- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eCIK-1004/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00983-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- G. K.
Dokumento Nr. DOK-3040 Bylos Nr. eCIK-1004/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00983-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 31 d. paduotu ieškovės G. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo sumos padidinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14861-1019/2017 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 straipsnio 2 dalį, priteisė iš atsakovo nepilnametei J. K. 260 Eur ir G. K. 249,50 Eur išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki dukrų pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukroms sueis 18 metų, jos mokysis vidurinėje mokykloje; priteistą išlaikymą kasmet indeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių dukterų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną (ieškovę); priteisė iš atsakovo ieškovei 68,04 Eur išlaidų, skirtų cukrinio diabeto priemonėms įsigyti, 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 137,56 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovui 3 906 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas atsakovo mokamo išlaikymo dydis nepilnametėms dukterims, ir priteistą išlaikymą abiem dukterims padidino iki 350 Eur per mėnesį, panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos išlaidos cukrinio diabeto priemonėms įsigyti; pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 3 678 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutartį bei ieškinį tenkinti visa apimtimi arba klausimą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 2 dalies normą. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad vaiko liga lengvai kontroliuojama, tokią išvadą darydamas pagal tai, jog nėra duomenų apie sunkias komplikacijas. Tačiau CK 3.201 straipsnio 2 dalis papildomos priežiūros išlaidų atsiradimo nesieja su jau kilusiomis komplikacijomis. Toks normos aiškinimas nepagrįstai susiaurina jos taikymo sritį ir palieka už jos ribų būtent tas lėtines ligas, kurių pavojingos pasekmės yra išvengiamos tik dėl nuolatinio gydymo ir kontrolės. Be to, išvadai, kad vaiko liga nėra sunki, teismas papildomai rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintu Sunkių ligų sąrašu. Materialiosios teisės prasme sprendžiant dėl išlaikymo dydžio svarbus individualus faktinis ligos poveikis konkrečiam vaikui ir jo priežiūros poreikiui, o ne Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyta sunkių ligų klasifikacija.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl vienodų abiejų tėvų piniginio išlaikymo dalių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra vienoda, tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą; konkrečios pareigos apimtis gali skirtis, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, įskaitant vaiko gyvenamąją vietą ir faktinį tėvų dalyvavimą jo priežiūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė praleidžia su dukterimis daugiau laiko, taigi jai tenka daugiau kasdienės priežiūros. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tokia aplinkybė nėra pagrindas padidinti iš tėvo išlaikymo dydį. Be to, teismas suteikė didelę reikšmę aplinkybei, kad vienai iš dukterų mokama šalpos pensija ir individualios pagalbos išlaidų kompensavimas, didelę dalį diabeto gydymo priemonių kompensuoja valstybė. Tokia aplinkybė negali paneigti faktinio vaiko poreikio ir ieškovės tam skiriamų pastangų.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies ir CPK 98 straipsnių normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktika. Teismai tinkamai nemotyvavo, kodėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, nors jos buvo tinkamai pagrįstos. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodyto argumento, kad atsakovas nepagrįstai vilkino bylos nagrinėjimą, netinkamai vykdė savo procesine pareigas (vyko 11 teismo posėdžių, atsakovas beveik prieš kiekvieną jų teikė naujus įrodymus, paaiškinimus, nepalikdamas laiko ieškovei susipažinti). Ieškovė dideles bylinėjimosi išlaidas patyrė ir dėl to, kad iš jos buvo reikalaujama išsamiai pagrįsti kiekvieną vaiko poreikį, savo finansinės padėties aspektą, todėl ji nuolat turėjo teikti duomenis, reaguojant į atsakovo teikiamą medžiagą. Šie pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką tiek nepilnametėms dukterims nustatyto išlaikymo dydžiui ir tėvams tenkančios išlaikymo naštos proporcijai, tiek galutiniam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.