Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-697-856/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-09
Bylos Nr.
2S-697-856/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00746-2026-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
R. B.
Kategorijos
  • 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
  • 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-697-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00746-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.5; 3.4.6.11; 3.5.20.1; 3.5.20.2; 3.5.26. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. J. ir išieškotoja R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) A. B. kreipėsi į antstolę N. J. su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nedelsiant pradėti nekilnojamojo turto realizavimo procedūras arba pateikti motyvuotą atsisakymą vykdyti išieškojimą iš turto, nurodant konkretų teisinį pagrindą.

Skundui pagrįsti nurodė, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra areštuotas nuo 2019 m., tačiau iki šiol nėra pradėtos turto realizavimo procedūros. Skolininkas yra ne kartą informavęs, kad neturi finansinių galimybių vykdyti piniginių įsipareigojimų, todėl turto realizavimas yra vienintelis realus išieškojimo būdas. Taip pat pateikė motyvuotą siūlymą dėl turto rinkos vertės (1 500 Eur), atsižvelgiant į faktinę turto būklę. Nurodė, jog gavo antstolės atsakymą, kad turto realizavimas nebus vykdomas, jei išieškotoja to nepageidauja, o taip pat, kad be turto vertinimo (kurio išlaidų neturi galimybės apmokėti) realizavimo procedūros nebus pradėtos. Pažymėjo, kad pagal CPK 634 straipsnį, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių sprendimui įvykdyti ir negali nevykdyti išieškojimo vien dėl išieškotojo pozicijos ar skolininko finansinių galimybių nebuvimo. Susidarė situacija, kai turtas yra areštuotas, tačiau realūs vykdymo veiksmai neatliekami, o tuo tarpu su turtu susijusios skolos (pvz., už būsto priežiūrą) toliau didėja. Tokia situacija pažeidžia proporcingumo principą ir neatitinka vykdymo proceso tikslų. Pažymėjo, kad ankstesni procesiniai dokumentai buvo siunčiami tretiesiems asmenims (A. B. tėvams), nors jo faktinė gyvenamoji vieta Vokietijoje buvo žinoma ir pateikta teismo procesuose. Tai apribojo pareiškėjo galimybes laiku reaguoti ir dalyvauti vykdymo procese.

Antstolė N. J. su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąja bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko A. B. pagal 2019 m. gegužės 21 d. pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2-805-1040/2019. Perskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą gauta 2019 m. gegužės 21 d. 360 Eur skola. Vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo registruota 2019 m. gegužės 21 d. Išlaikymo įsiskolinimas bylos registracijos dienai buvo nedidelis, todėl išlaikymo užtikrinimui buvo areštuota 1/3 dalis skolininko turto (turto arešto aktas surašytas 2019 m. birželio 7 d.). 2019 m. rugsėjo 2 d. išieškotoja informavo, kad išlaikymo įsiskolinimas didėja ir tai dienai yra 4 007,58 Eur, todėl buvo patikslintas turto arešto aktas, kurtis surašytas 2021 m. vasario 1 d. Apie tai buvo informuota išieškotoja ir pasiūlyta jai teikti prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, tačiau išieškotoja nepateikė prašymo išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą. Pažymėjo, kad Registrų centro duomenimis 2026 m. sausio 1 d. buto vertė 4 530 Eur, o skolininkas nurodė žymiai mažesnę kainą, todėl reikalingas turto vertinimas. Atkreipė dėmesį, kad skolininkui informacija buvo siunčiama žinomais ir byloje turimais kontaktais, ir tik 2026 m. kovo 30 d. gautas pirmasis skolininko raštas dėl vykdomosios bylos, kuriame nurodo, kad jam yra žinoma apie išlaikymą nuo pat sprendimo priėmimo dienos. Tai rodo, kad skolininkas visiškai nesidomėjo vykdymo eiga ir neteikė jokios informacijos apie save. Pažymėjo, kad skolininkas turi teisę gauti informaciją apie vykdymą, bet turi ir pareigas (CPK 644 straipsnis), informuoti antstolę apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą, darbovietę ar kt. svarbią informaciją, ko byloje nebuvo daryta nuo pat bylos užvedimo momento. Taip pat skolininkas gali pateikti įrodymus, patvirtinančius sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą mokėti išlaikymo bei apmokėti vykdymo išlaidų. Remdamasi nurodytais argumentais, antstolė atsisakė nedelsiant pradėti skolininko nekilnojamo turto varžytynes, nurodydama, kad vykdymo procesas pradėtas, o varžytynių vykdymui reikalinga papildoma informacija bei reikalinga atlikti papildomus procesinius veiksmus.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja R. B. atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolės N. J. veiksmų atmestas.

Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 21 d. į antstolės N. J. kontorą kreipėsi išieškotoja R. B. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą (civilinėje byloje Nr. e2-805-1040/2019) dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B., išlaikymo įsiskolinimas sudarė 360 Eur. Antstolė, patikrinusi CPK 651 straipsnio nustatytas sąlygas ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2019 m. gegužės 21 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. birželio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Juos išsiuntė skolininko el. paštu. Remdamasis 2021 m. vasario 1 d. turto arešto aktu Nr. 0092/19/00674 teismas nustatė, kad dokumento surašymo metu turto arešto mastas buvo 4 007,58 Eur, areštuoti daiktai: 1) pastatas, paskirtis pagalbinio ūkio; 2) pastatas-pagalbinio ūkio; 3) pastatas- pagalbinio ūkio; 4) butas, esantis (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenimis, vidutinė buto rinkos kaina 4 530 Eur. Pagal vykdomosios bylos duomenis, 2026 m. kovo 31 d. išlaikymo skola sudarė 23 873,58 Eur ir vykdymo išlaidos 1 528,08 Eur.

Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkui prašant nedelsiant pradėti realizuoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra kaimo teritorijoje, skolininkui buvo paaiškinta, kad nekilnojamojo turto realizavimas nebuvo pradėtas, nes to nepageidavo išieškotoja. Išieškotoja buvo informuota, jog turtas yra kaimo vietovėje, turtui reikalingas vertinimas, už kurio atlikimą apmoka to pageidaujanti šalis. Be kita ko, antstolis pasiūlė skolininkui, jei jis pageidauja nekilnojamojo turto realizacijos, pranešti, ar apmokės nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, kurių dydis nuo 250 Eur iki 350 Eur, arba nurodyti motyvuotą vidutinę turto rinkos kainą. Taip pat informuoti, ar butas gyvenamas, jei taip, kas jame gyvena ir kaip patekti į butą apžiūrai. Antstolis informavo skolininką, kad iki buto pardavimo jis turi teisę pasiūlyti savo pirkėją. Skolininkas sumokėti turto vertinimo išlaidų nesutiko.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad skolininkas vykdymo procese privalo bendradarbiauti su antstole, norėdamas parduoti turtą varžytynėse, turi sumokėti turto vertinimo išlaidas bei varžytynių skelbimus. Skolininkui nepateikus turto vertinimo ar nenurodžius motyvuotos vidutinės turto rinkos kainos, nėra galimybių įvertinti, ar turtas yra likvidus ir ar turto vertės užteks išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Taip pat teismas nurodė, kad atsisako vertinti pareiškėjo 2026 m. balandžio 30 d pateiktus papildomus paaiškinimus ir argumentus, kadangi antstolė su jais nesusipažino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartį, grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, įpareigoti išsamiai įvertinti realų skolos dydį, Sodros išmokų įtaką skolai, Bundesamt fur Justiz vykdytą išieškojimą, informavimo tinkamumą, vykdymo išlaidų pagrįstumą, antstolio veiksmų proporcingumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių – nenustatė kaip apskaičiuota skola, kokia dalis priklauso išieškotojai, kokia dalis priklauso Sodrai, neįvertino, kiek išmokų išmokėjo Sodra, kaip buvo vykdomas tarptautinis išieškojimas bei ar vykdymo procesas Lietuvoje nebuvo dubliuojamas. Taip pat teismas, atsisakydamas vertinti papildomai pateiktus paaiškinimus, pažeidė rungimosi ir teisės būti išklausytam principus.

Teismas tinkamai neįvertino informavimo klausimo. Byloje nebuvo aiškiai nustatyta, kokiais adresais ir kokiu būdu buvo siųsta korespondencija, ar siuntos buvo įteiktos, kas jas priėmė, ar buvo naudojami aktualūs kontaktiniai duomenys.

