Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22830-947/2023, kurioje išspręstas pareiškėjo D. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė neišduoti vykdomojo rašto D. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Didžiąją dalį prievolės apeliantė vykdė sąžiningai ir yra sumokėjusi didžiąją dalį nustatytos galutinės teismo sprendimo sumos.

Pažeidimas buvo minimalus ir nedelsiant pašalintas, todėl visos prievolės iš karto vykdymas prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams.

Pati apeliantė pavėlavusi užmokėti skolą kaltina pareiškėją dėl nebūtų dalykų, nuolat šmeižia. Pareiškėjas prašo nepanaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl I. G. ir D. G. santuokos nutraukimo, 2023 m. lapkričio 25 d. I. G. ir D. G. susitarimą dėl išsikraustymo, I. G. el. laiškus D. G., I. G. banko sąskaitos išrašus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą skirti I. G. antrinę pagalbą. Pareiškėjas D. G. pateikė jo mokėjimus vaikams patvirtinančius duomenis.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartis ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl I. G. ir D. G. santuokos nutraukimo yra apeliacinės instancijos teismui pasiekiami per Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO), 2023 m. lapkričio 25 d. I. G. ir D. G. susitarimas dėl išsikraustymo, I. G. banko išrašai, I. G. el. laiškas D. G. dėl skolos nepriemokos taip pat yra apeliantės pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimų į D. G. prašymą, todėl šiuos pateiktus įrodymus kaip perteklinius atsisakytina priimti. I. G. susirašinėjimą su D. G. dėl vykdomojo rašto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, pareiškėjo D. G. pateiktus duomenis taip pat atsisakytina priimti kaip neturinčiais esminės reikšmės sprendžiamo klausimo atveju.

Dėl atskirojo skundo esmės

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui D. G. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-22830-947/2023 10–11 punktus.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje, be kitų klausimų, privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pavyzdžiui, santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pavyzdžiui, žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

Pažymėtina ir tai, kad CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, apeliantės argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes toliau nurodomų motyvų pagrindu.

Apeliantė akcentavo, kad ji neginčija savo prievolės, numatytos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 10 punkte, kurią, apeliantės vertinimu, vykdė laiku ir tinkamai, tačiau 2025 m. atėjus terminui sumokėti antrąją prievolės dalį pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 10.2 punkto dalį, padarė netyčinį pažeidimą, nesumokėdama 163,15 Eur sumos, prieš tai raštu informavusi D. G., kokiu pagrindu ši suma nėra mokama. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 25 d. ji su nepilnamete dukra išsikraustė iš bendro būsto adresu: (duomenys neskelbtini). Name liko gyventi buvęs sutuoktinis D. G. ir nepilnametis sūnus M. G. Būstas buvo pirktas pasinaudojant Luminor Bank AS paskola, todėl paskola ir palūkanos buvo nuskaičiuojamos iš apeliantės sąskaitos. Paskutinis nuskaitymas įvyko 2024 m. vasario 29 d., iš viso bankui sumokėta 326,29 Eur. Šią sumą apeliantė nurodo dalinusi pusiau, taip gaudama nepriemokos išskaičiavimą 163,15 Eur.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-22830-947/2023 patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, aptarti prievolių padalijimo klausimai:

“8. Po santuokos nutraukimo I. G. ir D. G. prievolės kreditoriui Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas – AB DNB bankas) pagal sutuoktinių su banku sudarytas 2008 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka nepakitusios, t. y. I. G. ir D. G. po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2008 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

9. D. G. įsipareigoja prieš I. G. po santuokos nutraukimo vienas įvykdyti sutarties 8 punkte nurodytos bendros negrąžintų kreditų likučių sumos apimtimi solidariąsias sutuoktinių prievoles kreditoriui Luminor Bank AB, t. y. sutuoktiniai susitaria, jog jų vidiniuose tarpusavio teisiniuose santykiuose visos pagal 2008 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsirandančios kredito gavėjų prievolės, kiek jų nebus įvykdyta iki santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo bus laikomos vien tik D. G. prievolėmis, o I. G. įsipareigoja sumokėti D. G. 7 446,76 Eur, t. y. pusę šios sutarties 8 punkte nurodytos bendros negrąžintų kreditų likučių sumos.

