Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: TAR1 , akcinė bendrovė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugpjūčio 7 d. priimtas 2026 m. rugpjūčio 11 d. teisme priimtas PRS1 , atstovaujamos advokato padėjėjo (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo TAR1 atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, nors apie gautą pareiškimą ir teisę pateikti atsiliepimą buvo informuotas 2026 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma, kad atsakovui jie įteikti 2026 m. rugpjūčio 14 d., t. y. kitą darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

CPK 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad PRS1 ir (duomenys neskelbtini) 1982 m. liepos 23 d. sudarė, susilaukė sūnaus TAR1 . Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad PRS1 nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus CK), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), CK 3.117 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjos sutuoktiniui priklauso ½ dalis turto (CK 3.38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše nėra duomenų, kad po (duomenys neskelbtini) mirties kas nors būtų kreipęsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Pareiškime nurodoma, kad šiame sutuoktiniams priklausančiame bute pareiškėja liko gyventi ir po sutuoktinio mirties, rūpinasi turtu, mokėjo mokesčius. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina mokėjimo dokumentai už komunalines paslaugas.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja PRS1 per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja PRS1 galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.