Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 01187002628025-1 (toliau – ir Sprendimas Nr. 01187002628025-1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d. 18.03 val., (duomenys neskelbtini), įmonės vairuotojui R. B. vairuojant transporto priemonių junginį – sunkvežimį „Scania R520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad faktinė motorinės transporto priemonės sąstato masė buvo 73 350 kg. Atsižvelgiant į leistiną paklaidą (+/– 5%), apskaičiuota, kad faktinė masė buvo 69 682,5 kg. Nustatyta, kad leistina motorinės transporto priemonės junginio masė, kuri yra 40 000 kg, buvo viršyta 29 682,5 kg arba 74,206%. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kelių eismo įstatymo 43.8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 43.9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 10 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo paskirtos piniginės sankcijos per nustatytą vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas (liudijimas) ir nutarta pripažinti bei vykdyti Sprendimą Nr. 01187002628025-1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija (bauda). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota 5 000 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar vien sprendimo, kuriuo asmeniui paskirta piniginė sankcija, išsiuntimas šio asmens buveinės adresu arba elektroniniu paštu, nesant objektyvių įrodymų apie tokio sprendimo faktinį gavimą ir asmens realų informavimą apie paskirtą sankciją bei teisę ją ginčyti, gali būti laikomas tinkamu asmens informavimu pagal Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su pakeitimais, padarytais sprendimu 2009/299/TVR) (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2005/214/TVR) 7 straipsnio 2 dalies g punktą ir, ar tokiomis aplinkybėmis vykdančioji valstybė narė turi teisę atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tokį sprendimą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti.

Skunde bendrovės atstovas akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su piniginės sankcijos pripažinimu ir leidimu ją vykdyti. Pažymi, jog teisės pažeidimą Latvijos Respublikoje galimai padarė įmonės vairuotojas, todėl vairuotojo sustabdymo metu nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą bendrovės atstovas nedalyvavo. Todėl tvirtina, kad Latvijos Respublikai kilo pareiga ne tik pagal nacionalinės teisės, bet pagal abiejų valstybių pripažįstamus tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus tinkamai informuoti nubaustą juridinį asmenį, kad jis galėtų įgyvendinti savo teises.

Teigia, kad apylinkės teismas, nustatydamas, jog įmonė gavo el. laišką, rėmėsi siųsto laiško ataskaitomis, tačiau šie sistemos pranešimai nepatvirtina, kad bendrovė gavo laiškus ir patvirtina tik tai, jog jie buvo išsiųsti bei pasiekė bendrovės el. pašto serverį. Nurodo, kad dirbtino intelekto programai „ChatGPT“ pateikus el. pašto ataskaitą ir suformulavus klausimą: „Prašau paaiškinti, ką reiškia pridedamas pranešimas, ar jis įrodo, kad asmuo gavo siunčiamą elektroninį laišką, jį perskaitė?“, gautas atsakymas: „Šis dokumentas neįrodo, kad gavėjas perskaitė elektroninį laišką. Jis patvirtina tik tai, kad laiškas buvo sėkmingai pristatytas į gavėjo el. pašto sistemą (serverį).“ Taigi, pranešimas tik patvirtina, kad gavėjo serveris priėmė el. laišką, bet ne pristatymą į konkrečią pašto dėžutę, tuo labiau perskaitymą. Be to, įmonė negali paaiškinti, ar laiškai iš Latvijos buvo traktuoti kaip brukalas, ar dėl kitų priežasčių nepasiekė bendro ar vadovo el. pašto dėžutės. Taip pat pažymi, kad tai, jog pranešimai buvo neišversti į lietuvių kalbą, galėjo sutrukdyti apylinkės teismui tinkamai įvertinti bylos duomenis bei sąlygojo neteisingų išvadų ir skundžiamos nutarties priėmimą.

