o paskambinus iš kito numerio apsimesdavo, kad tai ne jis. Kadangi su juo susisiekti jokiais būdais nebuvo įmanoma, apžiūrą teko atlikti be jo dalyvavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir iš ieškovo atsakovės naudai priteista 8 312,99 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei 605 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Tarp ieškovo (rangovo) ir atsakovės (užsakovės) 2024 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti pilnus sienų ir angokraščių paruošimo, tinkavimo, sandarinimo, angokraščių įrengimo darbus, perduoti darbų rezultatą atsakovei rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; sutartyje šalys susitarė dėl 5 500 Eur dydžio darbų kainos; byloje nekilo ginčo dėl to, kad darbų eigoje šalys sutarė dėl papildomų darbų – dviejų durų angų užtepimų atlikimo už 100 Eur. 2024 m. kovo 21 d. atsakovė atliko ieškovui 2 750 Eur dydžio sumos avansinį mokėjimą (kaip kad buvo sutarta sutartyje). Ieškovui nurodžius, kad darbai baigti, 2024 m. kovo 30 d. atsakovė atliko ieškovui likusį 2 850 Eur dydžio sumos mokėjimą.

Atsakovė elektroniniu paštu 2024 m. balandžio 7 d., 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. birželio 16 d. kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl darbų defektų ištaisymo ir/ar nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas į šias pretenzijas nereagavo.

Atsakovė dėl ieškovo atliktų darbų defektų nustatymo kreipėsi į MB „Laupetra“, kuri 2024 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Specialistų techninio vertinimo išvadą, kurioje nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 6 d. apžiūrėjus ginčo objektą buvo nustatyta, kad dauguma vidinių ir išorinių kampų sumontuoti kreivai, neišlaikant vienos tiesės, visų naujai remontuojamo objekto angokraščių vidinės bei išorinės dalys nesudaro stataus 90 laipsnių kampo, dauguma kampų skirtingai išvirtę, nepasirinktas pakankamas tinko sluoksnio storis, matomas kampinis profiliuotis. Nustatytų darbų trūkumų pašalinimui sudaryta 8 646,91 Eur dydžio lokalinė sąmata (pagal 2024 m. balandžio mėn. kainas), kuri buvo patikslinta iki 8 881,74 Eur dydžio perskaičiavus (padidinus) statybinių šiukšlių išvežimo išlaidas vertinant didesnį atstumą (ne 10 km, o 40 km). Nustatyta, kad už nurodytos išvados sudarymą atsakovė 2024 m. rugpjūčio 1 d. patyrė 605 Eur išlaidų.

2024 m. birželio 16 d. atsakovė dėl ieškovo atliktų darbų defektų kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 10G-3811 patenkino vartotojos V. V. rangovui D. I. keliamus reikalavimus, šį įpareigojant vartotojai atlyginti 8 881,74 Eur rangos darbų defektų šalinimo išlaidas ir 605 Eur išlaidas už specialistų vertinimo išvados parengimą. Ieškovas Tarnybai neteikė jokių paaiškinimų/įrodymų. Po minėto Nutarimo įsiteisėjimo atsakovė kreipėsi į antstolę M. G., kuri 2025 m. sausio 22 d. pradėjo jo priverstinį vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0007/25/00088.

Ieškovui 2025 m. kovo 14 d. kreipusis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino ieškovui D. I. praleistą 30 dienų terminą ieškiniui pateikti ir ieškinį priėmė.

Teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartimi paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui J. G.. Teismo ekspertas 2025 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės akte, atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė, kad: 1) tyrimo metu sienų tinkavimo ir angokraščių tinkavimo darbų trūkumų nenustatyta; kada darbai buvo atlikti, pagal kokią rangos sutartį, nėra galimybės nustatyti; 2) byloje nėra statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo akto, perduotų statybos darbų kiekių nustatyti neįmanoma; 3) atsakymas pateiktas atsakant į antrąjį klausimą; 4) pastato vidaus sienų tinkavimo darbai buvo atlikti ne vieną kartą; 5) iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad vidaus sienų tinkavimo darbai buvo atlikti su trūkumais; 6) vidaus angokraščių tinkavimo darbai nebuvo tinkamai atlikti; 7) vidaus sienų tinkavimo darbų suma yra 6 842,60 Eur, PVM 1 436,95 Eur, bendra suma su PVM 8 279,55 Eur.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo darbų trūkumų šalinimui patyrė 7 905 Eur išlaidų, pateikė mokėjimų nurodymų, atliktų A. N. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2025 m. liepos 27 d., kopijas bendrai 7 275 (500 + 1 500 + 1 000 + 4 275) Eur sumai, taip pat V. P. 2025 m. liepos 10 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už broko ištaisymą (sienų lyginimą) 630 Eur sumai, kuri buvo apmokėta 2025 m. rugpjūčio 23 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, jog byloje pateikti duomenys pagrindė, kad atsakovė patyrė 8 312,99 (7 905 + 407,99) Eur ieškovo nekokybiškai atliktų statybos darbų šalinimo išlaidų ir 605 Eur nuostolių už MB „Laupetra“ išvados parengimą. Remiantis nurodytu, teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas nekokybiškai atliko sienų ir angokraščių tinkavimo darbus. Apelianto teigimu, atsakovė darbų priėmimo metu jokių trūkumų nenurodė, todėl, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, neteko teisės remtis akivaizdžiais trūkumais. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta MB „Laupetra“ Specialistų techninio vertinimo išvada bei nesivadovavo teismo eksperto padaryta išvada, kad ekspertizės tyrimo metu sienų tinkavimo ir angokraščių tinkavimo darbų trūkumų nenustatyta. Apelianto vertinimu, atsakovė neįrodė, kad visi apelianto atlikti darbai buvo perdaryti ir trūkumai ištaisyti, o teismas, priteisdamas faktiškai atsakovės patirtus nuostolius, peržengė atsakovės reikalavimų ribas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, jog atsakovė, rangos sutartyje padarydama įrašą „darbus priėmiau“, besąlygiškai patvirtino, kad ieškovo darbai buvo atlikti tinkamai, ir tuo pagrindu, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, neteko teisės remtis akivaizdžiais darbų trūkumais. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu išsamiai ir objektyviai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, susijusias su faktiniu šaliu elgesiu darbų priėmimo metu, ir pagrįstai nustatė, jog minėtas įrašas negali būti prilyginamas atliktų darbų priėmimui be išlygų.

Pažymėtina, kad CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsakovas pastebėtų priėmimo metu trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi, įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą. Bet tai gali būti nustatyta užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas nepateikė atsakovei atskiro darbų perdavimo-priėmimo akto, nors būtent tokia pareiga jam buvo numatyta Statybos rangos sutarties 3.4.6 ir 4.3 punktais. Sutarties 3.4.6 punktu ieškovas įsipareigojo pateikti užsakovei (atsakovei) atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktus. Sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovė juos priima. Antra, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių, kad darbų priėmimo metu atsakovė žodžiu nurodė dalį jos pastebėtų trūkumų, ir kad ieškovas buvo pažadėjęs atsakovei juos ištaisyti. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje (žinutėse ieškovas nurodė, kad „Gal ir pamiršau biški būna, nes gyvai nebuvo jūsų objekte tai visko būna. Dėl to kampo mažiau pergyvenkite. Susiiigins su dažytojų glaistu.“; Kada gyvai apžiuręs objektą tada ir rasykite, kad kažkas blogai. Dažytojams bus lengvas objektas. Dėl tokio dalyko jūs čia dabar važiuoti pas jus. Kur pratepti pora minučių.“<kalba netaisyta>), tačiau ir paties apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad „vienintelis trūkumas, kuris dėl kurio atsakovė net nebuvo pareiškusi reikalavimo šioje byloje, buvo tas, jog ant laiptinės palangės nebuvo uždėtas kampukas apie 1,5 metro ilgio, kurį šalys sutarė, jog uždės dažytojas.“ <kalba netaisyta>. Pabrėžtina, kad jokių įrodymų, kad bent šiuos trūkumus ištaisė ar dėjo pastangas ištaisyti, apeliantas nepateikė. Trečia, apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad visi atsakovės nurodyti trūkumai laikytini akivaizdžiais, lengvai pastebimais, todėl ji turėjo ir galėjo juos nustatyti darbų perdavimo metu, pats sau prieštarauja, kadangi tuo pačiu apeliaciniu skundu teigia, jog jokių jo atliktų darbų defektų nebuvo įmanoma nurodyti, kadangi jie buvo atlikti nepriekaištingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prieštaringas ieškovo elgesys, viena vertus, teigiant, kad jokių darbų trūkumų nebuvo, kita vertus, įrodinėjant, kad atsakovė neteko teisės remtis darbų trūkumais, kurie darbų perdavimo metu buvo akivaizdūs, suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad šioje ginčo situacijoje apeliantas kaip rangovas vengė iki galo atlikti sutartinius įsipareigojimus, nebendradarbiavo su atsakove, geranoriškai, iki jam nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo priėmimo, nesprendė kilusio ginčo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė (pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta vartotoja), neturėdama specialaus statybinio išsilavinimo bei reikiamų žinių ir prietaisų, 2024 m. kovo 30 d. priimdama ieškovo atliktus darbus, objektyviai neturėjo galimybių nustatyti ginčo darbų defektų, kurie paaiškėjo tik po papildomų apžiūrų ir vertinimų. Taip pat pažymėtina, kad vien pats faktas, jog atsakovė darbų priėmimo metu galimai naudojo gulsčiuką, neįrodo atsakovės kvalifikacijos spręsti dėl neakivaizdžių ir paslėptų darbų kokybės trūkumų.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių ginčo sutartyje padarytas atsakovės įrašas „darbus priėmiau 2024.03.30 „parašas“ V.“, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip darbų pabaigos faktą patvirtinanti aplinkybė, tačiau jokia apimtimi nepašalinanti apelianto pareigos prisiimti atsakomybę už netinkamai ir nekokybiškai atliktus sienų ir angokraščių tinkavimo darbus. Šalių nurodytos aplinkybės dėl rangos sutarties persirašymo ją papildant sąlyga dėl papildomų darbų apmokėjimo, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas atliko formalų ir selektyvų įrodymų vertinimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus dėl atliktų darbų kokybės, nenustatė, kokia buvo netinkamai atliktų darbų apimtis, nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto išvada dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi ši išvada buvo padaryta remiantis kitų specialistų (MB „Lauperta“) išvadomis. Taip pat apeliantas laikosi pozicijos, kad jis įrodė, jog teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, apžiūrėdamas gyvenamojo namo tinkavimo darbus, vertino ne liudytojų A. N. ir V. P., o būtent apelianto atliktus tinkavimo darbus, ir pripažino, kad visi atlikti darbai neturi jokių trūkumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, šiems apelianto argumentams nepritaria, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Pažymėtina, kad rungimosi proceso esmė yra ta, jog įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti atsakovo atliktus rangos darbus nekokybiškais priėmė įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą – MB „Laupetra“ išvadą ir ją sudariusio asmens liudytojo R. M. paaiškinimus, pateiktus bylos nagrinėjimo metu, teismo eksperto ekspertizės aktą ir jo žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, Tarybos Nutarimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pateiktas ginčo namo patalpų nuotraukas, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Paminėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 42 punktą). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 46 punktas).

Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne selektyviai, o kaip visumą, ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovė įrodė, jog ieškovo atlikti sutarti rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai/netinkamai, taip pat įrodė patirtų defektų šalinimo išlaidų dydį. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl, darydamas tokias išvadas, atmeta vienus įrodymus ir remiasi kitais. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog MB „Lauperta“ specialistų išvados yra nepatikimos ir nepagrįstos, bei kad teismo ekspertas nenustatė jokių jo atliktų darbų trūkumų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių tiek ginčijamoje išvadoje, tiek fotonuotraukose bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytų faktinių aplinkybių apie atliktų darbų trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neatsižvelgia į pirmosios instancijos teismo motyvų visumą, dėsto sau palankią įvykių versiją dėl teismo eksperto pateiktų paaiškinimų, nepagrįstai interpretuodamas juos savo naudai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad MB „Laupetra“ specialistai 2024 m. rugpjūčio 6 d. atlikę ginčo objekto sienų plokštumų lygumo bei kampų statumo ir vienodumo patikrą nustatė, jog vertinant šiuos darbus buvo nustatyti grubūs Lietuvos Respublikos statybos taisyklių nesilaikymo epizodai: dauguma vidinių bei išorinių kampų sumontuoti kreivai, neišlaikant vienos tiesės, visų naujai remontuojamo objekto angokraščių vidinės bei išorinės dalys nesudaro stataus 90 laipsnių kampo, dauguma kampų skirtingai išvirtę, nepasirinktas pakankamas tinko sluoksnio storis, matomas kampinis profiliuotis. Specialistai padarė išvadą, kad objekte atlikti darbai netenkina įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų, ir kad siekiant išgauti bent minimalius teigiamus įrengimo kokybės rezultatus būtina atlikti sienų lyginimo darbus, iš naujo lyginti bei glaistyti paviršius. Priešingai nei siekia įrodyti apeliantas, byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina specialistų nustatytus defektus (e. b. I t., b. l. 86-118). Apelianto teiginį, kad ši išvada yra neobjektyvi, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apžiūroje, teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujantį sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, kadangi pats apeliantas, nereaguodamas į atsakovės pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumo, nesidomėdamas ir atsisakydamas bendrauti su atsakove, pasirinko tokį elgesio modelį ir turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad MB „Laupetra“ specialistų vertinimas atliktas tinkamai, specialistų kvalifikacija abejonių nekelia, vertinimo metu naudoti sertifikuoti įrankiai, pati išvada paremta nuotraukomis, normų aiškinimu, vietoje atliktais ir užfiksuotais matavimais, kurie dar kartą vėliau buvo patikrinti/patikslinti kartu su antstoliu (e. b. II t., b. l. 123-208). Apelianto teiginius, kad MB „Laupetra“ išvada yra nekonkreti, bei kad išvadoje nebuvo užfiksuoti jokie konkretūs trūkumai, paneigia byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos bei specialistų paaiškinimai, pagrįsti realiomis apžiūromis ir tyrimais, taip pat, kaip minėta, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Apelianto argumentus, kad teismo ekspertas J. G., atlikęs ekspertizę, konstatavo, jog sienų ir angokraščių tinkavimo darbai atlikti be trūkumų, ir kad ekspertizės metu buvo vertinami būtent apelianto atlikti darbai, teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujančius bylos medžiagai, deklaratyvius bei objektyviai nepagrįstus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tokia pozicija neatitinka aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad darbų trūkumai iki ekspertizės atlikimo buvo nustatyti tiek specialių statybos srities žinių turinčio asmens (techninę įvertinimo išvadą pasirašęs dr. D. K. yra specialių statybos srities žinių turintis asmuo, be kita ko, įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą), tiek konstatuoti antstolio, kuriam keliami aukštesni atsargumo, atidumo, rūpestingumo profesinėje veikloje reikalavimai. Aplinkybes, kad po apelianto atliktų darbų ginčo objekto sienos ir angokraščiai iš naujo buvo perdarinėjami, priešingai nei siekia įrodyti apeliantas, patvirtina liudytojų paaiškinimai, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Atsakovės pateikti duomenys apie apmokėjimus už atliktus darbus taip pat įrodo, kad darbai buvo faktiškai atlikti, o apeliantas, ginčydamas šiuos duomenis tuo pagrindu, kad atsakovė nepateikė naujų rangos sutarčių, šiuo atveju siekia įrodyti aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį, šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylos šalys (ieškovas ar atsakovas) yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs šalies paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais šalies parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalies paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Taigi, šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovo) paaiškinimai turi būti vertinama visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste.

Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių, tiek liudytojų pateiktus paaiškinimus, nesutinka su apelianto teiginiais, kad liudytojų A. N. ir V. P. parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs. Aplinkybė, kad šie parodymai nėra palankūs apeliantui, nesuteikia pagrindo jų vertinti nepagrįstais ar melagingais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma (fotonuotraukos, specialistų ir teismo eksperto išvada) patvirtina, kad apeliantas sienų ir angokraščių paruošimo, tinkavimo, sandarinimo, angokraščių įrengimo darbus atliko nekokybiškai, šiuos defektus taisė ir ištaisė kiti rangovai, o teismo ekspertas, konstatuodamas, jog tyrimo metu sienų tinkavimo ir angokraščių tinkavimo darbų trūkumų nenustatyta, įvertino ne apelianto, o kitų asmenų (A. N. ir V. P.) atliktų darbų rezultatą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto padaryta išvada, kad pagal ekspertizei pateiktus duomenis ekspertas nustatė, jog vidaus sienų ir angokraščių tinkavimo darbai buvo atlikti netinkamai (e. b. V t., 95-120 b. l.). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, ekspertas šias išvadas padarė remdamasis ne tik specialistų išvadomis, bet ir kita civilinės bylos medžiaga (fotonuotraukomis, filmuota medžiaga ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad iki teismo eksperto apžiūros atlikti defektų šalinimo darbai įrodo atsakovės nesąžiningumą, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovei buvo nustatytas teismo įpareigojimas rangos darbų neatlikti. Ieškovas, laikydamas, kad atsakovei atlikus statybos trūkumų šalinimo darbus galimai bus pažeista jo procesinė teisė gauti bylai reikšmingus duomenis, turėjo teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl įrodymų užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Remiantis tuo, kad ginčo tarp šalių nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei metus, ieškovas ilgą laiką nebendradarbiavo nei su atsakove, nei su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo ir atsakovės pozicijai, kad tokia situacija susidarė būtent dėl nesavalaikių ieškovo veiksmų.

Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo atlikti rangos darbai buvo su defektais. Tuo tarpu ieškovas įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.

Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priteistiną nuostolių sumą, bei kad teismas peržengė atsakovės reikalavimų ribas, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog teismas, bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus faktiškai atliktų defektų šalinimo darbų sumai ir juos priteisdamas, neperžengė atsakovės reikalavimų ribos, tinkamai vadovavosi CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju atsakovė būtent ir prašė teismo priteisti patirtas trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl priteistų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertino pateiktas specialistų ir eksperto sąmatas, įrodymus apie atsakovės faktiškai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliantas, teigdamas, kad šios išlaidos paskaičiuotos neteisingai, nepateikė objektyvių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų – konkrečių skaičiavimų, sąmatų. Pažymėtina, kad specialistų ir eksperto sąmatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra aiškios, suprantamos, išplaukiančios iš tyrimo eigos, neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems įrodymams bei faktiškai atsakovės patirtoms išlaidoms, nurodyti apskaičiavimai yra objektyvūs, realistiški, todėl nėra pagrindo abejoti juose atliktais skaičiavimais. Ieškovo teiginiai apie pirminėje MB „Lauperta“ sąmatoje netinkamai paskaičiuotus taisytinų sienų plotus bei angokraščių ilgius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių dydžio pagrįstumo, kadangi tiek MB „Laupetra“ 2025 m. balandžio 29 d. naujoje defektų šalinimo sąmatoje, tiek eksperto lokalinėje sąmatoje šie darbų kiekiai buvo patikslinti. Ieškovas, skunde akcentuodamas darbų kainą bei kiek kartų buvo tinkuotos sienos, nepateikė ir nenurodė jokių argumentų dėl darbams naudotų medžiagų kainų, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, kurie suteiktų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė patyrė 420 Eur meistrų kelionės išlaidoms, 1 215 Eur statybinių atliekų valymo išlaidoms.

Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė nei nustatytų defektų masto, nei defektų šalinimo išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus į bylą pateiktus įrodymus, o priimdamas skundžiamą sprendimą vertino visas bylos aplinkybes. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apelianto argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Šiuo atveju būtent atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, neatitinka imperatyvių statybos reikalavimus reglamentuojančių teisės normų, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų techninio vertinimo išvadoje nustatytus trūkumus ir (ar) patvirtintų, kad jo darbai buvo atlikti tinkamai ir (ar) patvirtintų, kad egzistuoja kitos CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytos atsakovo atsakomybę šalinančios defektų atsiradimo priežastys.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos atsakovei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.