10. Šios sutarties 9 punkte nurodyta 7 446,76 Eur suma turi būti sumokama tokiais terminais:

10.1. 2 482 Eur – iki 2024 m. gruodžio 15 d.;

10.2. 2 482 Eur – iki 2025 m. gruodžio 15 d.;

10.3. 2 482,76 Eur – iki 2026 m. gruodžio 15 d.

11. I. G. praleidus bet kurį iš šios sutarties 10 punkte nustatytų terminų, už kiekvieną termino praleidimo dieną I. G. įsipareigoja nuo laiku neapmokėtos skolos mokėti D. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius, o D. G. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visos likusios sumos priverstiniam išieškojimui, nepaisant to, kad kiti piniginės prievolės vykdymo terminai dar nebus suėję“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė tinkamai neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, tačiau, apeliantės teigimu, jos prievolės pažeidimas yra minimalus ir pašalintas, pervedant D. G. nesumokėtą sumą kartu su paskaičiuotais delspinigiais. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumą bei vykdytinumą (CPK 18 straipsnis). Šalių sutartas skolos grąžinimo terminas ir skolos mokėjimo tvarka yra konkrečios sutarties sąlygos, patvirtintos teismo sprendimu, todėl jas keisti ir modifikuoti apeliantė savo iniciatyva neturėjo jokio teisinio pagrindo. Iš šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio spręstina, kad I. G. ir D. G. nutraukimo liko solidariai atsakingi kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šalys vidiniuose tarpusavio teisiniuose santykiuose susitarė, kad pagal 2008 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsirandančios kredito gavėjų prievolės, kiek jų nebus įvykdyta iki santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo bus laikomos vien tik D. G. prievolėmis, o I. G. įsipareigojo sumokėti D. G. 7 446,76 Eur t. y. pusę šios sutarties 8 punkte nurodytos bendros negrąžintų kreditų likučių sumos, be to, kaip matyti, iš I. G. ir D. G. 2023 m. lapkričio 25 d. susitarimo dėl išsikraustymo, šalys tarpusavyje susitarė, jog banko paskola už namą toliau liko nuskaitoma nuo I. G. banko sąskaitos. Taigi, apeliantė netinkamai atribojo išorinius prievolės santykius su kreditoriumi Luminor Bank AS nuo buvusių sutuoktinių vidinių tarpusavio teisinių santykių, t.y. nepagrįstai pasirinko vienašališką mokėtinos sumos D. G. sumažinimą, siejant su tuo, kad ji kaip skolininkė atliko mokėjimą bankui. Teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių sutartyje nėra numatyta jokia sąlyga, leidžianti skolininkei mažinti 10 punkte numatytus mokėjimus D. G.. Kilusius klausimus dėl bankui atliktų paskolos mokėjimų, ji privalėjo spręsti kreipdamasi į D. G., pareiškiant jam reikalavimą dėl nurodytos sumos grąžinimo, o ne pasirenkant būdą pakeisti savo pačios įsipareigojimų vykdymą pagal bankui atliktus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei teismas kiekvienu atveju, nepaisydamas šalių susitarimo dėl sutarties nevykdymo pasekmių, vertintų mokėjimų pažeidimo mastą ar jo reikšmingumą, tai paneigtų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių/taikos sutarties, kaip ginčo užbaigimo ir teisinio stabilumo užtikrinimo priemonės, paskirtį.

Taip pat konstatuotina, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, buvo nustatytas grafikas kada ir kokio dydžio I. G. mokėjimai D. G. turėjo būti atlikti, sutarties sąlygos nebuvo siejamos su jokiomis papildomomis aplinkybėmis, t. y. galimybe atlikti atskaitymus vienašališkai, apeliantei padengus banko paskolos įmokas, taip pat nustatytos aiškios teisinės pasekmės nevykdant ar netinkamam vykdant nurodytus mokėjimus – numatyta, kad D. G. įgauna teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai I. G. neapmokėtai įsiskolinimo sumai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antrąjį mokėjimą D. G. apeliantė galutinai sumokėjo tik 2026 m. sausio 14 d., t. y. gavusi teismo pranešimą apie pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad vykdomojo rašto išdavimas visai likusiai skolos sumai apsunkins skolininkės finansinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. G. kaip skolininkė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį, todėl minėti apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą kreditoriui D. G.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį I. G. atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.