Akcentuoja, kad teisenose, kur taikoma atsakomybė, valstybės institucijos yra įpareigotos įteikti asmeniui procesinius dokumentus, įtakojančius jo teisinį statusą – patraukimą administracinėn (ar baudžiamojon) atsakomybėn, išaiškinti ir užtikrinti procesinių teisių įgyvendinimą, bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Akcentuoja ir tai, kad šioje byloje paskirta 5 000 Eur bauda pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prilyginama baudžiamajai atsakomybei, sąlygojančią aukštesnių standartų taikymą užtikrinant nubausto asmens teises. Todėl šioje byloje teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota – gavo sprendimą, todėl negalėjo pripažinti egzistuojant pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju kyla esminis Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimas, susijęs su Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkto aiškinimu, būtent – ar vien sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, išsiuntimas asmens buveinės adresu arba elektroniniu paštu, nesant objektyvių įrodymų, kad toks sprendimas buvo faktiškai gautas ir, kad asmuo apie jį buvo tinkamai informuotas (įteiktas), gali būti laikomas pakankamu asmens informavimu apie sprendimą ir jo apskundimo galimybes. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie jai paskirtą piniginę sankciją nežinojo, neturėjo realios galimybės susipažinti su sprendimo turiniu, jo apskųsti ar savanoriškai įvykdyti. Nesant įrodymų apie sprendimo faktinį gavimą ar kitokį patikimą asmens informavimą apie jam paskirtą sankciją ir jo teisę ją ginčyti, kyla pagrįstų abejonių, ar vien tokio sprendimo išsiuntimas gali būti laikomas tinkamu informavimu pagal Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punktą. Pasak bendrovės atstovo, kitoks šios Europos Sąjungos teisės nuostatos aiškinimas galėtų lemti situaciją, kai asmeniui paskirta finansinė sankcija būtų pripažįstama ir vykdoma, nors asmuo objektyviai neturėjo galimybės apie ją sužinoti ir pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą. Teigia, kad toks aiškinimas keltų abejonių dėl Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR suderinamumo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir dėl Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų procesinių garantijų tinkamo užtikrinimo. Bendrovės atstovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakymas į nurodytą klausimą yra reikšmingas tinkamam Europos Sąjungos teisės taikymui ir yra būtinas sprendžiant nagrinėjamą bylą, taip pat siekiant užtikrinti vienodą Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, yra pagrindas kreiptis į ESTT pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį dėl prejudicinio sprendimo.

Atsiliepimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo

Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, o tai pažeidė bendrovės teisę į tinkamą informavimą, todėl užsienio valstybės priimtas sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Iš byloje esančio Latvijos Respublikos liudijimo (toliau – ir Liudijimas) h dalies 3 punkto 1b ir 3 papunkčių, 4 punkto matyti, kad Sprendimas Nr. 01187002628025-1 buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – transporto priemonės vairuotojo R. B. akivaizdoje. Apie paskirtą baudą transporto priemonės vairuotojas buvo informuotas jam suprantama kalba, o sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Minėtame liudijime taip pat nurodyta, kad sprendimas kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo tvarka, anglų ir lietuvių kalbomis, pakartotinai buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. tuo pačiu bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dar persiųstas penkiems bendrovės darbuotojams (įskaitant įmonės direktoriui D. P.), o paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstas. El. laiškų pristatymas buvo patvirtintas sėkmingo pristatymo pranešimais, gautais iš elektroninio pašto sistemos (b. l. 90–91). Kaip matyti, tiek Sprendime Nr. 01187002628025-1, tiek bendrovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstoje pažeidimo santraukoje aiškiai nurodyta teisė į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisė pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų pateikimą, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas. Per nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir apeliacinio skundo nepateikė.

Bendrovės atstovas skunde akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo sustabdymo metu nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą bendrovės atstovas nedalyvavo. Vis dėlto, konstatavus, kad Sprendimas Nr. 01187002628025-1 priimtas atsakomybėn patrauktos bendrovės darbuotojo – vairuotojo akivaizdoje ir įteiktas tinkamai, laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų, ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse aiškiai nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o kiekviena šalis savo teises ir pareigas privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta ir tai, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi šios teisės normos akivaizdžiai suponuoja tiek darbuotojo pareigą rūpintis darbdavio interesais, tiek darbdavio pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Bendrovės atstovas skunde taip pat akcentuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas, jog atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. laiškais siųstą Sprendimą Nr. 01187002628025-1, rėmėsi siųstų laiškų ataskaitomis, tačiau šie sistemos pranešimai nepatvirtina, kad bendrovė gavo laiškus ir patvirtina tik tai, jog jie buvo išsiųsti bei pasiekė bendrovės el. pašto serverį. Tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuolat ir sistemingai nereaguodama į jai siunčiamus pranešimus oficialiu UAB (duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais, pati turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip matyti, nuo 2022 m. teismuose nagrinėjama virš 60 bylų dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (Informacinės teismų sistemos LITEKO2 duomenys), tačiau ši bendrovė nuolat teikia informaciją, kad ji ir jos atstovai negauna pranešimų apie Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus, siunčiamus tiek bendrovės registruotais adresais, tiek oficialiais bendrovės el. pašto adresais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra susipažinusi ir žino procesinių dokumentų įteikimo tvarką iš Latvijos Respublikos. Matyti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą ir apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, siųsdama minėtą informaciją tiek oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu, tiek penkiais kitais bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais. Be to, liudijime aiškiai nurodyta, kad toks įteikimas atitinka Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sprendimas laikomas įteiktu tinkamai. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie jos procesines teises. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo ir tinkamo pristatymo fakto įmonės oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad oficialiais el. pašto adresais siunčiami dokumentai yra neperskaitomi ar su jais nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų spręsti situacijoms, kai, jos manymu, procesiniai dokumentai nuolat įteikiami netinkamai (pavyzdžiui, atnaujinti kontaktinius duomenis informacinėse sistemose, kreiptis į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nustatyti pareigą vairuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės pasyvų ir atsainų požiūrį į daromus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonės junginio masės viršijimu ir kitais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai įmonė užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje (iš įmonės pateikiamų rekvizitų), ir, kai tokie pažeidimai daromi nuolat. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Institucijos sprendimą.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas Nr. 01187002628025-1 negali būti pripažintas ir vykdomas dėl to, jog Latvijos kompetentingos institucijos bendrovei el. paštu siųsti pranešimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Iš tiesų, penkiems bendrovės darbuotojams siųstų el. laiškų turinys yra latvių kalba, lietuviškai nurodyta tik laiško tema „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų 11.2025“. Visgi, oficialiu bendrovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųsta informacija apie bendrovės atžvilgiu priimtą Sprendimą Nr. 01187002628025-1 buvo išversta į lietuvių bei anglų kalbas. Todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu paskirtą piniginę sankciją.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002628025-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 000 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo

Bendrovės atstovas, be skunde nurodytų argumentų dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar vien sprendimo, kuriuo asmeniui paskirta piniginė sankcija, išsiuntimas šio asmens buveinės adresu arba elektroniniu paštu, nesant objektyvių įrodymų apie tokio sprendimo faktinį gavimą ir asmens realų informavimą apie paskirtą sankciją bei teisę ją ginčyti, gali būti laikomas tinkamu asmens informavimu pagal Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punktą ir, ar tokiomis aplinkybėmis vykdančioji valstybė narė turi teisę atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tokį sprendimą.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad prejudicinio sprendimo procedūra yra viena iš priemonių, skirta vienodam Europos Bendrijos (toliau – ir EB) teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. Nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos buvimo ar nebuvimo ir sprendimą kreiptis į ESTT prašant prejudicinio sprendimo priima ex officio. Nacionalinis teismas, būdamas atsakingas už byloje priimamą sprendimą, prejudicinio sprendimo poreikį vertina savo nuožiūra, atsižvelgdamas į iškilusio klausimo dėl EB teisės aiškinimo ir galiojimo reikšmę sprendimui nacionaliniame teisme priimti. ESTT šioje srityje nacionaliniams teismams suteikia plačias nuožiūros ribas (1995 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Bosman, C-415/93, 59 punktas; tokios praktikos ESTT laikėsi ir kitose bylose: 1994 m. liepos 7 d. sprendimas byloje McLachlan, C 146/93, 20 punktas; 1995 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Leclerc-Siplec, C 412/93, 10 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje Inspire Art, C 167/01, 43 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 2K-81-891/2026, 7 punktas).

Kreipimosi į ESTT pagrindai nurodyti EB Sutarties 234 straipsnyje. Kad būtų išvengta galimo nacionalinių teismų piktnaudžiavimo prejudicinio sprendimo institutu ir kartu užtikrintas ESTT veiklos efektyvumas, ESTT išimtiniais atvejais nepripažįsta kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo leistinumo. Vienas iš tokių pavyzdžių – jei paklausimas yra akivaizdžiai hipotetinio pobūdžio. Kitaip sakant, nacionalinis teismas EB Sutarties 234 straipsnyje įtvirtintą procedūrą taiko priešingai jos tikslams, ir realiai ESTT turėtų priimti sprendimą nesant tikro teisinio ginčo arba jei būtų akivaizdu, kad EB teisės norma, dėl kurios kreiptasi, nebus taikoma (1990 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Gmurzynska-Bscher, C-231/89, 22, 23 punktai).

ESTT praktikoje taip pat suformuluotos išimtys, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo: iškeltas klausimas nėra svarbus bylai; dėl nagrinėjamos EB teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški; tinkamas EB teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (pranc. acte clair doktrina). Ar tokia galimybė egzistuoja, reikia įvertinti atsižvelgiant į EB teisės savitumus, į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama ją aiškinant, ir į riziką, kad teismų praktika EB viduje gali išsiskirti (1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt., 283/81, 21 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports, C-495/03, 33 punktas). Taip pat svarbu atsižvelgti į EB teisės terminijos specifiką, vartojamas skirtingas kalbas (minėto Cilfit sprendimo 17, 18 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-594/2022, 11 punktas).

Šiuo atveju nustatyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau ne kartą nagrinėjo klausimą dėl Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkto taikymo. 2026 m. sausio 22 d. sprendime Hadenov C-453/24, ECLI:EU:C:2026:31, be kita ko (30, 33, 36, 37, 28 punktai), išaiškinta, kad tarpusavio pripažinimo principas, kuriuo pagrįsta Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR bendra struktūra, kaip matyti iš jo 6 straipsnio, reiškia, kad valstybės narės iš principo privalo pripažinti pagal pamatinio sprendimo 4 straipsnį perduotą sprendimą skirti finansinę baudą be jokių kitų formalumų ir nedelsdamos imtis visų jam įvykdyti būtinų priemonių, o atsisakymo pripažinti ir vykdyti tokį sprendimą pagrindai turi būti aiškinami siaurai (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Baláž, C‑60/12, EU:C:2013:733, 29 punktą ir 2021 m. spalio 6 d. sprendimo LU (Baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimas), C‑136/20, EU:C:2021:804, 38 punktą). Darydamas nuorodą į valstybių narių teisę Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko joms galimybę spręsti, kaip suinteresuotąjį asmenį informuoti apie jo teisę apskųsti sprendimą, kuriuo jam paskirta finansinė bauda, pasinaudojimo ja terminą ir dieną, nuo kurios terminas pradedamas skaičiuoti, su sąlyga, kad sprendimas įteikiamas tinkamai, taip pat užtikrinama teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir galimybė pasinaudoti teise į gynybą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 35 punktą). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad būtų paisoma teisės į veiksmingą teisminę gynybą, reikia, kad suinteresuotasis asmuo sprendimą skirti finansinę baudą gautų realiai ir faktiškai, t. y. kad apie jį jam būtų pranešta tokiomis sąlygomis, kurios leistų tiksliai žinoti motyvus, kuriais jis grindžiamas, tokio sprendimo apskundimo būdus pagal Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio a punkto iii papunktį ir jais pasinaudoti nustatytą terminą, kad jis galėtų veiksmingai ginti savo teises ir susipažinęs su visomis bylos aplinkybėmis nuspręsti, ar tikslinga ginčyti tokį sprendimą teisme (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Prokuratura Rejonowa Łódź-Bałuty, C‑338/20, EU:C:2021:805, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, prieš pripažindama ir vykdydama sprendimą skirti finansinę baudą, turi patikrinti, ar sprendimas buvo gautas realiai ir faktiškai, kaip aprašyta pirmesniame punkte. Pagal tarpusavio pripažinimo principą, kuriuo grindžiama Pamatinio sprendimo 2005/214 bendra struktūra, šis patikrinimas remiasi Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 4 straipsnyje nurodytame liudijime pateikta informacija.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų ESTT sprendimų, Teisingumo Teismas aiškiai pasisakė, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko valstybėms pačioms galimybę spręsti, kaip suinteresuotąjį asmenį informuoti apie jo teisę apskųsti sprendimą, tuo tarpu spręsti, ar konkreti nacionalinė procedūra užtikrina veiksmingą informavimą, galima tik įvertinus individualiai kiekvienos bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bendrovės atstovo prašymas kreiptis į ESTT nėra prasmingas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.