Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2795 Civilinė byla Nr. eCIK-907/2026 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00986-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 7 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvervita“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Edvervita“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, įpareigojimų bei servituto nustatymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovei 8 590,89 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas, ir šioje reikalavimo dalyje priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė nauja redakcija.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas vertino, ar ieškovė įrodė nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnį, nors ieškovė įrodinėjo, kad nuosavybės teisę į ginčo šilumos trasą grindžia ne jos perdavimu (išvestiniu įgijimu CK 4.48 straipsnio pagrindu), o pirminiu nuosavybės teisės įgijimu pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ieškovės nuosavybės teisės atsiradimą ir tam reikšmingas aplinkybes vertino pagal visiškai kitą, neaktualų teisinį pagrindą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad statybos teisėtumo klausimas byloje nesprendžiamas, atsisakydamas tirti šią – statybos teisėtumo – aplinkybę, kuri pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina CK 4.47 straipsnio 4 punkto taikymui. Teismas taip pat pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes visiškai neišnagrinėjo ir nemotyvavo esminio apeliacinio skundo argumento (dėl nuosavybės teisės įgijimo pagaminus daiktą).

2. Ieškovė konkrečiais įrodymais ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismui kilo pareiga iš naujo ištirti ir įvertinti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių pagrindimui pateiktų įrodymų iš naujo neištyrė ir savarankiškai neįvertino, nepateikė motyvų, kodėl ieškovės nurodyti įrodymai nepatvirtina esminių aplinkybių. Tokie sprendimo motyvavimo trūkumai yra esminiai CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nes apeliacinės instancijos teismui neatsakius į esminius klausimus, negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai atliko pirmosios instancijos teismo faktinių išvadų kontrolę apeliacine tvarka.

3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto vidinio nenuoseklumo – t. y., kad viena kategoriška išvada logiškai neišplaukia iš kitų to paties eksperto tyrimo dalių ir išvadų tame pačiame ekspertizės akte. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepašalino esminių prieštaravimų tarp šio ekspertizės akto ir kitų specialiųjų žinių pagrindu parengtų įrodymų.

4. Eksperto skyrimo procedūros aspektu, aiškindamas CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymą, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „tais atvejais, kai sprendžiant eksperto skyrimo klausimą civilinėje byloje ginčo šalys nesusitaria dėl eksperto kandidatūros ir (ar) siūlo savo ekspertų kandidatūras, nepritardamos priešingos šalies siūlomo (-ų) eksperto (-ų) kandidatūrai (-oms), teismas, esant galimybei, turi ieškoti būdų užtikrinti šalių lygiateisiškumą: ekspertizę atlikti pavesti ne vienos iš šalių pasiūlytam (-iems), o teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), arba ekspertizę atlikti pavesti abiejų šalių pasiūlytiems ekspertams bendrai, arba ekspertizę atlikti pavesti grupei ekspertų, įtraukiant į tokią grupę po vieną abiejų šalių pasiūlytą ekspertą, o vienu iš grupės narių paskirti teismo iniciatyva parinktą ekspertą ir pan.“. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekspertą, pažeidė šią kasacinio teismo praktikoje suformuotą teisės aiškinimo taisyklę (esant šalių prieštaravimui dėl ekspertų kandidatūrų, turėjo pareigą ekspertizę atlikti pavesti arba teismo iniciatyva parinktam ekspertui, arba skirti grupei ekspertų, į tokią grupę įtraukiant abiejų šalių siūlytas kandidatūras, tačiau pavedė ją atlikti tik atsakovės siūlytam ekspertui). Apeliacinės instancijos teismas į šį apeliacinio skundo argumentą neatsakė, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 1 dalį, CPK 331 straipsnio 4 dalį, įpareigojančias teismą motyvuoti savo sprendimą ir atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.

5. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo demontuojant šilumos trasą, vienašališkai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu (nukentėjusiojo asmens rizika). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo tai, kad atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teisme nesigynė tokiais argumentais ir neįrodinėjo CK 6.253 straipsnio 5 dalies sąlygų, tokių argumentų neteikė ir apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti šalims visiškai netikėtą („siurprizinį“) sprendimą ir atmesti ieškinį remiantis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjimo dalykas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvervita“ (j. a. k. 161188589) 436 (keturių šimtų trisdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 6 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymu Nr. 2545. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.