Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, paskirti įpareigojimai;

2) 2023 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių 14 dienų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskirti įpareigojimai; 2024 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių ir 14 dienų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2024 m. liepos 27 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo;

3) 2024 m. gegužės 21 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 65 parų arešto bausmė;

4) 2024 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė;

5) 2025 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2026 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei L. I., o būtent: 2026 m. gegužės 17 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė šeimos narei – sugyventinei L. I. į nugarą, taip nukentėjusiajai L. I. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su tėvu šventė gimtadienį. L. I. pradėjo jį provokuoti. Ji jam pasakė, kad nebegertu, jis jai atsakė, kad nebegers, bet nereikia jam ,,lįsti į akis“, kai yra girtas. Buvo gerokai pergėręs, todėl tas konfliktas ir įvyko. Tą dieną jis sudavė jai į nugarą. Galėjo būti 2026 m. gegužės 17 d. apie 19.00 val. Viskas įvyko tėvo kambaryje, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Buvo nuėjęs ir į miegamąjį, ir į svetainę. Po to konflikto ruošėsi eiti miegoti, bet L. I. paskambino pareigūnams, jie atvažiavo, jį sulaikė 48 val., po to paleido. Atliko smurtinius veiksmus, sudavė į nugarą. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio taip padarė. Tai padarė miegamajame. Jai sudavė kairės rankos kumščiu į nugarą, ji pajuto, kad skauda, bet nebuvo jokių mėlynių, žymių ar kraujo. Ji sakė kad skauda, kai jį paleido iš areštinės, paprašė atleidimo, ji jam atleido. Ji verkia, kad jį suėmė, prašo, kad grįžtų. Nesipykdavo, sugyvendavo, atsiprašė jos, nesupranta, kodėl ji „sudurniavo“. Anksčiau buvo bylų, nes smurtavo prieš tą pačią sugyventinę. Būdamas blaivus nebūtų jai sudavęs smūgio, įtakos turėjo apsvaigimas. Jam galima alų gerti, bet negali maišyti su „arielka“, nes tada prasideda konfliktai. Dabar, jei jį paleistų ir grįžtų į namus, nebegertų „arielkos“. Jis remontus daro, brolis nieko nepadeda, tik kumščiu į stalą daužo ir prašo motinos pinigų, o jis bent maisto nuperka. Visos veikos buvo padarytos, kai pavartojo alkoholio. Jis gali užsikoduoti ir visiškai nebegerti. Pats nori užsikoduoti ir nebegerti, būti kaip žmogus. Tikrai daugiau nebesmurtaus prieš nukentėjusiąją, labai gailisi taip padaręs, prižada, kad taip nebebus. Nebenori grįžti į tą patį kalėjimą, geriau yra būti laisvėje. Suprato, kodėl 2026 m. gegužės 29 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Jis atsiprašė nukentėjusios, ji atleido. Jie 14 metų yra kartu. Mano, kad dėl jo suduoto smūgio L. I. į nugarą, jai galėjo skaudėti. Su L. I. vaikų neturi, bet planuoja. Gyvena dviese viename kambaryje, brolis gyvena atskirame kambaryje. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažada, kad daugiau taip nebebus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

2026 m. gegužės 17 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog pareiškėja L. I. parodė, kad 2026 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje jos neblaivus sugyventinis G. L. trenkė vieną kartą į nugaros sritį iš rankos, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo G. L. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Papildomai ji parodė, kad 2026 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje atėjęs neblaivus sugyventinis G. L. nieko nesakęs trenkė vieną kartą į nugaros sritį iš rankos, bet rankos nurodyti negali, nes buvo nusisukusi. G. L. namuose pradėjo trankyti puodelius, duris su kumščiu ir nuėjo į kitą kambarį trankydamas viską. Jai trenkdamas sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. G. L. smurtą prieš ją naudoja ne pirmą kartą (b. l. 8 – 14);

2026 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad pateikiama analogiška informacija, kaip ir 2026 m. gegužės 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 16 – 19);

2026 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Įvykio vieta nefilmuojama. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nusikalstamos veikos požymių nestebima. Fotografuota (b. l. 20 – 25);

2026 m. gegužės 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios L. I. kūną (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas), akivaizdžių sužalojimų nenustatyta, fotografuota (b. l. 30 – 34);

2026 m. gegužės 17 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi L. I., nustatė skausmą, nepatikslintą (preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas). Pacientės kortelėje nurodoma, kad sugyventinis kumščiu trenkė į nugarą (b. l. 48 – 49);

Prie bylos prijungta PRĮR informacija, kurioje užfiksuota BPC įrašas ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (b. l. 35 – 44).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, kurį įvertino 5 balais iš 10. Kaltinamasis teisme taip pat pripažino manantis, jog dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajai galėjo skaudėti. Įvertinęs smurtinio veiksmo pobūdį – ranka suduotą pakankamai stiprų smūgį į nugarą, nukentėjusiosios parodymus apie patirto skausmo pojūtį bei kaltinamojo paaiškinimus, jog nukentėjusioji po jo suduoto smūgio į nugarą turėjo jausti skausmą, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina fizinio skausmo sukėlimo faktą.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.6 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. L. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei L. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Taip pat minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad tarpusavio konflikto metu, kaltinamasis tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei L. I. į nugarą, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai L. I. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo Ž. L. nusikalstami smurtiniai veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam G. L. skirti laisvės atėmimo bausmę, taip pat prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančias, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu.

Dėl asmens pripažinimo atsakomybę sunkiančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Taigi pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026). Kaip matyti iš bylos duomenų, G. L. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas recidyvistu, teistumui neišnykus, jis toliau daro analogiškas tyčines smurtines nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dar viena jo atsakomybę sunkianti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 6 kartus už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui (BK 140 straipsnio 2 dalis) (b. l. 59-69), baustas administracine tvarka (b. l. 78-87), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba žemės ūkio bendrovė, tačiau Sodros duomenimis yra nedirbantis (b. l. 88), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 90).

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis G. L. teisiamas 7 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, į tai, kad kaltinamasis sistemingai daro smurtinius nusikaltimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. L. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatant prokurorės siūlomą bausmės trukmę.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su 2026 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta (nuosprendžio paskelbimo dieną neatliktos bausmės dalis 5 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo) laisvės atėmimo bausmės dalimi – 3 mėnesiais, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. gegužės 17 d. 22.10 val. iki 2026 m. gegužės 18 d. 13.25 val. (viena para) (b. l. 96-99, 100-102).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai taikyti G. L. bausmės vykdymo atidėjimą.

Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad G. L. anksčiau ne kartą teistas, visos jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis per labai trumpą laiką vėl padarė naujas smurtines nusikalstamas veikas, šioje byloje inkriminuojamą veiką padarė praėjus tik 12 dienų po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio smurto panaudojimo prieš tą pačią nukentėjusiąją ir prieš kitą šeimos narį – tėvą. Teismas įvertina tai, kad G. L. teisiamas 7 kartą dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Už ankstesnes nusikalstamas veikas jam buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau G. L. savo elgesio nekeičia, kas rodo jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio teisinio ir protingo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai G. L. atžvilgiu bus ar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ankstesnės švelnesnės bausmės buvo visiškai neveiksmingos ir neprisidėjo prie to, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų, todėl teismas nemato galimybės atidėti G. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Kiti klausimai Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, vokuose prie bylos viršelio, 2 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. L. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir G. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 17 d. 22.10 val. iki 2026 m. gegužės 18 d. 13.25 val. (vieną parą) ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, vokuose prie bylos viršelio, 2 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.