Teismas neįvertino proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju turtas areštuotas nuo 2019 metų, tačiau, nors pareiškėjas sutiko bendradarbiauti (pateikti raktus, sudaryti galimybę apžiūrėti), realizavimo veiksmai realiai nebuvo vykdomi, skola didėja, kaupiasi papildomos išlaidos, turtas lieka areštuotas neribotą laiką. Teismas nevertino, ar toks ilgalaikis neveikimas atitinka proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

Teismas nevertino, kaip buvo apskaičiuotas 1 528,08 Eur antstolio atlygis, ar vykdymo išlaidos proporcingos realiai atliktiems veiksmams, ar jos apskaičiuotos nuo tiksliai nustatytos skolos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, atsisakant nedelsiant pradėti nekilnojamojo turto realizavimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 21 d. į antstolės N. J. kontorą kreipėsi išieškotoja R. B. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą (civilinėje byloje Nr. e2-805-1040/2019) dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B., išlaikymo įsiskolinimas sudarė 360 Eur. Antstolė, patikrinusi CPK 651 straipsnio nustatytas sąlygas ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2019 m. gegužės 21 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. birželio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. antstolė surašė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 54, 34). Patikrinusi skolininko turtinę padėtį, antstolė 2019 m. birželio 7 d. areštavo 1/3 dalį skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 610 Eur (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 41-43). Išieškotojai patikslinus skolos dydį, antstolė 2021 m. vasario 1 d. patikslintu turto arešto aktu areštavo visą skolininkui priklausantį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), turto arešto mastą padidino iki 4 007,58 Eur (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 27-28). 2021 m. vasario 1 d. antstolė informavo išieškotoją, kad ji gali rašyti prašymą nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 26). Vykdomosios bylos duomenimis, išieškotoja prašymo dėl skolininko turto realizavimo nepateikė.

2026 m. kovo 30 d. skolininkas A. B. kreipėsi į antstolę su reikalavimu pradėti nekilnojamojo turto realizavimo procedūras, pateikti informaciją apie atliekamus vykdymo veiksmus, skolos dydį (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 8-10). 2026 m. kovo 31 d. atsakymu antstolė informavo skolininką, kad nekilnojamojo turto realizavimas nebuvo pradėtas, kadangi to nepageidavo išieškotoja. Antstolė pažymėjo, kad jei skolininkas pageidauja nekilnojamojo turto realizacijos, jis turi pranešti, ar apmokės nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, arba nurodyti realią ir motyvuotą turto rinkos kainą (VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė buto rinkos kaina 4 530 Eur), taip pat nurodyti kitą aktualią informaciją (kaip patekti į butą ir pan.). Antstolė nurodė, kad apie išlaikymo vykdymą užsienio valstybėje antstolis nėra informuojamas. Paaiškino, kad antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) skolininko telefonas ar elektroninio pašto adresas nebuvo nurodytas, todėl antstolė neturėjo galimybės susisiekti su skolininku. Dėl skolos dydžio ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo antstolė pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (1528,08 Eur) bei nurodė, kad išlaikymo skola sudaro 23 873,58 Eur, jeigu išlaikymas buvo mokamas, skolininkas turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (v. b. Nr. 0092/19/00674 b. l. 5-7). 2026 m. balandžio 6 d. skolininkas, be kita ko, informavo antstolę, kad turto vertinimo išlaidų apmokėti neturi galimybės, nurodė, jog remiantis realia turto būkle ir vietove, turto vertė sudaro 1500 Eur, pažymėjo, kad raktus gali išsiųsti paštu, pakartotinai prašė pradėti nekilnojamojo turto realizavimo procedūras (v. b. Nr. 0092/19/00674, b. l. 2). 2026 m. balandžio 9 d. antstolė pranešė skolininkui, kad informuos jį, jeigu išieškotoja pageidaus pardavinėti turtą už skolininko nurodytą kainą, jei nepageidaus - turto be vertinimo nepardavinės, vertinimą ir faktines išlaidas (skelbimus apie varžytynes) turės apmokėti skolininkas (v. b. Nr. 0092/19/00674, b. l. 1). 2026 m. balandžio 12 d. skolininkas (pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. 2026 m. balandžio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0092/19/00674 perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

Vadovaujantis CPK 662 straipsnio 1 dalimi, išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas (CPK 662 straipsnio 2 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

