Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2887 Civilinė byla Nr. eCIK-944/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01044-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 17 d. paduotu atsakovės M. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Yla.lt“ ieškinį atsakovams V. R. (V. R.) ir M. R. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – antstolis Darius Stakeliūnas.

Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė dėl į bylą dalyvauti neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

2. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes – atsakovo turtas areštuotas 2022 m. liepos 5 d.; o iš varžytinių parduotas 2024 m. rugsėjo 4 d. Kadangi turtą areštavo vienas antstolis, o iš varžytinių pardavinėjo – kitas, varžytines vykdantis antstolis turėjo ne tik teisę, bet ir profesinę pareigą apžiūrėti parduodamą turtą.

3. Skundžiamoje nutartyje apeliacinis teismas akcentavo atsakovo kaip sandorio šalies pareigą laikytis bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo, tačiau pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą, tokios pareigos netaikė ieškovei, kuri – teismo aiškinimu – turėjo tik procesinę teisę, bet ne pareigą apžiūrėti perkamą turtą prieš varžytines. Tokia teismo nuomonė gali būti pripažinta teisinga tik sąlyginai. Pats iš varžytinių perkamo turto pobūdis – butas prestižinėje sostinės vietoje; ženkli buto kaina savaime suponuoja pirkėjo (ieškovės) pareigą veikti apdairiai ir rūpestingai, o ne sudarinėti sandorį pasenusių dokumentų pagrindu.

4. Pasisakydami dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų teismai teisingai aiškino CK 6.246 straipsnio turinį ir prasmę, tačiau šias civilinės teisės normas taikė aiškiai neteisingai. Teismų vertinimu atsakovai savo kaltais veiksmais padarė žalą ieškovės turtui. Tačiau toks teismų vertinimas akivaizdžiai neatitinka bylos faktinių aplinkybių: tariama žala iš varžytinių parduodamam turtui atsirado iki turto perdavimo ieškovės nuosavybei, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d. turto perdavimo akto. Byloje nėra duomenų, kad iki paminėtos datos atsakovai būtų buvę įpareigoti turtą saugoti taip, kad nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Kita vertus – atsakovai nurodė, kad turto apgadinimai atsirado ne dėl tyčinių atsakovų veiksmų, o dėl natūralaus turto nusidėvėjimo, mažamečių vaikų veiksmų ir dėl vandentiekio avarijos. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių visuma, kuriai esant galimas tariamos žalos ieškovei visiškas atlyginimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, kasatorės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.