CPK 664 straipsnio 1-5 dalys nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę - pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0092/19/00674 duomenų nustatyta, kad išieškotoja R. B. iki priverstinio vykdymo pradžios, o taip pat ir vėliau, jokio nurodymo antstolei, iš kokio skolininko A. B. turto ar pajamų išieškoti pirmiausiai, nepateikė. Remiantis CPK 662 straipsnio 3 dalimi, išieškotojai nenurodžius, iš kokio turto išieškoti, antstolė privalo laikydamasi išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo pati nustatyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei minėtas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė nepagrįstai atsisakė pradėti vykdyti skolininko turto priverstinį realizavimą tuo pagrindu, kad išieškotoja tokio prašymo antstolei nepateikė. Išieškotojai nepateikus nurodymo, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti pirmiausia, priverstinio vykdymo veiksmai turi būti vykdomi vadovaujantis CPK 662 straipsnio 3 dalies, CPK 664 straipsnio 1-5 dalių nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad skolininkas, norėdamas parduoti turtą varžytynėse, privalo sumokėti turto vertinimo išlaidas bei varžytynių skelbimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 681 straipsniu, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti (CPK 682 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė tiek 2019 m. birželio 7 d. areštuodama 1/3 dalį turto, tiek 2021 m. vasario 1 d. patikslintu turto arešto aktu areštuodama visą skolininkui priklausantį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), turto neįkainojo, jo vertės nenurodė (v. b. Nr. 0092/19/00674, b.l. 27-28, 41-43). Duomenų, kad vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolei nenurodžius areštuoto turto vertės, vykdymo proceso šalys dėl objektyvių priežasčių negalėjo reikšti prieštaravimų dėl turto įvertinimo. VĮ Registrų centras duomenimis, vidutinė areštuoto turto rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 5 974 Eur (v. b. Nr. 0092/19/00674, b. l. 14-17). Skolininkas informavo antstolę, kad, jo manymu, areštuoto nekilnojamojo turto vertė, atsižvelgiant į turto būklę ir vietovę, galėtų būti 1 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog antstolė, areštuodama skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo vertės nenustatė ir kilus abejonių dėl turto vertės neskyrė ekspertizės, pripažįsta, kad šiuo atveju antstolė nepagrįstai atsisakė pradėti priverstinę turto realizavimo procedūrą vien tuo pagrindu, jog skolininkas nesutiko sumokėti turto vertinimo ir varžytynių skelbimų išlaidų. Kaip minėta, jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų papildomų paaiškinimų, nenustatė, kaip buvo apskaičiuota išlaikymo skola, vykdymo išlaidos, neįvertino, kiek išmokų išmokėjo Sodra, kaip buvo vykdomas tarptautinis išieškojimas bei ar vykdymo procesas Lietuvoje nebuvo dubliuojamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo antstolei 2026 m. balandžio 12 d. pateiktame skunde tokie klausimai nebuvo keliami, pareiškėjas reikalavimus ir argumentus teikė tik dėl nekilnojamojo turto realizavimo procedūrų vykdymo. Pažymėtina, kad išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų ir antstolės patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą išdėstytus paaiškinimus ar argumentus ir dėl kitų, su skundo dalyku nesusijusių, klausimų nepasisakė.

Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 662, 664, 681, 682 straipsnių nuostatas ir tuo pagrindu nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų toje dalyje, kuria buvo sprendžiamas antstolės atsisakymo pradėti priverstinio turto realizavimo procedūrą priežasčių pagrįstumas. Tačiau įvertinus tai, kad apelianto reikalavimas nedelsiant pradėti turto realizavimo procedūras gali būti įgyvendinamas tik laikantis CPK nuostatose nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti antstolę nedelsiant skelbti areštuoto turto varžytynes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkinamas iš dalies, įpareigojant antstolę areštuoto nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo procedūros vykdyti nevilkinant išieškojimo bei laikantis CPK 662, 664, 681, 682 straipsnių nuostatose išdėstytų reikalavimų.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį. Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies. Įpareigoti antstolę N. J. skolininkui A. B. priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo procedūras vykdyti nevilkinant išieškojimo bei laikantis CPK 662, 664, 681, 682 straipsnių nuostatose išdėstytų reikalavimų Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė